Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M. (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), jo atstovui advokato padėjėjui V. A.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovei Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3057-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3057-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 10 Eur bauda su valties konfiskavimu - už tai, kad jis 2019 m. spalio 29 d. nuo 17.00 val. iki 18.30 val., žvejodamas iš valties Grūto ežere, Druskininkų sav., sugavo keturias lydekas, mažesnes nei 50 cm, kurių nedelsiant nepaleido atgal į vandenį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės) 11.3.8 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu atstumu nuo kranto ir kokiomis stebėjimo priemonėmis pareigūnai stebėjo žalioje valtyje žvejojusį asmenį. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip galima kaltinti neatpažintą ir nesulaikytą asmenį, t. y. jį, R. M., neteisėta žvejyba ir bausti už tai, ko nėra padaręs. Skunde pažymėjo, kad administracinė teisena R. M. buvo pradėta remiantis anoniminio žvejo pasakojimu, jog R. M. Grūto ežere gaudo mažesnes nei 50 cm lydekas. Tačiau ši aplinkybė pareiškėjui kelia pagrįstų abejonių, nes nėra aišku, kokiu būdu pareigūnų nurodomas anoniminis žvejys nustatė, kad gaudomos mažesnės nei 50 cm lydekos, kokioje valties vietoje jos buvo, jeigu matė maišą, kokiu būdu nustatė, kad lydekos yra mažesnės nei 50 cm. R. M. manymu, pirma buvo surastas krepšys su lydekomis, ir tik po to pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad parplaukęs žvejys jiems papasakojo, jog būtent neva R. M. gaudo mažesnes nei 50 cm lydekas. R. M. nuostabą kelia ir tai, jog minimas žvejys pareigūnams nurodė ne tik R. M. automobilio markę - Audi A6, bet ir jo valstybinį registracijos numerį - (duomenys neskelbtini). Todėl prašo šio neidentifikuoto liudytojo parodymus atmesti.

Skunde taip pat teigiama, kad 2012 m. spalio 29 d. R. M. iš savo draugo D. B. pasiskolino jam priklausantį krovininį automobilį, o D. B. paliko savo automobilį Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), Kur D. B. važinėjo R. M. priklausančiu automobiliu ir kur jį paliko 2019 m. spalio 29 d., pareiškėjui nėra žinoma. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl aplinkybių, susijusių su automobilių su D. B. apsikeitimu, nepatikrino administracinio nusižengimo protokolą surašęs specialistas, kuris neprašė R. M. sužinoti D. B. telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą.

R. M. nesuprantama, kaip po nusižengimo padarymo praėjus beveik metams pareigūnas S. K. neva atpažino R. M., kaip lydekas iš žalios medinės valties žvejojusį asmenį.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, neidentifikuoto liudininko paaiškinimu, neapklausiant liudytojų, paminėtų šioje byloje, todėl darytina išvada, kad surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą, jog būtent jis, R. M., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-3057-2020 turi būti panaikintas.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyti įrodymai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas, ir jų turinys, iš esmės atkartojant skundžiamame nutarime nurodytus įrodymus. Taip pat teigiama, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodymai buvo vertinami vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinama byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju, priimant skundžiamą 2020 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 2012312250), buvo remtasi rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje nurodyti faktai, kuriuos matė ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo departamento pareigūnai S. K., L. P. ir J. J..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. R. M. paaiškino, kad kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis nepripažįsta, nes skundžiamame nutarime nurodytą dieną (2019 m. spalio 29 d.) jis buvo darbe Vilniuje, Grūto ežere nežvejojo. R. M. teigimu, jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „duomenys neskelbtini“ vadybininku. Ši bendrovė užsiima statybomis. Ką konkrečiai jis veikė minimą dieną, neprisimena, bet nurodyta diena buvo darbo diena, todėl jis buvo Vilniuje, kur ir yra statomi objektai. Jo darbo valandos – nuo 8.00 iki 17.00 val. Į darbą Vilniuje iš Druskininkų jis išvyksta sekmadienio vakare, grįžta penktadienį vakare arba šeštadienį, darbo dienomis jis būna Vilniuje. Teikdamas paaiškinimą pareigūnams, jis nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. jis buvo Vilniuje, nes buvo darbo diena. 2019 m. gruodžio 18 d., teikdamas paaiškinimą, prisiminė, kad spalio 29 d. buvo antradienis, ir jis tą dieną buvo darbe. Skundžiamame nutarime nurodytą dieną jo vardu buvo registruotas automobilis Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Su draugu D. B. jis pasikeisdavo automobiliais, R. M. pasiimdavo iš jo mikroautobusą M. B., valstybinio numerio nežino, pastarajam palikdavo savo automobilį Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Minimą savaitę savo automobilį jis buvo davęs D. B.. Ar D. B. šį automobilį buvo palikęs prie Grūto ežero, nežino. G. V. pažįsta iš matymo, jis gyvena Grūto kaime, ar turi valtį, nežino. Kodėl pareigūnai jį kaltina neteisėta žvejyba Grūto ežere, nežino. Darbovietėje UAB „duomenys neskelbtini“ darbo kabineto jis neturi, jo darbas susijęs su objektų statyba, todėl važinėja į objektus. Darbo laiko apskaitą veda buhalterė. Kokiu principu ji veda darbo laiko apskaitą, nežino. Objektuose vadybininkas susitinka su direktoriumi, darbininkais, vežioja statybines medžiagas. Situacijos, kad jis nenuvažiuotų į darbą objektuose, nėra galimos. Jokių konfliktų su aplinkos apsaugos pareigūnais R. M. neturėjo.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. 2019 m. spalio 29 d., dirbant kartu su pareigūnais J. J. ir L. P., reido metu nuo maždaug 17.00 val. pradėjo stebėti Grūto ežere iš žalios spalvos valties galimai mažesnes nei 50 cm lydekas žvejojusį žveją. Stebima valtis buvo maždaug 200 metrų atstumu nuo kranto. Stebėjimui buvo naudojami žiūronai. Asmuo buvo apsirengęs tamsios spalvos apranga, ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. Asmenį stebėjo žiūronais, kuriais naudojosi S. K. ir J. J.. Bestebint minimą žveją, prie kranto atplaukė iš valties žvejojęs kitas žvejys, kurį patikrinus jis nurodė, kad žalioje valtyje žvejojantis asmuo galimai žvejoja mažesnes nei 50 cm lydekas. Šį asmenį prisistatyti nepanoręs žvejys įvardijo kaip R. M., atvykusį prie ežero stovinčiu automobiliu Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Neprisistatęs asmuo bijojo susidorojimo, todėl paaiškinimą rašyti atsisakė. Minimas žvejys atplaukė prie kranto į vietą, esančią maždaug 200 metrų atstumu nuo tos vietos, kurioje pareigūnai stebėjo žalioje valtyje žvejojusį asmenį. Iš kur neprisistatęs asmuo pažįsta žalioje valtyje žvejojusį asmenį, pareigūnai jo neklausė. Automobilis Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo Grūto kaime, ties Grūto kaimo viduriu, prie ežero. Pareigūnų automobilis buvo pastatytas netoli automobilio Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Pareigūnams toliau stebint žalios spalvos valtyje buvusį asmenį, pastarasis asmuo pradėjo plaukti prie kranto į vietą, esančią maždaug 200-300 metrų atstumu nuo vietos, kurioje stovėjo pareigūnų automobilis. S. K. į tą vietą nuėjo pėsčiomis, o pareigūnai J. J. ir L. P. nuvažiavo automobiliu, privažiuodami iš kitos pusės. Asmuo, žalios spalvos valtimi priplaukęs krantą, išlipo ir padėjo po švendrais maišą, o, pamatęs pareigūną S. K., sėdo į valtį ir nuplaukė. Maišas buvo baltos spalvos. Tuo metu, kai padėjo maišą, pareigūnas buvo maždaug 50 metrų atstumu nuo tos vietos, kur minimas asmuo padėjo maišą. Nuplaukdamas asmuo kažką kalbėjo, S. K. suprato tik tiek, kad jis pasakė: „lydekas paleisk“. S. K. asmeniui nurodė, kad grįžtų, tačiau asmuo nuplaukė. Asmeniui nuplaukus į ežerą, pareigūnas baltos spalvos maišelyje rado keturias negyvas mažesnes nei 50 cm lydekas. J. J. prie kranto rado valtį, kuria vijosi žalia valtimi plaukusį asmenį. J. J. žvejo nepavijo, jis prie kito ežero kranto rado paliktą žalią valtį. Tuomet S. K. ir L. P. nuvažiavo į kitą ežero pusę, kur nuplaukė žvejys ir J. J.. Tuo metu jau buvo tamsu, todėl žvejo surasti nepavyko. Tuomet J. J. valtimi parplaukė į tą vietą, iš kurios pradžioje stebėjo žvejojantį žveją. S. K. ir L. P. automobiliu taip pat grįžo į tą pačią vietą, tačiau automobilio Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ten jau nebebuvo. Tuo metu priėjo G. V., jis pasakė, kad žalios spalvos valtis priklauso jam. Kas žvejojo jo valtimi, jis teigė nežinantis. Iškvietus į apklausą R. M., S. K. jį atpažino kaip asmenį, žvejojusį žalios spalvos valtyje 2019 m. spalio 29 d. R. M. pareigūnas S. K. atpažino iš jo balso. Žvejo, priplaukusio prie kranto, kur buvo rastas baltos spalvos maišelis, veido S. K. nematė. Jį pareigūnas atpažino iš balso. Ar klausė G. V., ar jis pažįsta R. M., neatsimena. Vietoje, kur J. J. rado numestą žalios spalvos valtį, pareigūnai žvejo ieškojo maždaug valandą laiko. Asmuo iš tos vietos iki automobilio galėjo ateiti per maždaug 20 minučių. J. J. nuplaukus paskui pasišalinusį asmenį, S. K. ir L. P. buvo toje vietoje, iš kur išplaukė J. J., ir stebėjo tikėdamiesi, kad J. J. žveją pasivys. Nežino, kodėl pareigūnai tą patį vakarą nenuvyko į R. M. gyvenamąją vietą. Į advokato padėjėjo klausimą liudytojas atsakė, kad tą dieną Grūto ežere žvejojo daugiau negu du asmenys.

Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. Liudytojas J. J. apklausos metu nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms liudytojo S. K.. Liudytojo teigimu, žvejys, žvejojęs iš žalios spalvos valties, buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos buvo kepurė arba kapišonas. Įsidėmėjo veido bruožus – vyras apie 40 metų amžiaus. Šį asmenį atpažintų, nes prieš pora mėnesių jį tikrino žvejojantį kitame ežere ir atpažino. Pareigūnas J. J. nurodė, jog R. M. jis matė žvejojantį, taip pat tuo metu, kai R. M. kviečiamas atvyko į departamentą pas S. K. protokolo surašymui, todėl jį atpažino ir prieš pora mėnesių. R. M. atvykus į departamentą protokolo surašymui, J. J. jį atpažino iš to, kad matė jį pro žiūronus žvejojantį ežere. Paskui žveją ežeru jis plaukė maždaug 20 minučių, tiek pat laiko ieškojo nendryne valties. Po to paskambino S. K., kad atvažiuotų su L. P.. Atvažiavus pareigūnams į tą vietą, žvejo ieškojo apie vieną valandą. Nurodė, jog minimą dieną apie 18.00 val. sutemę nebuvo.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąja specialiste. Liudytojos teigimu, 2019 m. spalio 29 d. nuo 16 val. ji kartu su pareigūnais S. K. ir J. J. vykdė reidą Grūto ežere. Iš pradžių stebėjo žvejus iš vienos Grūto ežero pusės, po to nuvažiavo į kitą Grūto ežero pusę. Jiems stebint žvejus, prie kranto valtimi priplaukė žvejys, kuris nurodė, kad žalios spalvos valtyje asmuo galimai žvejoja mažesnes nei leista lydekas. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino. Tuo metu buvo šviesu. Toliau pareigūnai, sėdėdami automobilyje, stebėjo iš žalios spalvos valties žvejojantį žveją. Pareigūnai, stebėdami asmenį žalios spalvos valtyje, žvejojusio asmens neatpažino, jo pavardę jiems nurodė kitas prie kranto atplaukęs pareigūnų patikrintas asmuo. Žalios spalvos valčiai pajudėjus link kranto, S. K. nuėjo link tos vietos, o ji su J. J. arčiau tos vietos nuvažiavo automobiliu. Po to J. J. taip pat nuėjo link tos vietos, kur priplaukė asmuo žalios spalvos valtimi. Po to S. K. į automobilį atsinešė krepšį, kuriame buvo keturios negyvos lydekos. Prie kranto priplaukęs asmuo, pamatęs S. K., nuplaukė tolyn, skersai ežero. Tuo metu J. J. paėmė nuo kranto valtį ir vijosi asmenį žalioje valtyje. Paskambinus J. J., S. K. ir L. P. nuvyko padėti J. J. ieškoti pabėgusio pažeidėjo. Važiuodami į J. J. nurodytą vietą, jokių einančių asmenų nesutiko. Liudytojos teigimu, pareigūnai, stebėdami asmenį žalioje valtyje, pasikeisdami naudojosi vienais žiūronais.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. pažįsta iš matymo. Jis pats (G. V.) gyvena Grūto kaime, Grūto g. 20. Tą dieną jis grįžo iš darbo apie 17.30 val. Jam paskambino sesuo (kaimynė) ir pasakė, kad pavogė jo valtį. Nubėgęs prie valties pamatė nepažįstamus asmenis. Jokių skiriamųjų ženklų nei ant jų aprangos, nei ant automobilio nebuvo. Asmenys prisistatė, kad yra aplinkos apsaugos pareigūnai. Tuo metu buvo prietema, sutemę. G. V. paklausus, ką jie daro, pareigūnai G. V. pasakė, kad jis brakonieriavo. G. V. atsakius, jog jis ką tik grįžo iš darbo, pareigūnai paklausė, kas iš jo valties žvejojo. Savo valtį G. V. laikė ant Grūto ežero kranto, jos nerakindavo, buvo leidęs M. V. darbo dienomis šia valtimi naudotis žvejojant. G. V. yra miręs. Liudytojas patvirtino, kad pareigūnų paimta žalios spalvos medinė valtis priklauso jam, G. V., ją jis pirko 2014 m. pavasarį pagal skelbimą. Kas 2019 m. spalio 29 d. žvejojo G. V. priklausančia valtimi, nežino. R. M. valties žvejoti pas G. V. neprašė. Asmens D. B. nepažįsta.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau jo pavardė buvo B. R. M. jis pažįsta nuo vaikystės, yra draugai. Su R. M. dažnai pasikeisdavo automobiliais, R. M. duodavo savo mikroautobusą M. B., valstybinio numerio neprisimena, o iš R. M. pasiimdavo automobilį Audi A6. Ar 2019 m. spalio 29 d. su R. M. buvo apsikeitę automobiliais, ką D. B. veikė tą dieną, neprisimena. Buvo atvejų, kad kartais automobilį jis (D. B.) palikdavo Grūto kaime, kartais prie benzino kolonėlės bei važiuodavo su draugais į gamtą, į Vilnių. Jis pats (D. B.) Grūto ežere nėra žvejojęs nė karto.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas. Jis ruošė pažymą „Dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo“. Pažymoje (t. 1, b. l. 159) nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. Grūto kaime, Druskininkų sav., saulė leidosi 16 val. 56 min., pilietinės vakaro sutemos (Saulės geometrinis centras 6 laipsniai žemiau horizonto baigėsi 17 val. 34 min. Mėnulio fazė buvo jaunatis, mėnulis leidosi 17 val. 59 min. Pilietinės sutemos trunka maždaug 30-40 min. po saulės laidos, pirmoje pilietinių sutemų pusėje galima skaityti be papildomo apšvietimo, o antroje pusėje, baigiantis pilietinėms sutemoms, paprastai įžiebiami gatvėse žibintai. Laivyninės sutemos – kai dar matosi horizontas ir pastatų kontūrai. Visiška tamsa prasideda tada, kai baigiasi laivyninės sutemos. Jei mėnulio fazė buvo jaunatis, matomumui mėnulis įtakos neturėjo. Tą dieną 17 val. 34 min. buvo visiškai tamsu.

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ direktorius. R. M. pažįsta, jis UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo vadybininku, medžiagų tiekėju. UAB „duomenys neskelbtini“ užsiima namų, kotedžų statyba Vilniaus mieste. R. M. buvo nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė, darbo laikas – nuo 8 iki 17 val. Darbo laiko apskaitą tvarko direktorius ir buhalterė, jei kažkuris darbuotojas negali atvykti į darbą, turi apie tai pranešti direktoriui. Neatvykti į darbą vadybininkas negali, nes nuo vadybininkų darbo priklauso kitų asmenų darbas. Jei darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad R. M. atitinkamą dieną dirbo, vadinasi, jis buvo darbe. R. M. statybines medžiagas vežiojo įmonės mikroautobusu Transporter arba savo mikroautobusu M. B.. Kam priklausė R. M. vairuotas M. B., nežino. Dviejų metų senumo įvykių neprisimena, negali pasakyti, kokiu automobiliu darbines funkcijas R. M. atliko 2019 m. spalio 29 d. Ar tą dieną R. M. nebuvo atsiprašęs iš darbo ar išvyko iš darbo anksčiau, nežino, garantuoti, kad taip tikrai nebuvo, negali.

Iš faktų fiksavimo pažymos (t. 1, b. l. 12-15) matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. aplinkos apsaugos pareigūnai S. K., J. J. ir L. P. atliko patikrinimą Grūto ežere. Nuo 17 val. buvo stebimas žalioje medinėje valtyje buvęs žvejys, gaudęs ir nepaleidęs galimai mažesnes nei 50 cm lydekas. Apie 18.30 val. minėtas asmuo bandė krepšį su laimikiu paslėpti krante, ties Grūto kaimu. Pamatęs pareigūnus, minėtas asmuo sėdo į valtį ir nuplaukė. Asmens sulaikyti nepavyko, tačiau kitoje ežero pusėje, nendryne, surasta žalia medinė valtis. Suradus paslėptą maišą paaiškėjo, kad jame buvo mažesnės nei 50 cm keturios lydekos, jos užfiksuotos fotolentelėje Nr. 2 (t. 1, b. l. 15).

Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog 2019 m. spalio 29 d. iš G. V. buvo paimta medinė irklinė valtis (t. 1, b. l. 16).

Iš apžiūros akto (t. 1, b. l. 173-178) matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta prie Grūto kaimo, Druskininkų sav., nurodant vietas, kur stovėjo automobilis Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pareigūnų automobilis, kur buvo žalios spalvos valtis, iš kurios žvejojantis asmuo gaudė mažesnes nei 50 cm lydekas, kur šio žvejo buvo paslėptas baltos spalvos maišelis su negyvomis lydekomis, iš kur pareigūnas J. J. paėmė valtį, kuria vijosi galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kuria kryptimi buvo plaukiama, kurioje vietoje buvo rasta palikta žalios spalvos medinė valtis, kurioje vietoje buvo ieškoma galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens.

Aplinkos apsaugos pareigūno S. K. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 18) nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. reido metu, apie 17.00 val., pareigūnai pastebėjo Grūto ežere, Druskininkų sav., medinėje žalioje valtyje žvejojantį asmenį, kuris gaudė lydekas, galimai mažesnes nei 50 cm. Tuo metu buvo patikrintas kitas valtimi į krantą parplaukęs žvejys, kuris nurodė, jog stebimoje žalioje medinėje valtyje žvejoja R. M., gaudantis lydekas, mažesnes nei 50 cm. R. M. atvyko Audi A6 automobiliu (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pastatytu šalia ežero. Stebimas asmuo apie 18.30 val. priplaukė prie kranto ties Grūto kaimu, kur bandė paslėpti krepšį su laimikiu. Pamatęs pareigūnus, jis sėdo į valtį ir išplaukė. Plaukdamas kažką kalbėjo. S. K. suprato tiek, jog asmuo pasakė, kad paleistų lydekas. Rastame paslėptame maiše buvo keturios lydekos, mažesnės nei 50 cm. Žuvys buvo negyvos. Kitoje ežero pusėje rasta ir sulaikyta žvejyboje naudota žalia medinė valtis. Prieš išvežant valtį į saugojimo aikštelę, priėjo asmuo - G. V., jis prisistatė valties savininku ir nurodė, jog nežino, kas su jo valtimi žvejojo.

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir aplinkos apsaugos pareigūnų J. J. ir L. P. tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 19, 20-21). J. J. tarnybiniame pranešime papildomai nurodė, kad tuo metu, kai R. M., pamatęs pareigūną S. K., sėdo į valtį ir išplaukė į ežerą, J. J. surado kitą valtį ir plaukė R. M. iš paskos. Tačiau R. M. nuplaukė prie kranto ir nendryne palikęs valtį pabėgo į mišką. R. M. surasti nepavyko dėl tamsos.

Aplinkos apsaugos pareigūno S. K. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 29) nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. atvykus R. M. aplinkybių dėl 2019 m. spalio 29 d. Grūto ežere vykusios žvejybos išsiaiškinimui, pareigūnas S. K. pažino R. M., kaip asmenį, 2019 m. spalio 29 d. žalioje medinėje valtyje žvejojusį Grūto ežere. Pareigūnui pasiūlius R. M. gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą, asmuo kaltę neigė ir atsisakė pasirašyti ant žalos aplinkai paskaičiavime, parašė paaiškinimą ir išėjo.

R. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis spalio 29 dieną nežvejojo, nes nuo 8.00 iki 17.00 val. buvo darbe Vilniuje. R. M. priklausantį automobilį jis buvo davęs D. B., nes iš pastarojo buvo pasiskolinęs didesnį automobilį. D. B. tikslaus adreso nežino, todėl jis pats D. B. praneš, kad paskambintų pareigūnams (t. 1, b. l. 27-28).

Iš darbo sutarties Nr. 20 (t. 2, b. l. 11) matyti, kad R. M. nuo 2019 m. balandžio 16 d. buvo priimtas dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku, nustatant 40 darbo valandų per savaitę.

Iš UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (t. 1, b. l. 121-122) matyti, kad pagal šio žiniaraščio duomenis R. M. 2019 m. spalio 29 d. dirbo aštuonias darbo valandas.

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020 m. kovo 2 d. rašto (t. 1, b. l. 38) matyti, kad R. M., gimusiam 1975 m. rugsėjo 30 d., elektroninis nedarbingumo pažymėjimas už 2019 m. spalio 20 d. neišduotas.

Iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas (t. 1, b. l. 156) matyti, kad Varėnos meteorologijos stoties duomenimis 2019 m. spalio 29 d. vakare Grūto kaime vakare kritulių nebuvo.

Iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto rašto dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo (t. 1, b. l. 159) matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. Grūto km., Druskininkų sav., saulė leidosi 16.56 val., pilietinės vakaro sutemos (Saulės geometrinis centras 6 laipsniai žemiau horizonto) baigėsi 17.34 val., laivyninės sistemos (Saulės geometrinis centras 12 laipsnių žemiau horizonto) baigėsi 18.13 val. Mėnulio fazė buvo jaunatis, mėnulis leidosi 17.59 min.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (t. 2, b. l. 38) matyti, kad R. M. nuo 2011 m. birželio 11 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Gurių g. 95-1, Vilniuje.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimt iki šešiasdešimt eurų. ANK 291 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į medžioklės tvarką reglamentuojančias Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14. Pagal šių taisyklių 11.3.8 punktą, draudžiama gaudyti mažesnes nei 50 cm lydekas (Esox lucius).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 29 d. nuo 17.00 val. iki 18.30 val. asmuo, žvejodamas iš valties Grūto ežere, Druskininkų sav., sugavo keturias lydekas, mažesnes nei 50 cm, kurių nedelsiant nepaleido atgal į vandenį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.3.8 punkto reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina pareigūnų S. K., J. J. ir L. P. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga (aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, faktų fiksavimo pažyma, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, apžiūros aktas ir kt).

Pareiškėjo R. M. skunde keliamas pagrindinis klausimas - dėl asmens, 2019 m. spalio 29 d. sugavusio keturias mažesnes nei 50 cm lydekas, tapatybės.

Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą, ir teismui pateiktame skunde nurodė, jog jis 2019 m. spalio 29 d. buvo Vilniuje, nes tuo metu dirbo vadybininku UAB “duomenys neskelbtini”, vykdžiusioje namų ir kotedžų statybas Vilniaus mieste. R. M. nurodytą aplinkybę, kad jis nuo 2019 m. balandžio 16 d. buvo priimtas dirbti UAB “duomenys neskelbtini” vadybininku, patvirtina į bylą pateikta darbo sutarties kopija (t. 2, b. l. 11), šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoju apklaustas UAB “duomenys neskelbtini” direktorius P. P.. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. 1, b. l. 121-122) taip pat nurodyta, kad R. M. 2019 m. spalio 19 d. dirbo aštuonias darbo valandas. Vis gi, teismas pažymi, kad liudytojui P. P. uždavus klausimą, ar R. M. 2019 m. spalio 29 d. neatsiprašė iš darbo ir neišvyko iš jo anksčiau, P. P. nurodė, jog garantuoti, kad taip tikrai nebuvo, jis negali. Todėl teismas daro išvadą, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (t. 2, b. l. 38), patvirtinantis, kad R. M. nuosavybės teise priklauso Gurių g. 95-1, Vilniaus m., esantis butas, liudytojo P. P. parodymai R. M. versijos, jog jis 2019 m. spalio 29 d. buvo darbe Vilniuje, nepatvirtina. Teismas šią R. M. versiją, jog jis 2019 m. spalio 29 d. buvo darbe Vilniuje, taip pat kitą nurodytą versiją, jog minimą 2019 m. spalio mėn. savaitę jis buvo susikeitęs transporto priemonėmis su D. B. (B.), laiko gynybinėmis, siekiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, nes jos buvo paneigtos kitais bylos duomenimis.

Liudytojas D. B. (B.) teismo posėdžio metu patvirtino, kad su R. M. yra draugai, kartais jie susikeisdavo transporto priemonėmis – R. M. jam duodavo savo automobilį Audi A6, o D. B. jam duodavo mikroautobusą M. B.. Ar 2019 m. spalio 29 d. jie buvo susikeitę automobiliais, nežino, neprisimena. Ką jis pats, D. B., veikė 2019 m. spalio 29 d., neprisimena. Taigi, šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo R. M. nurodytą aplinkybę, kad 2019 m. spalio 29 d. R. M. naudojosi D. B. priklausančiu mikroautobusu, o pastarajam buvo davęs automobilį Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ir pareigūnas S. K. 2019 m. spalio 29 d. nuo 17.00 val. žiūronų pagalba stebėjo Grūto ežere, žalioje valtyje mažesnes nei 50 cm lydekas žvejojusį žveją. J. J. teigimu, stebėdamas šį žveją, jis matė jo veido bruožus, todėl R. M. atvykus pas pareigūną S. K. protokolo surašymui, J. J. jį atpažino kaip asmenį, 2019 m. spalio 29 d. Grūto ežere žvejojusį mažesnes nei 50 cm lydekas. Bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. spalio 29 d. apie 17 val. – 17.20 val. Grūto k., Druskininkų sav., dar nebuvo sutemę, todėl žiūronų pagalba matyti maždaug 200 metrų atstumu nuo pareigūnų žvejojusio žvejo veido bruožus tikrai buvo galima. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog asmenį, palikusį Grūto ežero krante maišelį su keturiomis mažesnėmis nei 50 cm negyvomis lydekomis, jis iš balso atpažino tuo metu, kai R. M. atvyko į departamentą paaiškinti šio įvykio aplinkybių. Šio asmens balsą S. K., kaip jis pats teigia, girdėjo tuo metu, kai žvejys, palikęs krante maišelį su lydekomis, pasakė S. K., kad šis jas paleistų.

Spręsdamas pareigūnų parodymų patikimumo klausimą, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai ir R. M. anksčiau būtų buvę pažįstami, turėję konfliktų, pagrindas pareigūnams neteisingai apkalbėti R. M., tokiu būdu siekiant jį neteisėtai patraukti administracinėn atsakomybėn nenustatytas. Pareigūnų parodymai, jog jie atpažino R. M. atitinkamai iš veido bruožų ir balso, taip pat rašytiniai bylos duomenys, užfiksuoti apžiūrint įvykio vietą, liudytojo A. K. parodymai, taip pat kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 29 d. nuo 17.00 val. Grūto ežere stebint žalioje valtyje lydekas žvejojusį asmenį buvo šviesu, kad J. J. galėjo matyti ir įsidėmėti šio asmens veido bruožus, vėliau jį ir atpažino, paneigia R. M. nurodytą aplinkybę, kad jis 2019 m. spalio 29 d. buvo darbe Vilniuje, todėl žvejoti Grūto ežere negalėjo, bei patvirtina, kad būtent R. M. administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žvejojo mažesnes nei 50 cm lydekas. Šis nustatytas faktas, kad 2019 m. spalio 29 d. R. M. nuo 17.00 val. iki 18.30 val. žvejojo Grūto ežere, paneigia ir R. M. nurodytą aplinkybę, jog tą dieną jis su D. B. (B.) buvo apsikeitęs automobiliais, nes R. M. priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo pastatytas 200 metrų atstumu nuo ežere žvejojusio R. M., ir pastarasis šio automobilio negalėjo nepastebėti. Jokio kito prie Grūto ežero stovėjusio automobilio pareigūnai, kaip nurodė, įvykio metu nematė. Tai, jog R. M. priklausantis automobilis įvykio metu stovėjo 200 metrų atstumu nuo Grūto ežere žvejojusio R. M., sudaro pagrindą logiškai išvadai, kad būtent šiuo automobiliu R. M. prie įvykio vietos ir atvyko.

Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo argumentu, jog pareigūnų parodymai dalyje, kuomet jie nurodė, jog R. M., kaip asmenį, žvejojusį žalioje valtyje, jiems nurodė kitas prieš tai patikrintas žvejys, negali būti vertinami kaip R. M. kaltės padarius ANK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodymas, nes šio įrodymo patikimumo teismas negali patikrinti ANK leistinais būdais – apklausti R. M., kaip asmenį, žvejojusį žalioje valtyje, nurodžiusį liudytoją, užduoti jam klausimus ir pan. Todėl teismas šiais pareigūnų parodymais nesivadovauja.

Teismas, nešališkai ir objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje buvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog būtent R. M. 2019 m. spalio 29 d. nuo 17.00 val. iki 18.30 val., žvejodamas iš valties Grūto ežere, Druskininkų sav., sugavo keturias lydekas, mažesnes nei 50 cm, kurių nedelsiant nepaleido atgal į vandenį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.3.8 punkto reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolą R. M. surašė tam įgaliotas pareigūnas (ANK 589 straipsnio 31 punktas), laikydamasis ANK 609 straipsnio reikalavimų. Įrodymai dėl šio teisės nusižengimo surinkti laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų. Priimant nutarimą šioje byloje ANK 615 straipsnio, 618 straipsnio 2 dalies ir 619 straipsnio reikalavimai pažeisti nebuvo. Paskirta administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 291straipsnio 1 dalyje, nėra aiškiai per griežta, tai yra, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms, R. M. skundas netenkinamas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-3057-2020 dalyje dėl R. M. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje, ir nuobaudos (10 Eur baudos) jam skyrimo paliekamas nepakeistas.

Dėl turto konfiskavimo

Skundžiamu nutarimu Institucija nutarė konfiskuoti iš G. V. paimtą valtį.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad valtis skundžiamu nutarimu konfiskuota nepagrįstai.

Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Liudytojo G. V. parodymais, kurie Institucijos ir teismo nebuvo paneigti, nustatyta, kad skundžiamu nutarimu konfiskuota valtis nuosavybės teise priklauso G. V.. Jis nurodė, kad leidimą naudotis valtimi jis buvo davęs tik G. V., kuris šiuo metu yra mires. Apie tai, kad valtis bus naudojama gaudyti mažesnes nei leista lydekas, jam nebuvo žinoma. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, nėra būtinų sąlygų valties konfiskavimui – byloje nėra duomenų, kad valties valdytojas G. V., kuriam valtis priklauso nuosavybės teise, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimui taikyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – valties, kuria naudodamasis R. M. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria konfiskuota valtis (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkta).

Atskirai teismas pažymi, kad Institucija, spręsdama klausimą dėl valties konfiskavimo, į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė valties savininko, tokiu būdu grubiai pažeidė šio asmens teisę dalyvauti procese, naudotis jam suteiktomis teisėmis, tame tarpe – ir apskųsti nutarimą dalyje dėl turto konfiskavimo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2653-2019 pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuota valtis, ir ją grąžinti G. V. ar kitam savininko įgaliotam asmeniui.

Likusioje dalyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2653-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.