- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-809-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30106-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama“
- Atsakovas
- S. N.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. N. 220,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. liepos 10-11 d. buvo sudaryta vertimo paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui per 4 darbo dienas atliko vertimą, o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti 220,00 Eur. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2017 m. liepos 24 d. išsiuntė reikalavimą sumokėti šią sumą, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
3. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui nagrinėti vartotoją ginančios teisės normos netaikomos, kadangi atsakovas S. N. teismo posėdyje žodžiu paaiškino, jog vertimas buvo reikalingas ne jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o poreikiams, susijusiems su jo profesija.
4. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog vertimas iš tikrųjų buvo atliktas nekokybiškai. Tokiu atveju ieškovei netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę dėl vertimo paslaugų teikimo, atsakovas yra atleidžiamas nuo priešpriešinės prievolės sumokėti už netinkamai suteiktas vertimo paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama“ prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsakovo pateikti žodiniai paaiškinimai apie rusų kalboje nevartotinus žodžius, kurių pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė ir nepateikė jų teisinio vertinimo, negali būti įrodymu apie atlikto vertimo kokybės trūkumus. Rėmimasis sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakovo žodiniais paaiškinimais teismui darant išvadas apie bylai teisiškai svarbius faktinius duomenis, bet nenurodant paaiškinimų turinio, yra ydingas dar ir tuo, jog tokiu atveju teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, o proceso dalyviai neturi galimybės pateikti konkrečių išsamių argumentų dėl teismo sprendimo motyvų nepagrįstumo.
5.2. Teismas, neturėdamas angliško teksto, iš kurio buvo daromas vertimas į rusų kalbą, bei neturėdamas specialių žinių įvertinti atsakovo žodinių paaiškinimų teisingumo, negalėjo nemotyvuotai remtis išimtinai atsakovo paaiškinimais, kad vertime neteisingai nurodytos jo pareigos.
5.3. Paties atsakovo komentuojamas ieškovės atlikto vertimo į rusų kalbą palyginimas su kitu vertimu į rusų kalbą, kurį neaišku kas atliko, kuris nėra įvertintas nei mokslinių žinių turinčio asmens, nei teismo, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes atsakovas nėra rusų kalbos ekspertas.
5.4. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktu atsakovo projekto partnerio, rašytiniu paaiškinimu kaip įrodymu, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles. Teismas atsakovo projekto partnerio rašytinius paaiškinimus galėtų priimti ir juos vertinti tik tuo atveju, jeigu jie būtų atitikę leistinumo reikalavimus, t. y. būtų patvirtinti notaro. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo projekto partnerio rašytiniais paaiškinimais, kurie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų.
5.5. Teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. N. prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priimti papildomus įrodymus; teismui atsisakius priimti atsakovo pateiktą eksperto išvadą, paskirti byloje ekspertizę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė ginčija atsakovo pateiktus žodinius paaiškinimus, tačiau būdama profesionalia vertėja nepateikia savo poziciją grindžiančių argumentų.
6.2. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė angliško teksto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalimi visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Dėl šios priežasties teismas nebūtų galėjęs priimti ir vertinti apeliantei versti pateikto angliško teksto, todėl šis apeliantės argumentas yra niekinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, sprendžiant dėl paslaugų gavėjo pareigos atsiskaityti už suteiktas netinkamos kokybės vertimo paslaugas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje
9. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: ekspertės L. M. atliktą apeliantei versti pateikto angliško teksto ir apeliantės išversto į rusų kalbą teksto atskirų dalių ekspertinį vertinimą; tekstus, kuriuos teikė ekspertinės išvados padarymui dėl apeliantės atlikto vertimo iš anglų kalbos į rusų kalbą; atsakovės rusakalbio partnerio A. K. rašytinius paaiškinimus, patvirtintus notaro.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima atsakovo teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra apie tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad vertimas iš tikrųjų buvo atliktas nekokybiškai.
12. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. (CPK 176 straipsnio 1 dalis) Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (toliau – ir apeliantės) IĮ „Aujama“ ir atsakovo S. N. elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. liepos 10-11 d. buvo sudaryta vertimo paslaugų sutartis, pagal kurią už vertimo paslaugas atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 220 Eur, o ieškovė įsipareigojo per 3-4 darbo dienas atlikti vertimą. Ieškovė atsakovui 2017 m. liepos 24 d. el. paštu išsiuntė reikalavimą sumokėti 220 Eur sumą iki 2017 m. liepos 27 d. Atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Atsakovas byloje nurodė, jog vertimo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, o ieškovė atsisakė aiškintis dėl netinkamos paslaugos kokybės ir padarytų klaidų.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateiktais žodiniais paaiškinimais. Kaip jau minėta, teismas byloje vertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas. Šalies paaiškinimai taip pat byloje turi būti vertinami.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje ne tik teikė savo paaiškinimus, bet ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo argumentus apie ieškovės suteiktas netinkamos kokybės vertimo paslaugas. (CPK 12, 178 straipsniai)
16. Į bylą atsakovas pateikė jo rusakalbio partnerio A. K. rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėta, jog vertime yra daug pasikartojančių klaidų, todėl jo negalima panaudoti. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas egzempliorius A. K. rašytinių paaiškinimų, patvirtintas notaro. Taip pat atsakovas pateikė savo darytą suvestinę su klaidų pastebėjimais. Bylos duomenys patvirtina ir to neginčija ieškovė, kad atsakovas reiškė jai pretenziją dėl nekokybiškai atlikto vertimo. Apeliacinėje instancijoje atsakovas pateikė papildomus įrodymus – ekspertės L. M. atliktą ieškovei versti pateikto angliško teksto bei ieškovės išversto į rusų kalbą teksto atskirų dalių ekspertinį vertinimą, kuriame teigia, jog ieškovės suteiktos vertimo paslaugos buvo nekokybiškos. Vertinime nurodomos turinio iškreipimo ir neperteikimo klaidos bei stiliaus klaidos. Nurodyta, kad buvo pritaikytas pažodinis vertimas, todėl vertimo metu teksto prasmė pasikeitė, pavyzdžiui: ieškovės vertime išversta, jog S. N. yra „palaikantis pereinamas ekonomikas“, nors turėjo būti – „specialistas pereinamųjų ekonomikų srityje“; išversta „atliko vertinimo mokymus“, o ne „asmuo atliko mokymosi poreikių vertinimus“, vietoje to, kad asmuo įgijo žinių/supratimą apie „valstybės tarnybos sistemos veiklos aplinką“ ieškovė išvertė –„struktūros atlieka operacijas“ ir kt.
17. Pažymėtina, jog ieškovė į bylą nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje neteikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo argumentus ir įrodymus. (CPK 178 straipsnis) Apeliantė teigia, jog angliškas tekstas, kurio pagrindu ji atliko vertimą į rusų kalbą, nebuvo pateiktas teismui, todėl teismas tinkamai negalėjo įvertinti apeliantės atlikto vertimo į rusų kalbą bei minėto angliško teksto neatitikimų bei vertimo kokybės, tačiau pati, manydama, jog jis svarbus byloje įrodymas, jo taip pat teismui neteikė. Dėl minėto teksto sutiktina su atsakovo argumentais, jog, išvertus abu tekstus į lietuvių kalbą – tiek pradinį tekstą anglų kalba, tiek apeliantės vertimą į rusų kalbą, iš šių vertimų nustatyti vertimo neatitikimus būtų sudėtinga, nes abu dokumentai būtų vertimai.
18. Byloje nustačius, kad ieškovė suteikė netinkamos kokybės vertimo paslaugas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovei suteikus nekokybiškas paslaugas, yra pagrindas atsakovui nevykdyti apmokėjimo pagal žodinę sutartį.
19. Įvertinus aptartas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
20. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.
21. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (žr. Van deHurk v. Netherlands, judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61) Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
22. Pažymėtina, jog CPK 441 straipsnis numato proceso ypatumus bylų dėl pinigų sumų, neviršijančių 2000 eurų, priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu galiojusi šio straipsnio redakcija numatė, jog bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 1500 eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. (CPK 441 straipsnio 3 dalis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 1 d.) Apie tai, jog nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendime surašo sutrumpintus motyvus, pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė sutrumpintus motyvus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus. Šiuo atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių šalių argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo atmesti ieškinį.
23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.)
Dėl procesinės bylos baigties
24. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis) Atsakovas pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 131,93 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir būtinos, todėl priteistinos iš ieškovės. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės IĮ „Aujama“, juridinio asmens kodas 302443816, 131,93 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.