Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Liva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Liva“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2063-479/2011, iškeltoje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Liva“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2011 m. lapkričio 7 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (8.42) SI1-38354 ieškovas pripažino, kad jis neturi galimybės pateikti teismui paskaičiavimų apie UAB „Liva“ įsiskolinimą. Tokiu būdu ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, todėl teismo išvada, jog atsakovo skola sudaro 42 598,18 Lt, nepagrįsta.Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė neteisingą atsakovo buveinės adresą. Atsakovo buveinė yra Taikos pr. 104-13, Klaipėdoje.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo: atsiliepimas buvo pateiktas. Be to, skirtingai nei teigia teismas, dokumentai nebuvo paimti. Dokumentus pagrobė tretieji asmenys, kitais atvejais dokumentai neteisėtai pasisavinti. Ieškovo atstovė teismui pateikė melagingą informaciją, kad atsakovas nuo 2004 m. neteikė ieškovei finansinių ataskaitų. Atsakovas reguliariai, įstatymų nustatyta tvarka, ieškovui teikė ataskaitas.Pagal įmonėje esančius duomenis, atsakovas nėra skolingas, o ieškinys grindžiamas melagingais duomenimis, subjektyviais samprotavimais. Tai patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė.Ieškovės reikalavimams yra suėję senaties terminai.Skundžiama nutartis pagrįsta vien teismo subjektyvia nuomone. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė duomenų, todėl negalėjo būti atliktas ir įmonės mokumo vertinimas.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog ji yra moki. Tuo tarpu ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos įrodyti, kad atsakovas yra jai skolingas.Neaišku, kokiu pagrindu teismas, atsakovui nepateikus mokumą patvirtinančių įrodymų, padarė išvadą, jog atsakovo skola sudaro 45 433,78 Lt. Šios išvados teismas nemotyvavo.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis nėra skolingas. Ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o ne melagingais duomenimis. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis neturėjo pareigos įrodinėti, jog jis yra mokus. Ši pareiga kyla iš Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reglamentavimo. Kadangi atsakovas nepaneigė fakto, jog jis kito registruoto turto, išskyrus dvi transporto priemones, neturi, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė jo mokumą patvirtinančių dokumentų.Nepagrįstai apeliantas teigia, jog bankroto procedūra turės neigiamą įtaką jo veiklai. Nei teismo posėdžio metu, nei atskirajame skunde atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis vykdo veiklą, taip pat nepateikė finansinių dokumentų, jog įmonė gauna pajamų ir veikla yra nenuostolinga.Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius Mokesčių mokėtojų registro 2011 m. gruodžio 29 d. duomenis, UAB „Liva“ vadovas nuo 1991 m. kovo 8 d. yra J. S.. VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktas UAB „Liva“ pranešimas apie J. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą (valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2011 m. lapkričio 2 d.).Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog įmonė vykdo veiklą, yra moki, atsiskaito su kreditoriais, turi tik laikino pobūdžio finansinius sunkumus. Tačiau to atsakovas nepadarė, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Liva“ iškėlė bankroto bylą.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ).

ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti trys bankroto bylos iškėlimo pagrindai, pagal kuriuos bankroto byla iškeliama, kai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Liva“ keltina bankroto byla, remiantis bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, kai yra objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą teigti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoką apibrėžia ĮBĮ, pagal kurio 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, įmonės nemokumu yra pripažįstama įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

ĮBĮ 3 straipsnyje išvardinti subjektai (kreditoriai), turintys teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o šio įstatymo 4 straipsnyje išvardintos tokio pareiškimo pateikimo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Liva“ į teismą kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų (ĮBĮ 3 str. 1 p. ir 4 str. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo gerą finansinę padėtį, ir įvertinęs tai, kad atsakovas iš esmės neturi turto ir yra įsiskolinęs ieškovui.

Nėra pagrindo sutiktu su atsakovo UAB „Liva“ atskirajame skunde išdėstytu teiginiu, kad ieškovas nepagrindė ieškinyje nurodyto atsakovo įmonėje susidariusio valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, faktinę aplinkybę, kad atsakovas nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, ieškovas įrodinėja 2011 m. liepos 19 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansine ataskaita F4 pagal 2011 m. birželio 30 d. duomenis (7 b. l.), 2011 m. lapkričio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.42) SI1-38354 (51-52 b. l.) ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos2009 m. liepos 14 d. patikrinimo aktu Nr. AC1-9 (79-94 b. l.). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas iš įstatymo pagrindu atsiradusios savo pareigos tinkamai nevykdė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas netinkamai interpretuoja ieškovo 2011 m. lapkričio 7 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.42) SI1-38354. Šiame rašte ieškovas nurodė, kad jis neturi galimybės pateikti informacijos apie atsakovo įsiskolinimą pagal mėnesius nuo skolos atsiradimo iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo datos todėl, kad atsakovas už vienus laikotarpius pateikė finansines ataskaitas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, o už kitus laikotarpius tokių ataskaitų iš viso nepateikė. Tačiau, kaip matyti iš šio rašto turinio, ieškovas pateikė informaciją apie atsakovo įsiskolinimą pagal ketvirčius (51-52 b. l.), remdamasis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo duomenimis. Duomenų, pagrindžiančių teiginį, jog ieškovo nurodytais laikotarpiais atsakovas laiku mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir todėl neturi įsiskolinimų, atsakovas nepateikė. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nepagrindė susidariusio atsakovo įsiskolinimo. Be to, pažymėtina, kad ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tikslinamas bankroto procedūrų metu, įstatymo nustatyta tvarka tvirtinant ieškovo kreditorinį reikalavimą, jei paaiškėtų, jog įsiskolinimo suma yra kitokio dydžio (ĮBĮ 26 str.).

