Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erminijaus Baziulio ir Laimutės Jokubauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Nr. 1 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 3 mėn.

Akcentuoja, kad bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma tik pakankamais įrodymais nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. NSN-20-614 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. B.“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-5036 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog Kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnas 2024 m. liepos 3 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-20-983 „Dėl 13 būrio nuteistojo E. B. pažeidimo“, kuriuo informavo Kalėjimo viršininką, jog 2024 m. liepos 3 d. jam paskambino vyriausioji specialistė – vertintoja V. M. norėdama pasitikslinti ar buvo duotas leidimas pareiškėjui eiti pas vertintoją. Patikslinus informaciją, kad toks leidimas nebuvo duotas, V. M. paaiškino, jog pareiškėjas apie 14.10 val. atėjo pas vyresniąją specialistę – vertintoją G. M. neturėdamas tam leidimo. Tuomet buvo patikrintos 4-to lokalinio sektoriaus kameros, stebinčios vertintojų darbo vietas. Kamera užfiksavo kaip pareiškėjas 14.08 val. prieina prie G. M. darbo kabineto ir į jį įeina. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimus.

Kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė G. M. 2024 m. liepos 4 d. pranešime Nr. RV-20-5081 „Dėl 13 būrio nuteistojo E. B. apsilankymo“ paaiškino, jog 2024 m. liepos 3 d. apie 14.10 val. pareiškėjas nebuvo kviestas pokalbiui dėl vertinimo.

Kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame padarė išvadą, jog pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d., apie 14.10 val. atėjo pas vyresniąją specialistę – vertintoją G. M. neturėdamas tam leidimo. Teigiama, jog nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimus. Vadovaujantis BVK 79 ir 80 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta drausminė nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 3 mėn.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime Nr. 1 padaryta išvada, kreipėsi su skundu į Tarnybą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimu Nr. 1 skirtą drausminę nuobaudą. Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame konstatavo, jog Sprendimas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, juo paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.

Sprendime Nr. 2 atkreipiamas dėmesys, jog 2024 m. liepos 3 d. pareiškėjas pro kontrolinį punktą pareigūno buvo praleistas eiti į stadioną, kuriame leisti laiką buvo numatyta pareiškėjo dienotvarkėje. Nei pareiškėjo kontaktinis pareigūnas, nei pareigūnas kontroliniame punkte nebuvo informuotas, jog pareiškėjas eis pas vertintoją ir tam leidimo nedavė. Pabrėžiama, jog pagal Kalėjime nusistovėjusią tvarką, nuteistasis, norėdamas patekti pas vertintoją, apie tai privalo informuoti kontaktinį pareigūną ir yra registruojamas nustatyta tvarka. Vertintojas, kuris yra priskirtas nuteistajam, iš anksto susitartu laiku kviečia nuteistąjį į kabinetą ir tuo pagrindu nuteistasis yra praleidžiamas kontrolės punkte ir gauna kontaktinio pareigūno leidimą. Akcentuojama, jog nurodyta tvarka pareiškėjui buvo žinoma. Sprendime Nr. 2 teigiama, jog pareiškėjo teiginiai, kad į vertintojos kabinetą užėjo gavęs jos žodinį leidimą yra atmestini, nes vertintoja G. M. neigė, jog kvietė pareiškėją į kabinetą. Taip pat pažymima, kad vertintoja neturėjo įgaliojimo išduoti pareiškėjui leidimą apsilankyti pas ją.

Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, o to paties straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Šiame straipsnyje nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 50 straipsnio 3 dalis).

Taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2023-12-12 iki 2024-07-13) 39 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių. Taisyklių 39.2 papunktyje reglamentuota, jog nuteistieji privalo nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-127-821/2024).

Vertinant teismui pateiktos rašytinės medžiagos turinį matyti, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d. apie 14.10 val. užėjo į vyresniosios specialistės – vertintojos G. M. kabinetą, nors jis pro kontrolės postą buvo praleistas tikslu eiti į Kalėjimo stadioną, t. y. pareiškėjas pas pareigūnę į kabinetą užėjo neplanuotai, tam neskirtu laiku.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek 2024 m. liepos 3 d. rašytiniame paaiškinime neneigė, jog pagal dienotvarkę tuo metu jam buvo numatytas laikas stadione, tačiau eidamas pro vertėjos kabinetą spontaniškai kreipėsi į ją ar gali užduoti klausimą ir gavęs jos žodinį sutikimą, užėjo į kabinetą. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtas pareiškėjo paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjui buvo žinoma patekimo pas vertintojus tvarka – pats pareiškėjas nurodė, jog 2024 m. liepos 2 d. buvo užsiregistravęs vizitui pas vertintoją ir ten apsilankė, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas buvo susipažinęs su Kalėjime nustatyta leidimų patekti pas pareigūnus gavimo tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 8 d. savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Kalėjimo vidaus tvarkos taisyklėmis.

Pareiškėjo teiginiai, jog pati pareigūnė sutiko, kad jis neturėdamas leidimo užeitu į jos kabinetą irgi vertintini kritiškai, kadangi vyresnioji specialistė – vertintoja 2024 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pareiškėjas nekviestas užėjo pas ją pokalbiui. Pažymėtina, kad Kalėjimas atsiliepime aiškiai nurodė, jog nuteistieji siekdami patekti pas vertintojus, privalo pirmiausia kreiptis į savo būrio kontaktinį pareigūną, todėl darytina išvada, kad vertintojų kompetencijai nėra priskirta suteikti nuteistiesiems leidimus lankytis patalpose ar teritorijose, kuriose jie negyvena/nedirba, todėl akivaizdu, jog vertintoja neturėjo teisės duoti pareiškėjui sutikimą nenustatytu laiku užeiti į jos kabinetą.

Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendime Nr. 1 pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d. savo veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimus, o Tarnyba Sprendime Nr. 2 pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Kalėjimo viršininko sprendimą.

BVK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, taigi proporcinga ir adekvati, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Sprendimu Nr. 1 nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti bei nepagrįsti objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis teigia, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Teismo vertinimu, Sprendimai Nr. 1 bei Nr. 2 atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, Kalėjimas ir Tarnyba tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, atliko išsamų pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybių tyrimą, įvertino jo metu nustatytas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus individualius administracinius aktus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. NSN-20-614 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. B.“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-5036 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo E. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.