- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- e2-11234-155/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Atsakovas
- D. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. G. 401,24 Eur skolą, 75 procentų sutartinių palūkanas nuo 177,54 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 29727, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 200 Eur dydžio kreditą 12 mėnesių terminui (toliau – sutartis). Atsakovas laiku savo pareigos (mokėti sutartines įmokas) nevykdė, todėl šiuo metu dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 401,24 Eur sumą, kurią sudaro 177,54 Eur kreditas, 54,58 Eur palūkanos, 2,52 Eur delspinigiai, 150 Eur išlaidos teisinę pagalbą, 12,6 Eur apmokestinimas, 2 Eur pretenzija ir 2 Eur raginimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą.
A. D. G. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka 2016-03-24 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, t.y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 29727, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 200 Eur dydžio kreditą 12 mėnesių terminui (toliau – sutartis). Atsakovas įsipareigojo tinkamai vykdyti įsipareigojimus, nustatytus sutartyje (t.y. mokėti sutartines įmokas ieškovui). 2015 m. gruodžio 8 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pareikalavo sumokėti pradelstą skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sureagavęs į šią ieškovo pretenziją ir padengęs susidariusį įsiskolinimą. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas yra skolingas ieškovui 401,24 Eur sumą, kurią sudaro 177,54 Eur kreditas, 54,58 Eur palūkanos, 2,52 Eur delspinigiai, 150 Eur išlaidos teisinę pagalbą, 12,6 Eur apmokestinimas, 2 Eur pretenzija ir 2 Eur raginimas. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus su ieškovu neatsiskaitė. Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 177,54 Eur negrąžintos paskolos suma, 54,58 Eur palūkanos ir 2,52 Eur delspinigiai.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentus dydžio metines sutartines palūkanas už priteistą sumą nuo 177,54 Eur kredito sumos nuo 2016-02-11 iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovas Sutartyje susitarė dėl 90,44 procentų metinių palūkanų (Sutarties specialiosios sąlygos). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (75 proc.) priteisti sutartinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (Civilinio kodekso 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog prašomos priteisti 75 proc. dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc. x 365 dienos) (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina ieškovui 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (177,54 Eur) nuo 2016-02-11 iki visiško prievolės įvykdymo dienos.
Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-02-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą teisinę pagalbą teikiančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 Eur, šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs, iš viso 150 Eur UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016-01-19 PVM sąskaitą-faktūrą, nurodant, kad mokama už paslaugas pagal sutartį Nr. 2013/01/03-1. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros galima spręsti, kad ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) galimai teikė skolos administravimo (išieškojimo) ar procesinių dokumentų rengimo teismui paslaugas pagal sutartis. Todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 04 15 nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 9 p. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, išlaidos už įmonės suteiktą teisinę pagalbą - 150 Eur nepriteistinos ieškovui iš atsakovo.
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 12,6 Eur apmokestinimo, 2,00 Eur už pretenziją ir 2,00 Eur už raginimą taip pat netenkintini, kadangi nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių šias prašomas priteisti sumas (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Šie įkainių dydžiai yra nurodyti tik Skolos susidarymo lentelėje.
Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 15 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (58,48 proc.) iš atsakovo priteistina ieškovui 8,77 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 177,54 EUR negrąžinto kredito, 54,58 EUR palūkanų, 2,52 Eur delspinigių, 18,25 procento sutartinių palūkanų, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (177,54 Eur) nuo 2016-02-11 iki visiško prievolės įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-02-15 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. balandžio 8 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11234-155/2016 pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. A. D. G. procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę nepavyksta, todėl atsakovui D. G. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.