Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, atstovei R. B., atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: UAB „Adego“ atstovui direktoriui D. J., E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims: UAB „Adego“, E. J. dėl 3301,95 EUR žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2014-07-14 draudimo sutartimi ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ Kasko draudimu apdraudė trečiojo asmens UAB „Adego“ automobilį ”BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2007m. Draudimo sutartis pradėjo galioti 2014-08-10. Šias aplinkybes patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. 101758033 (t.1, b.l. 20-21, 28). 2014-08-14 ant šio automobilio, vairuojamo trečiojo asmens E. J., jam važiuojant Vytėnų g. Kaune, ties Vynuogių g. namu Nr. 25, užgriuvo nulūžęs medis ir jį apgadino. Įvykio faktą patvirtina Kauno apskrities VPK 2015-08-11 informacija apie įvykį (t.1, b.l. 22), 2014-08-14 Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei trečiųjų asmenų paaiškinimai teismo posėdyje, trečiojo asmens E. J. prašymas išmokėti draudimo išmoką (t.1, b.l. 23-24). Eismo įvykio vietos schema, parengta policijos pareigūnų iškart po įvykio, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei gatvės nuotraukos patvirtina, jog automobilis buvo apgadintas nulūžusio užvirtusio medžio, augusio žaliojoje juostoje prie gatvės (t.1, b.l. 25-26, 27). Aplinkybę, jog nulūžo medis, augantis prie gatvės, t.y. ne miško ir ne privačių asmenų teritorijoje, o valstybinėje žemėje, patvirtino taip pat ir tretieji asmenys teismo posėdžio metu . Ieškovo atstovas apžiūrėjo apgadintą automobilį ir nustatė, jog dėl apgadinimų yra keistinos automobilio dalys: variklio gaubtas, priekinis stiklas, stiklo apdaila, stiklo guma, priekinis dešinys žibintas, dešinė ir kairė valytuvų svirtys; remontuojamos dalys: priekinis dešinys sparnas, priekinės dešinės durys, priekinis dešinys statramstis, dešinys stogo skydas, priekinis kairys sparnas, priekinės kairios durys, priekinis kairys statramstis, kairys stogo skydas, stogas, priekinis kairys žibintas, kairys veidrodis, dešinys veidrodis (t.1, b.l. 30, 54-88). 2014-08-27 remonto sąmata Nr.2145 patvirtina, jog automobilį ”BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) suremontavo UAB „Autobroliai“, remonto kaina 14037,83 Lt be PVM arba 16985,77 Lt su PVM (3978,75 Eur) (t.1, b.l. 33-38). Ieškovas apskaičiavo trečiajam asmeniui UAB „Adego“ priklausančią draudimo išmoką 13737, 83 Lt (3978,75 Eur), įvertinęs, kad pagal sutartį buvo numatyta 300 Lt besąlyginė išskaita ir šią draudimo išmoką 2014-09-09 išmokėjo tiesiogiai automobilį remontavusiai įmonei UAB „Autobroliai“ ( t. 1, b.l. 43-44). Ieškovas akte prie žalos bylos Nr. 1494429 apskaičiavo, jog automobilio ”BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimas sudaro 725,82 Eur (t.1, b.l. 45). Dėl žalos dydžio paskaičiavimo ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas remiasi ieškovo atliktais skaičiavimais, kurie yra pagrįsti nurodytais rašytiniais įrodymais, ir nustato, kad automobiliui padaryta žala yra 3252,93 Eur (CPK 178 str.).

Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką už automobilio remontą, 2014-09-19 raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas atlyginti regreso tvarka 13737, 83 Lt ( t. 1, b.l. 46). 2014-09-30 raštu Kauno miesto savivaldybės administracija pranešė ieškovei, jog nutarė netenkinti prašymo, nes automobilio sugadinimai kilo ne dėl duobės važiuojamoje kelio dalyje, o dėl nuvirtusio medžio, ir pavedė Miesto tvarkymo skyriui išnagrinėti ieškovės pretenziją (t. 1, b.l. 47). 2014-10-27 Kauno miesto savivaldybės administracija raštu pareikalavo ieškovę pateikti įvykio vietos nuotraukas, kurios minimos policijos pranešime, nes nėra galima nustatyti medžio augimo vietos (t.1, b.l. 48). 2015-11-12 ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo, tačiau 2015-12-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius pranešė ieškovei, jog atsisako atlyginti 3252,93 Eur žalą (t.1, b.l. 49, 50-53).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad įvykio vieta Vytėnų g. ties Vynuogių g. namu Nr. 25, Kaune priklauso Kauno miesto savivaldybės teritorijai, o žemės sklypas – nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. (t. 1, b.l. 99-102).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl asmens, atsakingo už žalos atlyginimą. Byloje atsakovė neginčija paties įvykio fakto, jog medis nuvirto ant automobilio, bei dėl to atsiradusios žalos dydžio, tačiau iš esmės ginčija savo atsakomybę dėl žalos atlyginimo nuvirtus medžiui.

Vadovaujantis CK 6.271 str. 1 dalies norma, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.271 str. 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.263 str. 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: ieškovės nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. įstatyme apibrėžtos pareigos vykdyti želdinių stebėseną, organizuoti priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, jei reikia, juos pašalinti, nevykdymo.

Atsakovės argumentas, jog liko abejonės, nes nėra įrodyta, kurioje vietoje augo nulūžęs medis, ar ne valstybinėje žemėje, atmestinas. Teismo posėdžio metu išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimus ir ištyrus rašytinius įrodymus buvo pašalintos abejonės dėl medžio augimo vietos, neva, privačiame sklype ar miško žemėje. Visuma įrodymų patvirtina, jog medis augo prie važiuojamosios kelio dalies esančioje žaliojoje juostoje.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str.).

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. (2013-06-01 įstatymo redakcija) reglamentuota, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Atsakovė privalėjo prižiūrėti minėtą medį, augusį šalia gatvės, ir galėjo bei privalėjo numatyti savo neveikimo pasekmes, t. y. galimą žalą dėl tinkamo pareigų nevykdymo, tačiau to nepadarė, o tai reiškia, kad neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) – buvimas yra nustatyta. Žala atsirado, nes nuvirtęs medis kliudė automobilį, o medis nuvirto dėl atsakovės neteisėtos veikos (neveikimo). Neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys – sąlygos civilinei atsakomybei kilti šioje byloje yra įrodytos ir teismui nekeliančios abejonių.

Teismas vertina, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, kad automobilį eksploatavusiam asmeniui turėtų tekti atsakomybė dėl jo paties didelio neatsargumo, kuris padėjo žalai atsirasti, nes vairuotojas turi būti ypatingai rūpestingas ir atidus, imtis visų priemonių, esant stipriam vėjui. Atsakovė teismui nepateikė jokių paaiškinimų, jog vairuotoja nesilaikė atsargumo taisyklių, neteikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog buvo force majeure aplinkybės ir kad civilinė atsakomybė Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netaikytina vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d. Teismas vertina įrodymus, kuriuos šalys pateikia savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, bet nesiremia prielaidomis. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog įvykio dieną vėjas buvo tokio stiprumo, kuris galėtų būti vertinamas kaip nenugalima jėga, ir kad būtent dėl nenugalimos jėgos nulūžo medis, apgadinęs automobilį. Kiekviena šalis privalo teikti įrodymus (CPK 178 str.).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Teismas daro išvadą, jog 3252,93 Eur žala yra priteistina ieškovei iš atsakovės, nes ieškinys šioje dalyje yra įrodytas (CPK 185 str.).

Dėl palūkanų

Ieškovė prašė priteisti 49,02 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 5 proc. palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, motyvuodama, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis negalėjo įsitikinti dėl medžio augimo vietos, t.y. ar Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už atsiradusią žalą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė atsakovei visą žalos bylos medžiagą, kurioje buvo duomenys apie žalos atsiradimo vietą, todėl teismas vertina, jog atsakovė nepagrįstai netenkino ieškovės pretenzijos dėl žalos atlyginimo.

Kompensuojamosios palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos turi atlyginti skolininkas, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai prievolei įvykdyti yra skaičiuojamos nuo tos dienos, kada buvo padaryta žala (CK 6.288str.1d.). Kai prievolės terminas nėra apibrėžtas, ji turi būti įvykdyta per septynias dienas nuo tos dienos, kai pareikalavo kreditorius ją įvykdyti (CK 6.53 str.2d.).

Nuo 2015-12-13 pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio surašymo dienos 2016-03-01 kompensuojamosios 5proc. palūkanos sudaro 49,02 Eur. Jos yra priteistinos iš atsakovės ieškovei. Taip pat ieškovei iš atsakovės yra priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovė yra neįvykdžiusi piniginės prievolės (CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1d).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas: 74,00 Eur dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 70,08 Eur advokato pagalbai už ieškinio parengimą, 35,04 Eur advokato pagalbai už atskirojo skundo surašymą, iš viso 179,12 Eur. Ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš atsakovės ( CPK 93 str.1d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,94 Eur, jos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93str.1d., 96 str. 1d., 98 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834, buveinė: J.Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įm. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas, 3252,93 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 93 centus) žalos atlyginimo, 49,02 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 02 centus) palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą ( 3301,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 179,12 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 12 centų).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įm. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas, 3,94 Eur pašto išlaidų valstybei procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.