Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. birželio 4 d. veika), ir jam paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taip pat A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. birželio 9 d. veika), ir jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant A. P. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. skirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteista iš A. P. civilinio ieškovo UAB „Circle K Lietuva“ naudai 488,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas pilkos spalvos automobilį „Lancya Ypsilon“, ant kurio buvo uždėti kito automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 4 d. apie 14.27 val. iš UAB „Circle K Lietuva“ priklausančios degalinės „Circle K Grigiškės“, esančios (duomenys neskelbtini), kolonėlės Nr. 8, įsipildamas į automobilio salone buvusias talpas, nesumokėjęs už įsipiltą dyzeliną, išvažiuodamas iš degalinės pagrobė (pavogė) UAB „Circle K Lietuva“ priklausančius bendros 163,24 Eur vertės 110,37 l dyzelino „D Miles Plius“, 1 l vertė 1,479 Eur.

2. A. P. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas pilkos spalvos automobilį „Lancya Ypsilon“, ant kurio buvo uždėti kito automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 9 d. apie 21 val. 04 min. iš UAB „Circle K Lietuva“ priklausančios degalinės „Circle K Grigiškės“, esančios (duomenys neskelbtini), kolonėlės Nr. 6, įsipildamas į automobilio kuro baką ir į automobilio salone buvusias talpas, nesumokėjęs už įsipiltą dyzeliną, išvažiuodamas iš degalinės pagrobė (pavogė) UAB „Circle K Lietuva“ priklausančius bendros 325,60 Eur vertės 227,85 l dyzelino „D Miles Plius“, 1 l vertė 1,429 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde ginčijama nuteistajam paskirta bausmė, kitoje dalyje nuosprendis neskundžiamas. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė.

10. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslus, šiame įstatyme išdėstytus nuoseklia tvarka ir taip sudarančius bendrą bausmės paskirtį, visumą.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

12. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalies sankciją paskirdamas nuteistajam A. P. viešųjų darbų bausmės rūšį, netinkamai individualizavo ir paskyrė neteisingą bausmę.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai baigti baudžiamieji nusižengimai), nuteistojo asmenybę – nedirba, anksčiau teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai įvertino minėtas aplinkybes, t. y. tinkamai neįvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos, be kita ko, padarytų veikų pavojingumo laipsnio, motyvų ir tikslų, nuteistojo asmenybės, ankstesnio teistumo, kas lėmė netinkamos bausmės paskyrimą nuteistajam.

15. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad 2023 m. birželio 4 d. ir 2023 m. birželio 9 d. baudžiamuosius nusižengimus jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Utenos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi A. P. Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi – 5 mėnesiais ir 4 dienomis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas. 2023 m. rugsėjo 29 d. A. P. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikus arešto bausmę. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Taigi, kaip pagrįstai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, A. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė neišnykus teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį.

17. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK nusikaltimų recidyvas siejamas tik su vienos nusikalstamų veikų rūšies – nusikaltimų – kartojimu, todėl baudžiamųjų nusižengimų recidyvas neturi baudžiamosios teisinės reikšmės BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepripažino, kad veiką padarė recidyvistas.

18. Nuteistasis A. P. sistemingai daro įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir turtinio pobūdžio nusikaltimus, administracinius nusižengimus, paskirtų nuobaudų nesusimoka, jam taikytos laisvės apribojimo, arešto bausmės jo nepaveikė, baudžiamuosius nusižengimus jis padarė bausmės pagal kitą teismo nuosprendį vykdymo metu. Nuteistojo A. P. elgesys, t. y. naujų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų darymas rodo jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, vis stiprėjančias antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytų baudžiamųjų nusižengimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės, motyvai, nuteistojo asmenybė, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju pagal BK 178 straipsnio 5 dalį sudaro pagrindą skirti tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, A. P. skiriant BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas arešto bausmes. Už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 4 d. veika) padarymą paskyrus didesnę nei minimali – 20 parų arešto bausmę, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2023 m. birželio 9 d. veika) – 22 parų arešto bausmę.

19. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriamos naujos bausmės, iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir bausmes bendrino iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų, kada teismas privalo bendrindamas paskirtas bausmes jas sudėti pilnai, o kada tik iš dalies, taigi teismo teisė yra pasirinkti bausmių sudėjimo būdą. Šiuo atveju sprendžiant dėl bausmių bendrinimo būdo, siekiant tinkamai individualizuoti ir paskirti teisingą bausmę, atsižvelgtina į padarytų baudžiamųjų nusižengimų skaičių (tik dvi veikos), sunkumą (padaryti baudžiamieji nusižengimai), tarpusavio ryšį (tarpusavyje nesusijusios pavienės veikos), padarymo laikotarpį (veikas skiria penkių dienų laikotarpis), nuteistojo asmenybę, kitas aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam A. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Parenkant pridedamos švelnesnės bausmės dalį apygardos teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes kaip ir parenkant nuteistajam A. P. bausmės rūšį bei dydį.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

20. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo A. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 96,67 Eur.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju A. P. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokurorės pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad A. P. nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera, jam skiriama arešto bausmė, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti dėl A. P. paskirtų bausmių:

A. P. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. birželio 4 d. veika), paskirti 20 parų arešto bausmę.

A. P. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. birželio 9 d. veika), paskirti 22 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 22 parų arešto bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį (14 parų) ir paskirti subendrintą 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę 24 parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 96,67 Eur iš nuteistojo A. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.