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo dėl nemokumo klausimą, svarbu nustatyti, ar įmonė turi pradelstų įsiskolinimų kreditoriams ir ar šie įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip jau minėta, ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad atsakovas nevykdė savo prievolių valstybei ir dėl to susidarė įsiskolinimas. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, įrodančius, jog atsakovas iš esmės neturi jokio turto, išskyrus du ar areštuotus automobilius. Iš 2011 m. liepos 5 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad UAB „Liva“ turi dvi transporto priemones, tačiau jos abi yra areštuotos (12, 98-99 b. l.). 2011 m. liepos 5 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, jog atsakovas nėra įregistravęs nekilnojamojo turto (13, 97 b. l.). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2011 m. rugpjūčio 29 d. raštu „Dėl dokumentų kopijų“ Nr. (4.8.2.)IJ-2743 informavo teismą apie tai, kad UAB „Liva“ metinės finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui nėra pateikęs nuo bendrovės įregistravimo (33 b. l.). Iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas įregistruotas 1994 m. birželio 6 d. (34-36 b. l.).

Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog jo finansinė padėtis yra gera, t.y. kad jis turi kitokio turto, kurio vertė 100 ar daugiau procentų viršija jo įsiskolinimą ieškovui.

Atsakovas teigia, jog jis turi būti atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo mokumą. Tačiau tokia pareiga jam kyla iš ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įmonės vadovas privalo pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Šioje normoje taip pat nustatyta ir įmonės vadovo atsakomybė už šios pareigos nevykdymą: jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

Pažymėtina, kad atsakovas du kartus prašė teismo pratęsti jam terminą atsiliepimui ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismo pranešime išvardintiems įrodymams pateikti, motyvuodamas tuo, kad įmonėje dirba tik vienas asmuo – direktorius J. S., ir jam reikia laiko atlikti visus paskaičiavimus bei surinkti reikiamus didelės apimties dokumentus (27, 40 b. l.). Tačiau dokumentų, reikalingų klausimui išspręsti, atsakovas vis tiek nepateikė. Dokumentų atsakovas nepateikė ir 2011 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu (atsakovo atstovas nurodė, jog jis nespėjo paruošti dokumentus dėl savo ligos, 47-49 b. l.), nors 2011 m. spalio 4 d. nutartimi (43 b. l.) teismas jam nurodė, jog iki teismo posėdžio jis turi teisę pateikti įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla. Klaipėdos apygardos teisme 2011 m. lapkričio 15 d. buvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (56 b. l.), tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, jis buvo pateiktas praleidus terminą, be to, kartu su šiuo procesiniu dokumentu atsakovas vis tiek nepateikė duomenų, pagrindžiančių įmonės mokumą. Taip pat jokiais duomenimis nepagrįsti atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog įmonės dokumentai yra pagrobti ir neteisėtai pasisavinti trečiųjų asmenų ir dėl to jų neįmanoma pateikti teismui. Pažymėtina, kad pačiame teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog dokumentų paruošti nespėja dėl savo ligos (47-49 b. l.). Tuo tarpu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „Liva“ yra jai įsiskolinusi ir neturi jokio turto, išskyrus dvi transporto priemones. Vadinasi, aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog atsakovas yra nemokus, nes jis nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų) ir iš esmės neturi jokio turto (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, juridinių asmenų registre, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė (adresas) (1 dalies 4 punktas). Kai pasikeičia juridinio asmens duomenys, registruotini juridinių asmenų registre, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos (CK 2.66 str. 3 d.). Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Liva“ buveinė yra įregistruota adresu Rumpiškės g. 27-78, Klaipėda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialiai paskelbtais duomenimis ir skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodė būtent šį buveinės adresą.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškėlė UAB „Liva“ bankroto bylą, tinkamai įvertinęs byloje esančius įmonės finansinę būklę atspindinčius įrodymus ir pagrįstai konstatavęs, kad yra pagrindas pripažinti atsakovą nemokiu. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą.