Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (sutuoktinei I. L.), o būtent – jis 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kilusio žodinio konflikto dėl garsiai leidžiamo televizoriaus garso tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – sutuoktinės I. L., metu, tyčia griebdamas I. L. kairę ranką, ją suspaudė, po ko I. L. pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Taip I. L. patyrė keturias poodines kraujosruvas kairio žasto vidiniame paviršiuje (nuo 1,5 iki 3 cm skersmens), poodinę kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje (apie 2 cm skersmens), poodinę kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, pailgos formos (apie 15 cm), poodines kraujosruvas dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, išsidėsčiusias pailgame 20 cm plote, t. y. I. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo R. L. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad dvidešimt metų gyvena santuokoje su savo sutuoktine I. L.. Jie turi du nepilnamečius vaikus. 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.40 val. jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., gyvenamojo namo koridoriuje, tarp jo ir sutuoktinės I. L. įvyko žodinis konfliktas dėl mažareikšmės priežasties, t. y. dėl to, kad jis garsiai klausė televizorių. I. buvo minėjusi, kad nori su juo skirtis (tarp jų vyksta skyrybų procesas). Maždaug prieš pusmetį buvo analogiškas atvejis (dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie su sutuoktine proceso metu susitaikė). Jis, nenorėdamas tęsti žodinio konflikto, bandė išeiti iš namų į kitą patalpą, tačiau jo sutuoktinė ėjo paskui, metė į jį stiklainį, tačiau nepataikė, koridoriuje užstojo jam kelią. Tada jis paėmė jos kairę ranką ir ją suspaudė, galėjo nuo jo suspaudimo atsirasti kraujosruvos, kadangi I. L. oda yra labai jautri. Po to jis I. L. nustūmė sau nuo kelio, ji krisdama galėjo susižeisti. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jis dėl šio įvykio sutuoktinės atsiprašė, tačiau ji su juo nebendrauja, vyksta skyrybų procesas. Šiuo metu jis alkoholio visiškai nevartoja, dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75–78).

4.2. Nukentėjusioji I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose kartu su savo sutuoktiniu R. L. ir dviem jų bendrais vaikas – R. L. ir G. L., tarp jų su sutuoktiniu įvyko konfliktas. Jai būnant su visa šeima bendrame kambaryje, šeima žiūrėjo televizorių ir jos sutuoktinis stipriai padidino televizoriaus garsą, todėl ji, paėmusi televizoriaus pultą, televizorių nutildė ir išėjo iš kambario į namo koridorių. Paskui ją atbėgo R. L., bandydamas surasti televizoriaus pultą, kurį ji paėmė ir padėjo lauke ant sofos. Sutuoktinis televizoriaus pultą surado ir jį paėmęs metė jai į dešinę koją, ji pajuto fizinį skausmą, pultas po smūgio sudužo ant žemės. Tada ji pradėjo eiti link sutuoktinio, norėdama jį nuraminti. Tačiau sutuoktinis, jiems būnant prie namo įėjimo tarpdurio, savo dešine ranka griebė jai už kairės rankos, suspaudė ir pastūmė ją, po ko ji nukrito koridoriuje ant žemės. Ji pajautė, kad jai skauda kairę ranką, ranka pradėjo mėlynuoti. Sutuoktinis, pastūmęs ją ant žemės, įtempė ją giliau į koridorių, uždarė įėjimo duris, pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Uždaręs duris, sutuoktinis nubėgo į namo vidų ir išbėgo per kitą namo įėjimą. Kai sutuoktinis pabėgo, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Viso konflikto metu vaikai buvo namuose, įvykio nematė, tačiau galėjo girdėti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6–9, 16–29).

4.3. Nukentėjusioji I. L., apklausta papildomai, paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sutuoktinio R. L. įvyko konfliktas, kurio metu jos sutuoktinis savo dešine ranka griebė jai už kairės rankos, stipriai ją suspaudė ir pastūmė ją ant žemės. Po jo pastūmimo ji krito ant žemės, krisdama atsitrenkė į stovintį fotelį, abiem kojomis ir galva trenkėsi į sieną. Galvos nepraskėlė, tačiau jai labai skaudėjo galvą. Po kritimo ji gulėjo ir laukė, kol sutuoktinis išeis iš patalpos, viskas vyko koridoriuje, kur vykta statybos. Ji liko gulėti tarpduryje, bet sutuoktinis išėjo ir, paėmęs ją už vienos rankos, ją įtraukė į koridoriaus vidų ir, uždaręs durs, pabėgo pro namo galines duris. Ji į medikus nesikreipė, atsikėlusi nuo žemės iš karto paskambino policijai. Policija jai siūlė kreiptis į medikus, tačiau ji atsisakė. Ji dėl sutuoktinio veiksmų jautė tik stiprų fizinį skausmą – tiek rankose, tiek galvoje, tiek abiejose kojose. Pas teismo ekspertus ji nevyks, tačiau kreipsis į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kad fiksuotų jai po 2022 m. rugpjūčio 14 d. įvykio ant rankų, kojų atsiradusias mėlynes. Kol kas sutuoktinis jos neatsiprašė, ji su juo po įvykio nesimatė, nes jis po įvykio gyvena pas savo draugą. Ji sutuoktiniui ketina atleisti dėl šio įvykio ir su juo susitaikyti, tačiau, kaip jie toliau gyvens, ji dar nenusprendė. Ji ieškinio byloje nereikš (t. 1, b. l. 51–54, 55–58).

4.4. Akistatos tarp kaltinamojo R. L. ir nukentėjusiosios I. L. metu, I. L. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sutuoktinio R. L. įvyko konfliktas, kurio metu R. L. savo dešine ranka griebė jai už kairės rankos, stipriai suspaudė ir ją pastūmė ant žemės. Po jo pastūmimo ji krito ant žemės, krisdama atsitrenkė į stovintį fotelį, abiem kojomis ir galva trenkėsi į sieną. Galvos nepraskėlė, tačiau jai labai skaudėjo galvą. Po kritimo ji gulėjo ir laukė, kol sutuoktinis išeis iš patalpos, viskas vyko koridoriuje, kur vykta statybos. Ji liko gulėti tarpduryje, bet sutuoktinis išėjo ir, paėmęs ją už vienos rankos, ją įtraukė į koridoriaus vidų bei, uždaręs durs, pabėgo pro namo galines duris. Ji prie protokolo nori pridėti pažymą iš ligoninės, kurioje užfiksuotos kraujosruvos po sutuoktinio pastūmimo. R. L. parodė, kad jis parodymus girdėjo, su sutuoktinės I. L. parodymais visiškai sutinka, jis sutinka, kad sutuoktinę stūmė ir nuo jo pastūmimo sutuoktinė krito bei galėjo užsigauti galvą ir kojas, jai galėjo skaudėti. Jis labai atsiprašo savo sutuoktinės, savo kaltę visiškai pripažįsta, pasižada, kad daugiau tai nepasikartos. I. L. parodė, kad parodymus girdėjo, su parodymais sutinka, sutuoktinio R. L. atsiprašymą priima, kol kas pozicijos dėl susitaikymo byloje neišreiškia, nes jie pagyvens atskirai (t. 1, b. l. 81–84).

4.5. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 14 d. 19.40 val. nukentėjusioji I. L. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad prieš penkias minutes jos sutuoktinis mušėsi, daužė daiktus, sutuoktinis pabėgo, greitosios medicinos pagalbos nereikia, namuose yra du vaikai. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38–41).

4.6. Nukentėjusiosios I. L. 2022 m. rugpjūčio 14 d. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), jos ir jos sutuoktinio R. L. bendrame name, koridoriaus tarpduryje, įvykus žodiniam konfliktui, R. L. savo dešine ranka griebė jai už kairės rankos, suspaudė ją ir ją nustūmė, dėl to ji pajautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6–9, 16–29).

4.7. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – individualus gyvenamasis namas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Gyvenamojoje patalpoje – name, prie įėjimo matomos stiklo šukės, užėjus į vidų, koridoriuje ant grindų, matomas išbarstytas šuns maistas, patalpose matomos sulūžusio televizoriaus pultelio dalys. Ant moters kairės rankos matomos kraujosruvos. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos sulūžusio televizijos pultelio dalys (t. 1, b. l. 6–9, 16–29).

4.8. Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – televizoriaus pultas, paimtas 2022 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 11–12).

4.9. Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – policijos pareigūno mobiliosios vaizdo kameros įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0814_200545_002.m4a“. Pavadinimas sudarytas pagal vaizdo įrašo datą (2022 m. rugpjūčio 14 d.) ir vaizdo įrašo pradžios laiką (nuo 20.05 val.). Vaizdo įraše matyti šviesus paros laikas, matyti, kaip nukentėjusioji I. L. veda policijos pareigūnus į plytų pastatą, kuris yra įrenginėjamas, ir nurodo, kur viskas vyko, rodo televizoriaus pultelio detales (sudaužytas), taip pat nurodo, kad ji norėjo pritildyti televizorių, tada jis į ją „sviedė“, „skraidino“ į apačią. <...>. Pareigūnas pasiteirauja, dėl ko viskas įvyko. I. L. paaiškina, kad, paėmusi televizoriaus pultą, patildė televizoriaus garsą ir išnešė pultą į koridorių. I. L. nurodo, kad vyras išgėręs <...>. Pareigūnas pasiteirauja, ar jis ją pastūmė. I. L. atsako, kad jis stūmė <...>. Pareigūnas pasiteirauja, iš kur pas ją mėlynės atsirado, ar kai ji krito, I. L. atsako, kad, kai jis stūmė ir ji krito ant galvos, neparodys per plaukus. I. L. sako, kad jai skauda, greitosios nereikia <...>. Pareigūnas paklausia, ar reikalinga greitoji. I. L. atsako, kad nereikalinga (t. 1, b. l. 42–44).

4.10. 2022 m. rugsėjo 5 d. medicinos dokumentų apžiūros protokolo (specialisto išvados) duomenimis, išnagrinėjus nukentėjusiosios I. L. medicinos dokumentus (2022 m. rugpjūčio 18 d. VšĮ Trakų ligoninė medicinos dokumento išrašas/siuntimas) ir susipažinus su įvykio aplinkybėmis, padaryta išvada, kad I. L. 2022 m. rugpjūčio 18 d. nustatyta: keturios poodinės kraujosruvos kairio žasto vidiniame paviršiuje (nuo 1,5 iki 3 cm skersmens), poodinė kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje (apie 2 cm. skersmens), poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, pailgos formos, apie 15 cm, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, išsidėsčiusios pailgame 20 cm. plote. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodomu laiku (2022 m. rugpjūčio 14 d.) ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 50).

4.11. 2022 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, nukentėjusiajai I. L. alkotesteriu buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 6–9, 16–29).

4.12. Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“, Nr. AREN-0217, duomenimis kaltinamajam R. L. 2022 m. rugpjūčio 14 d. 23.13 val. buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 110–111).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama R. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. R. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas savo šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu (tyčia griebdamas sutuoktinės kairę ranką, ją suspaudė, po ko sutuoktinę pastūmė ir ji nukrito ant grindų), padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. L. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad R. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (sutuoktinei).

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją įvykdant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jis savo noru atlygino padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, per trijų metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, nedirba.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui – 9 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje numatyti įpareigojimai bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

12. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais ir draudimais bei BK 72², 71 straipsniuose numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. 22.15 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.17 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

14. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. sulūžusio televizijos pultelio dalis, paimtas 2022 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

15. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

16. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Kaltinamajam visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jo sumą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti R. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. 22.15 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.15.17 val., dvi laikinajame sulaikyme R. L. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsniu, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė)).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – sulūžusio televizijos pultelio dalis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

R. L. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti probacijos tarnybai.