Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-358/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2-358/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00492-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Veta“
Trečiasis asmuo
I. P.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-358/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00492-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria iškelta paminėto atsakovo bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1162-267/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Veta“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytam atsakovui (trečiasis asmuo – I. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Veta“ (atsakovo kreditorius) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti atsakovo UAB „Tomeva“ bankroto bylą bei paskirti atsakovo bankroto administratoriumi UAB „Ritava“ (1 – 3 b. l.).

Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. jis su atsakovu UAB „Tomeva“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 127/12 – PVET, pagal kurią ieškovas pateikė atsakovui medicininius preparatus ir įrankius, o atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, ir jis turėjo sumokėti už pateiktas prekes ieškovui per 30 kalendorinių dienų. Ieškovo teigimu, atsakovas pagal minėtą sąskaitą – faktūrą atsisakitė iš dalies, sumokėdamas 2 117,39 Lt, tačiau liko skolingas 10 000 Lt; kadangi atsakovas geruoju prievolės neįvykdė, ieškovas 2012 m. rugpjūčio 27 d. išsiuntė jam įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatydamas 30 dienų terminą debitoriniam įsiskolinimui padengti; šis įspėjimas atsakovui buvo įteiktas 2013 m. rugpjūčio 30 d., tačiau jis susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, prašo iškelti atsakovo bankroto bylą.

Atsiliepimas

Atsakovas 2013 m. spalio 22 d. pateikė teismui pranešimą (38 b. l.), kuriame nurodė, kad šiuo metu negalės pateikti visų teismo reikalaujamų dokumentų, kadangi Šiaulių mokesčių inspekcija atlieka įmonės patikrinimą ir visi dokumentai yra nuvežti nurodytai institucijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. P. (atsakovo darbuotoja) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu įtraukti ją į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir iškelti atsakovo bankroto bylą, o atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“ (62, 63 b. l.). Nurodė, kad 2012 m. liepos 27 d. pradėjo dirbti UAB „Tomeva“ vadybininke; atsakovas darbo užmokestį mokėjo laiku iki 2013 m. gegužės mėn., tačiau po to ir iki šiol atsakovas darbo užmokesčio nemoka. Trečiojo asmens teigimu, ji neatgauna darbo užmokesčio daugiau kaip už 7 mėnesius, atsakovas liko skolingas jai 3 492,60 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinė byla, iškelta pagal atsakovo darbuotojos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Tomeva“, sujungta su civiline byla pagal ieškovo UAB „Veta“ pareiškimą, o I. P. įrašyta į bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (71 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB „Tomeva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“ (76 – 78 b. l.).

Teismas nurodė, kad byloje yra dokumentų kopijos, kuriose nurodomi UAB „Tomeva“ skolos ieškovui ir trečiajam asmeniui atsiradimo pagrindai, ieškovo pranešimas atsakovui dėl skolos sumokėjimo ir įspėjimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; taip pat duomenys, kad atsakovas UAB „Tomeva“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra skolingas 38 375,16 Lt, o pagal viešoje erdvėje esančius duomenis, atsakovo skola Sodrai 2013-12-09 siekia 25 150,64 Lt (www.rekvizitai.vz.lt).

Teismo teigimu, 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovo UAB „Tomeva“ vadovas buvo įpareigotas per 5 dienas nuo nutarties gavimo pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; atsakovui ši teismo nutartis įteikta tinkamai, tačiau teismo reikalautų duomenų iš atsakovo negauta. Teismas pažymėjo, kad atsakovo direktorius pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad negali pateikti teismo reikalaujamų dokumentų, nes VMI atlieka įmonės patikrinimą ir visi dokumentai yra VMI, o, pratęsus pasirengimo bankroto bylos iškėlimui terminą, atsakovas teismui nepateikė jokių jo finansinę atskaitomybę patvirtinančių dokumentų; nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo įsipareigojimus.

Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, į tai, jog atsakovo skola valstybės biudžetui yra didelė, darytina išvada, kad UAB „Tomeva“ yra nemokus, jis negalės atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrindų, įpareigojančių teismą atsisakyti kelti bankroto bylą, todėl įmonei keltina bankroto byla (ĮBĮ 4 str. 1 p., 2 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Tomeva“ prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol iš trečiųjų asmenų bus gauti atsakovo finansinę būklę patvirtinantys dokumentai ar šie dokumentai bus atkurti (122 – 125 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas konstatavo atsakovo nemokumą, atsižvelgdamas tik į ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pateiktus duomenis apie skolą, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros skolas. Atsakovo teigimu, galimybės įvertinti realią turtinę padėtį šiuo metu nėra dėl sudegusių atsakovo buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, taigi manytina, kad tikslinga sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimą iki momento, kol bus galima įvertinti realią atsakovo turtinę padėtį pagal dokumentus, kurie bus gauti iš trečiųjų asmenų ar atkurti. Be to, teismas neįvertino to, kad byloje nėra duomenų, jog mokestinė nepriemoka buvo įstatymų nustatyta tvarka priverstinai išieškoma, todėl negalima teigti, kad jos mokėjimo terminas buvo suėjęs, o atsakovas yra nemokus ir nepajėgus sumokėti šios įmokos. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvertinti tikrosios atsakovo finansinės būklės, tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvos, taigi nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumą; atsakovo skola darbuotojams nėra didelė, o patiriami finansiniai sunkumai yra laikini.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Veta“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti (110 – 112 b. l.). Nurodo, kad atsakovas, negalėdamas pateikti jokių savo turto vertę ir mokumą patvirtinančių įrodymų, nenurodo, kada jis galėtų pateikti tam tikrus dokumentus ar duomenis, ir apskritai, ar galės juos pateikti; atsakovo skola ieškovui susiformavo 2012 m. rugsėjo 23 d., todėl ieškovo nurodoma aplinkybe, kad 2013 m. spalio 23 d. įvyko gaisras jo patalpose, kurio metu sudegė jo buhalterinės apskaitos dokumentai, siekiama išvengti prievolės ieškovui įvykdymo. Ieškovo nuomone, iš atsakovo pateiktos sutarties dėl 700 telyčių pardavimo, negalima spręsti apie tęstinį ir pelningą įmonės veiklos vykdymą, juo labiau – įmonės mokumą; atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis, būtų paneigtos apelianto nemokumo ir sunkios finansinės padėties aplinkybės.

Trečiasis asmuo I. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti (107, 108 b. l.). Nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nustatytos atsakovo bankroto bylos iškėlimo sąlygos, nes atsakovas daugiau nei tris mėnesius nemoka jai darbo užmokesčio, negali ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Teismų praktikoje nurodoma, kad įmonės nemokumui nustatyti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra numatyti du savarankiški juridiniai faktai: kai įmonė nevykdo įsipareigojimų, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės; pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, o įstatymas nenustato termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-823/2008; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2600/2013).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, gavęs ieškovo ieškinį dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, 2013 m. spalio 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovą ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti dokumentus apie įmonės finansinę būklę (27 b. l.), o atsakovo vadovas E. R. 2013 m. spalio 22 d. pranešimu informavo teismą, kad negali pateikti visų teismo reikalaujamų dokumentų, nurodydamas, kad Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka įmonės patikrinimą, ir visi įmonės dokumentai yra nuvežti VMI (38 b. l.), bei nepateikė teismo reikalaujamų įmonės finansinių dokumentų. Be to, teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo Šiaulių apskrities VMI informuoti teismą apie atsakovo turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui ir pateikti teismui turimų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas (56 b. l.), o Šiaulių apskrities VMI, 2013 m. lapkričio 25 d. rašte „Dėl informacijos apie UAB „Tomeva“ pateikimo“ nurodė, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 18 d. pagal pateiktas deklaracijas biudžetams ir pinigų fondams yra skolingas 38 375,16 Lt, be to, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. mokesčių mokėtojai atleisti nuo metinės finansinės atskaitomybės teikimo VMI (58 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovo vadovas, paduodamas atskirąjį skundą, ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įmonės finansinių dokumentų.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad apeliantas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2011 m. (47 – 55 b. l.), tačiau nepateikė vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 m., 2013 m. Taigi, nesant apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų, apygardos teismas turėjo pagrindo apie apelianto finansinę padėtį spręsti iš byloje esančių rašytinių įrodymų.

Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Tomeva“ yra skolingas ieškovui UAB „Veta“ nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. 10 000 Lt (pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 44094, išrašytą 2012 m. rugpjūčio 23 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 127/12-PVET pagrindu; 5 – 10 b. l.), nuo 2013 m. gegužės mėn. trečiajam asmeniui I. P. – 496,32 Lt skolą, kuri padidėjo iki 3 492,60 Lt (pagal 2012 m. liepos 27 d. darbo sutartį; 64, 66, 67 b. l.), 2013 m. lapkričio 18 d. VMI – 38 375,16 Lt (58 b. l.).

Be to, apygardos teismas, pagal viešus Sodros duomenis, teisingai nustatė, kad atsakovas yra skolingas ir Sodrai. Iš viešai prieinamų Interneto duomenų (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_tomeva/skolos-sodrai/) matyti, kad atsakovo skola Sodrai 2013 m. rugpjūčio mėn. sudarė apie 21 000 Lt, o skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną ši skola buvo apie 25 000 Lt.

