Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį atsakovui Š. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Š. B. 11 058,32 Eur skolą, 115,47 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251 Eur žyminį mokestį ir 297,88 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovui Š. B. ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2016 m. lapkričio 16 d. įteiktas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo Š. B. ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ 11 173,79 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 251 Eur žyminį mokestį, 297,88 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Atsakovas Š. B. 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių atsakovui nebuvo žinoma, nes jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Be to, ieškovė Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1556-601/2016 yra įtraukta kreditoriumi su 11 058,32 Eur reikalavimu ir likviduojant BUAB „Pas Paolo“ yra patvirtintas jo kaip trečiosios eilės kreditoriaus atitinkamas finansinis reikalavimas, o bankrutuojanti įmonė nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir nenustatyta, ar su ieškove nebus atsiskaityta bankroto byloje.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino atsakovo Š. B. 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nustatė, kad atsakovo Š. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresatas jų neatsiėmė pašte. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su nurodyta ieškinyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu nusiuntus atsakovo darbovietei procesinius dokumentus, jie grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresatas jų neatsiėmė pašte. Kadangi procesinių dokumentų atsakovui gyvenamosios ir darbo vietos adresais įteikti nepavyko, teismas 2016 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį, kuria nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovui įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ir jam per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas atliko formalų pateiktų įrodymų vertinimą ir 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas, kaip laiduotojas, turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė pateikė analogiškus kreditorinius reikalavimus BUAB „Pas Paolo“ bankroto byloje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovui pareiškime nepateikus jokių naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nėra pagrindo naikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

Atskiruoju skundu atsakovas Š. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutiktina su teismo išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Atsakovui nebuvo asmeniškai įteikti jokie procesiniai dokumentai, susiję su šia byla, bei nebuvo įteiktas šaukimas dėl teismo posėdžių, atsakovas taip pat negavo jokių pašto pranešimų. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, kaip laiduotojas, turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė pateikė analogiškus kreditorinius reikalavimus BUAB „Pas Paolo“ bankroto byloje. Šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog reikalavimas nėra patenkintas (arba iš dalies patenkintas) ir kad negalės būti patenkintas ateityje, nėra duomenų, kad pagrindinis skolininkas BUAB „Pas Paolo“ negalės pilnai ar iš dalies atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovės UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinys atsakovui, kaip laiduotojui, yra pareikštas nesąžiningai. Tuo atveju, jeigu visa ieškovės UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nurodyta suma būtų priteista iš atsakovo, kaip laiduotojo, atsakovas nebeturėtų galimybės pareikšti kreditorinius reikalavimus BUAB „Pas Paolo“, kadangi bankroto procedūra jau yra užbaigta. Tokiu atveju ne tik nukentėtų atsakovo teisės ir teisėti interesai, bet ir būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, pateikdama ieškinį, nurodė teismui informaciją apie tai, jog pagrindiniam skolininkui BUAB „Pas Paolo“ yra iškelta bankroto byla, tačiau nepateikė informacijos apie tai, jog ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ yra pateikusi kreditorinius reikalavimus bankroto byloje bei rašytinius įrodymus, kad su ieškove yra visiškai neatsiskaityta, o taip pat pagrindinio skolininko (jo atstovo) neįtraukė į šią bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovui yra žinoma, kad šiuo metu BUAB „Pas Paolo“ skola ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ yra mažesnė, nei nurodyta ieškinyje.Ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CPK 130 straipsniu, procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje teismo pranešimą. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Atsakovas, kaip laiduotojas, turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė yra pateikusi analogiškus kreditorinius reikalavimus BUAB „Pas Paolo“, todėl nėra pagrindo įtraukti BUAB „Pas Paolo“ trečiuoju asmeniu į civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog BUAB „Pas Paolo“ skola ieškovei yra mažesnė, nei nurodyta ieškinyje. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1556-601/2016 patvirtino tokio pat dydžio ieškovės kreditorinį reikalavimą, kaip ir ieškiniu reikalaujama priteisti suma.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (atsakovo) Š. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui Š. B. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ir atsakovui pareiškime nepateikus jokių naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, sprendė, jog nėra pagrindo naikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Apeliantas (atsakovas) Š. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai, be to, ieškovė pateikė analogiškus kreditorinius reikalavimus BUAB „Pas Paolo“, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog reikalavimas nėra patenkintas (arba iš dalies patenkintas) ir kad negalės būti patenkintas ateityje, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo Š. B. 11 058,32 Eur skolą, 115,47 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251 Eur žyminį mokestį ir 297,88 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui Š. B. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, pasibaigus saugojimo terminui su atžyma „neatsiėmė pašte“. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietę, patikrino Gyventojų registro ir VSDFV duomenis. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, kokiu jam ir buvo siųsti procesiniai dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini). Iš VSDFV pažymos teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2016 m. birželio 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl procesinius dokumentus išsiuntė darbovietės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti, pasibaigus saugojimo terminui su atžyma „neatsiėmė pašte“. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios ir darbo vietos adresais, ieškovės prašymu procesiniai dokumentai atsakovui 2016 m. lapkričio 16 d. įteikti viešo paskelbimo būdu. CPK 117 straipsnyje reglamentuojami procesinių dokumentų įteikimo būdai. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra vienas iš CPK nustatytų (CPK 130 straipsnis) ir pagal CPK 117 straipsnį leidžiamų įteikimo būdų, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios teisės normos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai atsakovui, negali būti laikoma svarbia, t. y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų įteikti apeliantui nepavyko, nors pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat ėmėsi priemonių kitiems galimiems atsakovo gyvenamosios vietos adresams bei darbovietei nustatyti, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui pagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis atsakovui buvo išsiųsti tuo pačiu ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kaip ir ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Š. B. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat ir atskirąjį skundą, todėl spręstina, kad atsakovui siųstas sprendimas už akių ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis pasiekė atsakovą nurodytu adresu, o prieš tai siųstų teismo procesinių dokumentų atsakovas galimai neatsiėmė sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės.Kaip jau minėta, sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Apeliantas Š. B. atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pateikė analogiškus kreditorinius reikalavimus BUAB „Pas Paolo“ bankroto byloje, šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog reikalavimas nėra patenkintas (arba iš dalies patenkintas) ir kad negalės būti patenkintas (iš dalies patenkintas) ateityje, todėl ieškovės ieškinys atsakovui, kaip laiduotojui, yra pareikštas nesąžiningai. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir atsakovas Š. B. 2013 m. kovo 4 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios 1 punktą laiduotojas Š. B. įsipareigojo laiduoti kreditoriui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pagal tarp kreditoriaus ir UAB „Picerija pas Paolo“ sudarytą tiekimo sutartį Nr. BK02-233/04 ir priedą prie tiekimo sutarties Nr. BK02-233/04 (susitarimas dėl nuolaidos taikymo), kad jeigu skolininkas (UAB „Picerija pas Paolo“) neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę, ją įvykdys laiduotojas. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga, minėta, atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Tais atvejais, kada skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (CK 6.87 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013).Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančių duomenų matyti, jog UAB „Pas Paolo“ Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-700-601/2017), pagrindinė skolininkė (UAB „Pas Paolo“) nėra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos), t. y. jos prievolė ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nėra pasibaigusi, taigi ieškovė, pareikšdama ieškinį laiduotojui, pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinės skolininkės prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ yra pateikusi savo finansinį reikalavimą BUAB „Pas Paolo“ bankroto byloje, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, nepašalina atsakovo Š. B., kaip laiduotojo, atsakomybės pagal ieškovės pareikštą ieškinį, kadangi, kai jau minėta, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Atsižvelgiant į tai, apelianto Š. B. argumentai, kad pirmiausia turi būti išieškoma iš juridinio asmens (BUAB „Pas Paolo“) turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas gali būti nukreipiamas į atsakovo turtą, laikytini nepagrįstais ir prieštarauja prievolių solidarumo principus reglamentuojančioms teisės normoms, ekonomiško, operatyvumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, pažeidžia išieškotojo teisėtus lūkesčius kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti skolą.Laiduotojas, įvykdęs prievolę už pagrindinį skolininką, kuriam iškelta bankroto byla, turi atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. turi teisę pareikšti savo finansinį reikalavimą pagrindinio skolininko bankroto byloje. Siekdamas pasinaudoti subrogacijos pagrindu perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko bankroto byloje, laiduotojas turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui. Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo paties laiduotojo elgesio vykdant savo, kaip laiduotojo, prievolę. Priešingu atveju, laiduotojui delsiant atsiskaityti, po skolininko bankroto bylos užbaigimo subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes neliktų skolininko. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos ieškovės teisei į reikalavimo laiduotojui patenkinimą.Nors apeliantas (atsakovas) Š. B. atskirajame skunde nurodo, jog šiuo metu BUAB „Pas Paolo“ skola ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ yra mažesnė, nei nurodyta ieškinyje, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ 11 058,32 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris yra tapatus šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio sumai. Tai, jog pagrindinė skolininkė UAB „Pas Paolo“ nebuvo įtraukta į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, neturi įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ieškovės UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinio reikalavimai buvo reiškiami tik atsakovui Š. B., kaip laiduotojui, pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį, o reikalavimai BUAB „Pas Paolo“ nebuvo reiškiami, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas už akių sukūrė BUAB „Pas Paolo“ kokias nors materialiąsias teises ir pareigas ar kad buvo pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 181,50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 p. maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo metu galiojo 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 822,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimalus priteistino užmokesčio už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 329,12 Eur (0,4 x 822,80 Eur). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija minėto dydžio, laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“, juridinio asmens kodas 121958128, buveinės adresas Taikos al. 1, Panevėžys, iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 euro centų) advokato atstovavimo išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.