Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vykdomojo rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo prievoles pagal 2006-06-29 skolos grąžinimo sutartį su atsakovu AB DNB bankas (tuometinis AB DnB NORD bankas) pasibaigusiomis bei panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-12-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-709-01/2002.Nurodė, kad 1996 m. A. Š. su AB DNB bankas (tuo metu AB Lietuvos žemės ūkio bankas) sudarė kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), kuria ieškovui buvo suteiktas 14 000 JAV dolerių kreditas. Atsakovas 2002-12-20 nutraukė Kredito sutartį ir pradėjo skolos išieškojimą iš ieškovo. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2002-12-20 sprendimu civ. b. Nr. 2-709-01/2002 atsakovo naudai iš ieškovo priteisė iš viso 15 621,83 JAV dolerių. Atsakovas su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę V. Š., kuri užvedė vykdomąją bylą Nr. 0071/04/00830. 2006-06-29 ieškovas su atsakovu sudarė Skolos grąžinimo sutartį (toliau – Skolos grąžinimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka padengti įsiskolinimą atsakovui. Taigi, šalys susitarė, kad ieškovui atsiskaičius su atsakovu pagal Skolos grąžinimo sutartį (numatyta paskutinė įmoka – iki 2006-09-10), bankas atsisako skolos išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas įsipareigojimus pagal Skolos grąžinimo sutartį įvykdė, vadinasi galėjo visiškai pagrįstai tikėtis, kad ieškovas su atsakovu yra atsiskaitęs ir jokios prievolės jų nesieja. Faktą, kad ieškovas Skolos grąžinimo sutartį įvykdė tinkamai patvirtina ir tai, kad atsakovas 10 metų nesiėmė jokių išieškojimo veiksmų iš ieškovo. Tačiau 2015 m. antstolė V. Š. priėmė 2015-10-30 patikslintą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad atliekamas 6 997,97 EUR skolos išieškojimas iš ieškovo atsakovo naudai. Pažymėjo, jog dar 2006 m. tarp šalių sudaryta Skolos grąžinimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą sumą, o atsakovas atsisakė skolos išieškojimo iš ieškovo, leidžia tokį šalių procesinį elgesį (susitarimo sudarymą) vertinti kaip atsakovo atsisakymą nuo išieškojimo. Net jei ieškovas su atsakovu nebūtų sudaręs susitarimo, atsakovas savo neveikimu per 10 metų nesikreipdamas į ieškovą, neatlikdamas jokių skolos išieškojimo veiksmų, aiškiai parodė, kad ieškovas atsakovui nėra skolingas. Atsakovas 10 metų neveikimu išreiškė savo valią atsisakyti bet kokių sumų išieškojimo iš ieškovo, dėl ko kreipimasis į antstolę V. Š. po 10 metų dėl skolos priteisimo iš ieškovo yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Nurodė, kad antstolė V. Š. panaikino ir išregistravo areštus, taikytus ieškovo turtui vykdomojoje byloje, kas, vadovaujantis CPK 629 str. 2 d., leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog vykdomoji byla buvo nutraukta. Tačiau 2015 m. antstolė neva atnaujino vykdomąją bylą išieškotojui pateikus prašymą. Vadovaujantis CPK 606 str. 2 d., vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, antstolė V. Š. 2015 m. gavusi atsakovo prašymą atnaujinti vykdomąją bylą, kai vykdomoji byla buvo nutraukta, be to, praleistas 5 metų senaties terminas vykdomajam raštui pateikti, privalėjo atsisakyti tenkinti tokį išieškotojo prašymą. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas Bankui 2003-01-13 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-709-01/2002. Bankas vykdomąjį raštą pateikė vykdymui antstolei V. Š. 2004 metų kovo mėnesį. Antstolė užvedė vykdomąją bylą. Tarp Banko ir ieškovo 2006-06-29 buvo pasirašyta Skolos grąžinimo sutartis (toliau – Skolos grąžinimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo šioje sutartyje nustatytais terminais grąžinti Bankui skolą, priteistą Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pasirašyta Skolos grąžinimo sutartis, Bankas 2006-09-06 raštu kreipėsi į antstolę su prašymu sustabdyti laikinai vykdymo veiksmus (CPK 627 str. 1 d.) iki atskiro Banko pranešimo. Ieškovas nesilaikė Skolos grąžinimo sutartyje nustatytų sąlygų – nepadengė visos skolos, todėl Bankas 2015-08-27 raštu paprašė antstolės V. Š. atnaujinti vykdomąją bylą. Antstolė vykdomąją bylą atnaujino. Banko pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo Skolos grąžinimo sutarties pasirašymo dienos iki 2015-08-25, t. y. Banko kreipimosi į antstolę dienos, yra sumokėjęs tik 295,64 JAV dolerių. Ieškovas įsiskolinimo nėra padengęs, todėl antstolė toliau vykdo skolos išieškojimą pagal vykdomąjį raštą. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad skola pagal Skolos grąžinimo sutartį yra grąžinta, todėl prievolės laikytinos tinkamai įvykdytomis. Iš ieškovo 2015-11-27 rašto turinio matyti, jog jis pats pripažįsta, kad yra skolingas Bankui. Pažymėjo, jog kadangi Skolos grąžinimo sutartyje nustatytas terminais skola nebuvo grąžinta, Bankas kreipėsi į antstolę, jog skolos išieškojimas toliau būtų tęsiamas pagal vykdomąjį raštą. Vien aplinkybė, jog Bankas ilgą laiką nesikreipė dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, savaime nepatvirtina fakto, jog ieškovas skolą padengė. Nurodė, kad Bankas 2003-01-13 išduotą vykdomąjį dokumentą pateikė vykdymui 2004 metais. CPK 607 str. 1 d. nustato, jog „Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą“. Taigi, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūko 2004 metais, kada šį vykdomąjį dokumentą Bankas pateikė vykdyti antstolei. Bankas 2006-09-06 raštu, remdamasis CPK 627 str. 1 d., paprašė antstolės laikinai iki atskiro pranešimo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, nes skolininkui buvo suteikta galimybė padengti skolą dalimis. Antstolė, gavusi Banko 2015-08-27 prašymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, pagrįstai vykdomąją bylą atnaujino. Taigi, vykdomoji byla buvo atnaujinta, o ne užvesta, kaip ieškinyje teigia ieškovas. Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 95 str. 1 d., ieškovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-28 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovas nėra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, bei konstatavo, kad jo prievolė atsakovui pagal Skolos grąžinimo sutartį nėra pasibaigusi. Teismas pažymėjo, jog ieškovas į bylą nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas bei atsakovo patvirtintas, kaip to yra reikalaujama CK 6.65 straipsnyje, prievolės grąžinti paskolintas lėšas įvykdymas.Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-04-25 nutartyje nustatė, jog išieškotojas AB DNB bankas 2006-09-06 raštu kreipėsi į antstolę V. Š., prašydamas laikinai iki atskiro banko pranešimo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir jog antstolė V. Š. 2006-09-06 Patvarkymu sustabdyti vykdomąją bylą tenkino išieškotojo prašymą bei, vadovaudamasi CPK 627 straipsnio 1 dalimi, vykdomąją bylą sustabdė iki atskiro antstolės patvarkymo. Teismas taip pat konstatavo, kad „vykdomoji byla pagal išieškotojo AB DNB bankas reikalavimą skolininkui A. Š. nebuvo nutraukta. CPK 628 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Antstolė V. Š., 2015-08-28 gavusi išieškotojo AB DNB bankas prašymą, pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą. Nustačius, kad vykdomoji byla nebuvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog klausimas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti praleidus įstatyme nustatytą terminą yra nenagrinėtinas, todėl vykdomoji byla šiuo pagrindu negali būti nutraukta.“Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovas nepagrįstai ir nesąžiningai, praleidęs senaties terminą, kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti prievoles pagal Skolos grąžinimo sutartį pasibaigusiomis, atmetė kaip nepagrįstas.Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad jo prievolė pagal Skolos grąžinimo sutartį yra pasibaigusi atsakovui, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jo reikalavimo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-12-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-709-01/2002. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį, naudojasi teise kreiptis į teismą teiminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė asmens teisė, numatyta Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymo paskirti ieškovui A. Š. 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-28 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas bylą nagrinėjo ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, tačiau pačiame sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo nedalyvavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, likus gerokai laiko iki 2017-02-09 posėdžio, 2017-02-08 el. paštu buvo informuotas apie tai, kad ieškovas pasirūpino tinkamu atstovavimu byloje, dėl ko prašoma teismo atidėti teismo posėdį suteikiant ieškovo atstovui galimybę susipažinti su byla bei tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui. Tačiau teismas sprendime šių aplinkybių nepaminėjo, ieškovo dalyvavimo/nedalyvavimo teismo posėdyje klausimo nenagrinėjo. Ieškovui bei jo atstovui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti teismo posėdyje, pateikti savo nuomonę, prašymus bei atsikirtimus bei pasinaudoti kitomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis.Net ir pripažinus šalies nedalyvavimo posėdyje priežastis nesvarbiomis, vien tai, kad ieškovo atstovas laiku teismą informavo apie nedalyvavimą posėdyje ir savo prašymą pagrindė objektyviomis aplinkybėmis, turi būti laikoma ieškovo ir jo atstovo siekiu, kad procesas vyktų sąžiningai ir teisingai. Teismui be pagrindo nusprendus bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant yra pažeidžiamas ieškovo teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu prašo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Ieškovas neatvyko į 2017-02-09 teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai. Ieškovas neįvykdė CPK 246 str. 1 d. numatytos sąlygos – pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio – byloje nėra prašymo atidėti teismo posėdį. Tiek ieškovas, dieną prieš teismo posėdį sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, kuris dėl užimtumo negali pasiruošti bylai, tiek ir advokatas, turėjo suprasti, kad teismas dėl tokių priežasčių gali ir neatidėti teismo posėdžio. Pažymėtina, kad prie su apeliaciniu skundu pateikiamo prašymo nėra pateikti jokie dokumentai, pateisinantys neatvykimą, kaip reikalaujama pagal CPK 246 str. 1 d. Pagal CPK 246 str. 1 ir 2 d. nuostatas šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbia priežastimi, o ieškovo atstovas kartu su minėtu prašymu, taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad užimtumo atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti ieškinį nepaisant ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį, nes tik taip būtų užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai bei atsakovo Banko teisės ir teisėti interesai.Ieškovas nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kad byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Ieškovas nenurodo jokių naujų argumentų, kurie nebūtų išdėstyti ieškinyje bei nenurodo jokių aplinkybių, kurias jis būtų pateikęs teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas ne formaliai, o išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir pasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje išdėstytų argumentų ir priėmė motyvuotą sprendimą. Net jei ir būtų konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokius nors procesinės teisės pažeidimus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Dėl naujų rašytinių įrodymų. Apeliantas A. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus advokato S. Š. 2017-02-08 prašymo atidėti teismo posėdį kopiją su žyma: Pateikta el. paštu, išrašą iš 2017-02-08 teisnių paslaugų teikimo sutarties Nr. 17-05, prašo prijunti prie bylos. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgęs į tai, jog minėti įrodymai buvo pateikti į bylą tik ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas juos priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos.Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant; apeliantas teigia, kad teismas pažeidė ieškovo teisę į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą, t.y. apeliacinio skundo dalyką sudaro tik procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimą proceso šalims nedalyvaujant, aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje.Nustatyta, kad apeliantas (ieškovas A. Š.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo prievoles pagal 2006-06-29 skolos grąžinimo sutartį su atsakovu AB DNB bankas (tuometinis AB DnB NORD bankas) pasibaigusiomis bei panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002-12-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-709-01/2002.2016-12-12 nutartimi byla po pirmųjų parengiamųjų veiksmų buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017-01-09 15.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, 301 salėje. Apeliantas gavo teismo pranešimą 2017-12-17 (b.l. 39), tačiau į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko (b.l. 42). Ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl komandiruotės į Baltarusiją bylą nagrinėjantis teisėjas E. J. gavo 2017-01-10 (b.l. 45-46). 2017-01-09 nutartimi teismas pripažino, kad byla parengta nagrinėti teismo posėdyje; teismo posėdis buvo paskirtas 2017-02-09 13.30 val. (b.l. 44). Apeliantas A. Š. asmeniškai gavo teismo pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą 2017-01-13 (b.l.47) Į teismo posėdį 2017-02-09 apeliantas A. Š. neatvyko, duomenų apie jo neatvykimo priežastį iki teismo posėdžio pateikta nebuvo; teismas nagrinėjo bylą iš esmės, teismo sprendimą nutarė paskelbti 2017-02-28 (protokolas, b.l 48). Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2017-02-28 9.30 min.LR CPK 7 str. 2d. įtvirtina šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, pateikti savo įrodymus ir argumentus, nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Apeliantas teikia apeliacinį skundą dėl teismo sprendimą nagrinėti bylą jam ir jo atstovui nedalyvaujant tuo pagrindu, kad ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdį, kai ieškovui pranešta tinkamai, t. y. pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį.CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, įgyvendinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybę atvykusios į teismo posėdį šalies prašymu vietoj sprendimo už akių priėmimo nagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą; nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant pagal byloje esančią medžiagą.Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas žinojo apie teismo posėdžio, paskirto 2017-02-09 laiką ir vietą. Apeliantas teigia, kad jo atstovas advokatas S. Š. pateikė teismui prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nes teisnių paslaugų sutartis su advokatu buvo sudaryta tik 2017-02-08; apeliantas teigia, kad prašymą teismas gavo gerokai iki teismo posėdžio pradžios. Tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Nors apeliantas teigia, kad prašymas buvo išsiustas el.paštu vilniaus.apylinkės@teismas.lt, gerokai iki teismo posėdžio, tačiau nenurodo, kada tiksliai buvo išsiustas prašymas, nepateikia duomenų, kada elektroninis laiškas buvo gautas ir užregistruotas teisme. Byloje nėra duomenų, kad toks ieškovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo būtų užregistruotas teisme arba gautas elektroniniu paštu iki teismo posėdžio laiko (2018-02-09 13.30). Nors pateiktoje prašymo dėl bylos atidėjimo kopijoje nurodyta, kad minėtas prašymas buvo siunčiamas teismui elektroniniu paštu, tačiau duomenų, kad toks dokumentas tikrai buvo siunčiamas elektroniniu paštu bei gautas teisme, nėra; žyma dokumente: Pateikta el. paštu neįrodo, kad toks dokumentas iš tikrųjų buvo siunčiamas elektroniniu paštu ir gautas teisme. Apeliantas nurodo, kad papildomai telefonu buvo pasiteirauta, ar prašymas gautas, tačiau nenurodo, kas ir kada patvirtino elektroninio pranešimo gavimą. Todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nebuvo praneštos neatvykimo į teismo posėdį priežastys bei pateikti dokumentai, pateisinantys ieškovo neatvykimą į teismo posėdį.Kadangi atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ieškovui nedalyvaujant pagal byloje esančią medžiagą (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškovo ir jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastį, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo laikyti jų svarbia.Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014, kt.).Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2017-01-09 parengiamąjį posėdį ir 2017-02-09 teismo posėdį ieškovui buvo pranešta tinkamai. Apie minėtą teismo posėdį ieškovas buvo informuotas 2017-01-13, tačiau teisnių paslaugų sutartį jis sudarė ir atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą suteikiant jam galimybę susipažinti su byla pateikė tik 2017-02-08, t. y. iš anksto numatyto teismo posėdžio išvakarėse. Kadangi apeliantas turėjo pakankamą terminą pasirūpinti, kad teisnių paslaugų sutartis būtų sudaryta ir pateikta teismui laiku, taip pat suderinti teismo posėdžio datą, tai prašymas keisti suplanuotą teismo posėdžio datą, motyvuojant tuo, kad teisnių paslaugų sutartis buvo sudaryta tik 2017-02-08, prieš pat teismo posėdį, parodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto proceso teisių pažeidimą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl A. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sumokėjo 484 Eur už atsiliepimo parengimą; atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti AB DNB bankui (įmonės kodas 112029270) iš A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.