Taigi bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas įvairiems subjektams yra skolingas apie 76 000 Lt, o atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai nepaneigia, kad atsakovo skolų sumokėjimo terminai skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną buvo suėję.

Pagal VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, išreikalautus apygardos teismo, atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (40, 41 b. l.), o iš VĮ „Registrų centro“ Juridinio asmenų registro gauto atsakovo balanso už 2011 m. (50 b. l.) duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną.

Be to, apeliantas nepateikė įrodymų apie įmonės turtą, o pagal bylos duomenis, atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar kito ilgalaikio materialaus turto, kurių nepaneigė apeliantas (40, 41 b. l.; CPK 178 str., 314 str.).

Dėl to pagal bylos duomenis apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad sunki atsakovo finansinė padėtis, jis yra nemokus ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, o apelianto argumentai nepaneigė teismo išvados ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą apygardos teismo nutartį (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 185 str.). Juolab kad atsakovas, teigdamas, jog yra mokus, iki šiol neatsiskaitė net iš dalies nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu.

Neturi pagrindo apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl to, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvertinti atsakovo tikrosios finansinės būklės, kadangi įmonės dokumentai sudegė 2013 m. spalio 23 d. gaisro metu ir apygardos teismas tiesiogiai nenustatė, jog atsakovo pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Minėta, jog apygardos teismas įvertino, kad atsakovo vadovui buvo suteikta galimybė pateikti dokumentus, patvirtinančius atsakovo finansinę būklę, tačiau, net pratęsus šių dokumentų pateikimo terminą, atsakovo vadovas teismui jų nepateikė, o pagal bylos įrodymus, atsakovas neturi savo vardu įregistravęs nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto (40, 41 b. l.), be to, nėra duomenų ir apie atsakovo kilnojamąjį turtą.

Apygardos teismas, teisingai nurodęs, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie atsakovo finansinę būklę 2012 m., 2013 m., o pagal byloje esančius įrodymus ir teismo pareikalautus duomenis apie atsakovo finansinę būklę nustatęs atsakovo kreditorius ir jų galimų finansinių reikalavimų dydžius, bei įvertinęs, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas turi turto, turėjo pagrindo konstatuoti sunkią atsakovo finansinę padėtį ir teigti, kad atsakovas yra nemokus. Juolab kad atsakovo direktorius nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (CPK 178 str., 314 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju buvo pagrindo nustatyti, jog UAB „Tomeva“ yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismo nutartis, kuria nustatytas įmonės nemokumas, atsakovo vadovui nepateikus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, neprieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, jei byloje yra kitų įrodymų, liudijančių įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-220/2012).

Nepagrįsti ir atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su prašymu sustabdyti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas faktas – 2013 m. spalio 23 d. gaisras, kilęs Kelmės r., Užvenčio sen., Beržėnų k., Ledupio g., UAB „Simanda“ fermos priestate (ką patvirtina 2013 m. spalio 28 d. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas; 93 b. l.), nepatvirtina, jog atsakovo UAB „Tomeva“ (kurio buveinė, Juridinio asmens registro duomenimis, yra Kelmės r. sav, Užvenčio m., Kražių g. 17) dokumentai, kurių reikalavo apygardos teismas, sudegė nurodyto gaisro metu. Be to, atsakovo vadovas E. R. 2013 m. spalio 22 d. pranešime (iki paminėto gaisro; 38 b. l.) teismui buvo nurodęs, kad visi teismo reikalaujami UAB „Tomeva“ dokumentai yra Šiaulių apskrities VMI, o pareiškėja I. P. kartu su pareiškimu dėl įrašymo į bylą trečiuoju asmeniu pateikė 2013 m. lapkričio 27 d. atsakovo vadovo E. R. pasirašytą pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį (64 b. l.). Juolab kad atsakovo vadovas, žinodamas apie 2013 m. spalio 23 d. gaisrą, kurio metu, jo teigimu, sudegė atsakovo buhalteriniai dokumentai, nepranešė apie šį faktą apygardos teismui, sprendžiančiam klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, nurodė, kad atsakovo buhalteriniai dokumentai yra VMI (38 b. l.; CPK 306 str. 2 d.). Taigi atsakovo argumentai, susiję su prašymu sustabdyti bylą tam kad pateikti dokumentus, patvirtinančius įmonės mokumą, yra prieštaringi, ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ar sustabdyti bylą. Juo labiau kad atsakovas ir nenurodė, kokiu būdu, kada, kokių trečiųjų asmenų pagalba atkurs, jo teigimu, sudegusius UAB „Tomeva“ finansinius dokumentus.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Nepasisakoma dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė