- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- II-1255-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00929-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2010-04-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-652 (1.1.50-SM4) (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 str., nes ji, būdama UAB „Tigesta“ (toliau – bendrovė, įmonė) direktore, neužtikrino, kad jai pagal teismo sprendimą kaip administratorei priskirti žemės sklypai, su juose esančiais avarinės būklės, griūvančiais, nenaudojamais pastatais, būtų aptverti ir kad į juos negalėtų patekti kiti asmenys. Pažeidimas nustatytas 2010-04-01 7.38 val., pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. sankirta. Tokiais veiksmais R. V. pažeidė Tvarkos ir švaros taisyklių, patvirtintų 2008-07-16 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-582 (toliau – Taisyklės), 5.3 p. reikalavimus (b. l. 36-37, 38-41).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-04-22 nutarimu Nr. A11-6412 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasi ATPK 30, 30², 31, 32, 35, 38, 161, 221, 281, 287, 291-293 str., paskyrė jai 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 8, 34).
Šalies argumentai
Skunde teismui (b. l. 1-7) R. V. prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoja, kad institucijos priimtas nutarimas gali būti laikomas pagrįstu tik jeigu bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjęs reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 257 str.). Mano, kad Komisija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje priėmė Nutarimą, pažeidė ATPK 284 str. reikalavimus, nes neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių (ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti). Nesiaiškino aplinkybių dėl subjektyviųjų administracinės teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. ar R. V. yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 161 str. subjektas ir ar yra pagrindas konstatuoti jos veikoje kaltės – pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – buvimą. Atkreipė dėmesį, kad R. V. negalėjo būti laikoma administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 161 str., subjektu. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, tai yra fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2(106 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 86-90). Taigi, Komisija privalėjo išsiaiškinti aplinkybes, ar R. V., kaip BUAB „Rūmas“ bankroto administratorei, priklausė pareiga užtikrini Taisyklių 5.3 p. reikalavimų laikymąsi. Pažymėjo, kad tiek bankroto administratoriui UAB „Tigesta“, kaip bankrutavusios įmonės atstovui, tiek R. V., kaip bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, suteiktų įgaliojimų apimties nebuvo aiškintasi, nebuvo aiškintasi nuo kada buvo pažeidžiamos taisyklės, nors šios aplinkybės reikšmingos siekiant nustatyti tinkamą administracinės atsakomybės dėl Protokole nurodyto pažeidimo subjektą. Komisija nesiaiškino subjekto, dėl kurio neveikimo buvo padarytas pažeidimas, nevertino šiam administracinės teisės pažeidimo sudėties elementui nustatyti svarbių aplinkybių, t. y. kad BUAB „Rūmas“ bankroto administratoriui turtas buvo perduotas tokios būklės, kokios jis buvo ir 2010-04-01 7.38 val. – neatitinkantis Taisyklių reikalavimų. Institucija neatsižvelgė į tai, kad turtas tokios būklės buvojau prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovei, vadinasi, pats pažeidimas buvo padarytas daug anksčiau nei surašytas Protokolas ir anksčiau nei BUAB „Rūmas“ atstovu tapo bankroto administratorius, todėl, mano, kad šioje byloje netinkamai nustatytas atsakomybės pagal ATPK 161 str. subjektas, o tai lemia Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Akcentavo, kad svarbiausia ir reikšmingiausia aplinkybė, siekiant konstatuoti R. V. veikoje administracinės teisės pažeidimo buvimą yra būtinybė konstatuoti kaltės buvimą, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamoje situacijoje turėjo realias galimybes bei suteiktus pakankamus įgaliojimus užtikrinti ATPK 161 str. nurodytos pareigos vykdymą. Nutarime formaliai nurodoma, kad Komisija nutaria R. V. pripažinti kalta, nenurodant nei kaltės formos, nei kuo pasireiškė jos kaltė, nei kokios aplinkybės patvirtina šį svarbų administracinės teisės pažeidimo sudėties elementą. Teigė, kad BUAB „Rūmas“ bankroto byla iškelta 2009-02-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2009-03-13. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“, o bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas S. B. R. V. UAB „Tigesta“ direktore paskirta 2009-11-19, BUAB „Rūmas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens teisinio statuso suteikiamus įgaliojimus įgijo 2009-12-28. Svarbiausia aplinkybė, patvirtinanti, kad bankroto administratorius negalėjo vykdyti savo funkcijų ir užtikrinti turto apsaugos, bei Taisyklių reikalavimų laikymosi buvo ta, kad bendrovė neturėjo piniginių lėšų, kurios būtinos siekiant minėtus reikalavimus įvykdyti. Po bankroto bylos iškėlimo, bendrovės sąskaitose lėšų, kurias būtų galima panaudoti BUAB „Rūmas“ priklausančių nenaudojamų pastatų aptvėrimui nebuvo. Bendrovės turto vykdant BUAB „Rūmas“ bankroto procedūras dar nebuvo parduota ir lėšų už tai nebuvo gauta, tad pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti ne bankroto procedūroms vykdyti įmonė neturėjo, jų neturėjo ir per visą laikotarpį, kuriuo R. V. buvo BUAB „Rūmas“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ direktore bei įgaliotu asmeniu BUAB „Rūmas“ bankroto byloje. Siekiant užtikrinti Taisyklių keliamus reikalavimus ir aptverti pastatus, už kurių neaptvėrimą surašytas Protokolas, reikėtų daug išlaidų bei darbo sąnaudų. Nors UAB „Rūmas“ materialaus turto turėjo, tačiau turimų piniginių lėšų užteko tik pagrindinių bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti, o kito bendrovės turto nepardavus vykdant bankroto procedūras ir negavus piniginių lėšų, bankroto administratorius realiai neturėjo galimybės užtikrinti Taisyklių reikalavimų laikymosi. Nuo R. V. paskyrimo BUAB „Rūmas“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ direktore bei BUAB „Rūmas“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, bankrutavusi bendrovė, kuriai priklauso pastatai, lėšų turėjo labai mažai. Institucija neatsižvelgė į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nėra R. V. kaltės, nes ji nagrinėjamoje situacijoje neturėjo realių galimybių užtikrinti ATPK 161 str. nurodytos pareigos vykdymo, o administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. nenustačius R. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 str., sudėties – nenustačius jos kaltės dėl šio pažeidimo.
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (b. l. 74).
Į teismo posėdį institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 161 str. (2000-02-17 įstatymo redakcija Nr. VIII-1543) nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.
Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patraukta R. V., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles.
Bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims Vilniaus mieste nustato Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Taisyklių 5.3 p., statinių savininkai (ar asmenys, valdantys statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu), daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai ir bendrijos privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus (atskiras jų dalis, patalpas) ar kaupti juose atliekas.
R. V. veiksmai pagal ATPK 161 str. buvo kvalifikuoti todėl, kad ji, būdama UAB „Tigesta“ direktore, 2010-04-01 07.38 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, Vilniuje, neužtikrino, kad jai, pagal teismo sprendimą kaip administratorei, priskirti žemės sklypai, su juose esančiais avarinės būklės bei griūvančiais, nenaudojamais pastatais būtų aptverti, ir kad į juos negalėtų patekti kiti asmenys.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad Nutarimas naikintinas, nes ji yra netinkamas subjektas ir jos veikoje nėra kaltės, šių aplinkybių institucija, priėmusi Nutarimą, nesiaiškino.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypas su statiniais, dėl kurių neaptvėrimo, kad į juos nepatektų kiti asmenys, ir buvo nubausta R. V., nuosavybės teise priklauso UAB „Rūmas“ (b. l. 43-44, 46-47). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad statiniai yra avarinės būklės bei griūvantys, nenaudojami (b. l. 38-41). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-12 nutarties matyti, kad UAB „Rūmas“ administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“ (b. l. 17-22). Iš UAB „Tigesta“ 2009-11-19 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad bendrovės direktore paskirta R. V. (b. l. 24, 25). Iš 2009-12-28 Įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bankroto administratorius UAB „Tigesta“ įgaliojo R. V. atstovauti UAB „Rūmas“ jos bankroto byloje bankroto administratoriaus įgalioto asmens teisėmis bei atlikti išvardintus veiksmus, kurių pirmame sąraše nurodyta „disponuoti įmonės turtu, piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje ir kasoje“ (b. l. 26). Šie įrodymai paneigia R. V. skunde keliamą klausimą dėl jos, kaip netinkamo subjekto, nubaudimo. Turėdama administratoriaus įgaliojimą disponuoti UAB „Rūmas“ turtu, R. V. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. pagrindu turėjo pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą. Taigi, jos kaltė nustatyta nevykdant ankščiau numatytos pareigos.
Nors R. V. savo skunde teigė, kad ji nėra tinkamas subjektas, tačiau pagrindine priežastimi, dėl kurios nebuvo tinkamai vykdoma turto apsauga, nurodė, kad bendrovė neturėjo tam reikalui skirtų lėšų ir tam pagrįsti pateikė pažymą apie UAB „Rūmas“ grynųjų pinigų likučius kasoje ir bankų sąskaitose (b. l. 27-30). Kaip matyti iš 2010-04 22 rašto Nr. SR10/59-1, R. V. vis tik po Protokolo surašymo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama apsvarstyti galimybę skirti lėšų bankrutavusios bendrovės turto apsaugai, sutvarkymui ar nugriovimui, tokiais savo veiksmais paneigdama pačios skunde nurodytus argumentus, kad ji nėra tinkamas subjektas.
Teismas pažymi, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.
Atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, taip pat į tai, kad Protokolo surašymo metu R. V. bankroto administratoriaus buvo įgaliota disponuoti bankrutavusios įmonės UAB „Rūmas“ turtu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Paskirta administracinė nuobauda yra adekvati jos padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl Nutarimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. V. skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-10-22 nutarimą Nr. A11-6412, kuriuo R. V., vadovaujantis ATPK 30, 30², 31, 32, 35, 38, 161, 221, 281, 287, 291-293 str., buvo paskirta 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą..
Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.