Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1742-852/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-23
Bylos Nr.: e2A-1742-852/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00360-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: T. G.
Atsakovas: M. K., G. K.
Trečiasis asmuo: D. P., M. P., V. G., J. M., UAB „Green Gold Partners“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2A-1742-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00360-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovams M. K. ir G. K., tretieji asmenys – D. P., M. P., V. G., J. M., UAB „Green Gold Partners“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius), dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. G. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą kelio servituto schemą, pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieškovui ir jo šeimos nariams naudotis juo, kaip pėsčiųjų taku, nueiti prie vandens telkinio, pratiesti vandens žarną iki (duomenys neskelbtini) tvenkinio, priteisiant iš ieškovo vienkartinę 100 Eur dydžio kompensaciją atsakovų naudai; 2) pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotą ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, tarnaujantį viešpataujančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą servituto patikslinimo planą, pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotą; 3) įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp matininko M. G. esamo kelio situacijos schemoje, parengtoje 2017-12-13, pažymėtų taškų Nr. 5 – 6 (ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini)), sumontuotą metalinę tvorą bei metalinį stulpą, ties tašku Nr. 4, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovui T. G. demontuoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pažymėtų taškų Nr. 5 – 6 sumontuotą metalinę tvorą bei ties tašku Nr. 4 metalinį stulpą, išieškant patirtas išlaidas už demontavimą iš atsakovų.

2. Ieškovas ieškinyje dėl pirmo reikalavimo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai tarpusavyje ribojasi. Atsakovų žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kaip (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrančių apsaugos zona. Nustatytas kelio servitutas (teisė naudoti pėsčiųjų taku) eina sulyg tvenkinio pakrante. Prašomas nustatyti servitutinis kelias eitų nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos iki esamo nustatyto servituto. Teigia, kad iki atsakovams tampant ginčo žemės sklypo savininkais, jis naudojosi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, kaip pėsčiųjų taku priėjimui prie tvenkinio, kur yra pastatytas lieptas, buvo laikoma valtis, persikėlimui į kitą tvenkinio krantą, taip pat ieškovas galėjo pumpuoti vandenį iš tvenkinio daržų laistymui. Šiuo metu atsakovai yra uždraudę jam naudotis pėsčiųjų taku priėjimui prie vandens, nepaisant to, kad jų žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kaip tvenkinio apsaugos zona. Tad jis šiuo metu iš savo žemės sklypo tiesiogiai negali patekti prie tvenkinio ir yra priverstas dėl to kreiptis į teismą; savo šį reikalavimą grindžia CK 4.126 straipsniu. Akcentavo, kad LR Vandens įstatymas suteikia jam teisę naudotis tvenkiniu, tačiau dėl atsakovų veiksmų jis negali prie vandens patekti, pasisemti vandens daržų laistymui (pratiesti žarną reikalingą vandens paėmimui iš vandens telkinio) ir pan. Teigia, kad už prašomą nustatyti servitutą atsakovams turėtų būti priteista vienkartinė 100 Eur dydžio kompensacija. Dėl antro ieškinio reikalavimo nurodė, kad atsakovams taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas per atsakovų sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis ieškovui teisę privažiuoti prie jam priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), keliu, pažymėtu detaliame plane. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2003-07-07, tačiau žemės sklypo plane nėra pažymėtas minėtu Apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu nustatytas kelio servitutas. Pažymėjo, kad 2003 m. tvirtinant atsakovų žemės sklypo detalųjį planą, buvusi savininkė buvo įpareigota atlikti sklypo tikslius matavimus bei garantuoti šalia esančiam sklypui naudotis privažiavimo keliu servituto teise pagal detalųjį planą. Tad nustatant kelio servituto padėtį (vietą) turi būti vadovaujamasi detaliuoju planu nustatytais sprendiniais. Teigia, kad 2004 m. tarp ieškovo ir buvusios savininkė V. K. buvo kilę nesutarimai, nes kiekvienas skirtingai interpretavo servitutinio kelio ribas; minėta, kad kelio servitutas nebuvo pažymėtas žemės sklypo plane. Minėtos šalys 2004-02-16 susitarė, kad V. K. užimtų dalį servitutinio kelio užtverdama tvora, kita žemės sklypo dalies sąskaita palikdama 3 m. pločio pravažiavimą iki T. G. sklypo likus 11,8 m. tvora būtų perkelta nuo kampinio taško tvenkinio link 4,8 m. Nurodė, kad tarp dabartinių šalių nuolat kyla konfliktai dėl ieškovo turimos teisės naudotis servitutiniu keliu, nesant pažymėto servitutinio kelio atsakovams priklausančio žemės sklypo plane. Teigia, kad matininkas M. G. ieškovo prašymu ant atsakovams priklausančio žemės sklypo plano pažymėjo esamą servitutą, kuris buvo nustatytas detaliojo plano sprendiniais bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pažymėdamas raudona punktyrine linija. Iš šio plano aišku, kad atsakovams priklausanti tvora yra už servitutinio kelio ribos. Tokia faktinė situacija neatitinka ieškovo ir buvusios savininkės 2004-02-16 sudaryto susitarimo. Tad ieškovas, vadovaudamasis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, kreipiasi į teismą ir prašo pakeisti servituto turinį bei nustatyti servituto ribas pagal 2018-07-02 parengtą kelio servituto schemą. Ieškovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusį faktinį naudojimą, o būtent į aplinkybę, kad dalis detaliuoju planu nustatyto kelio servituto yra užtverta tvora, mano, jog tikslinga patikslinti nustatyto kelio servituto ribas ir plotą, pagal 2004-02-16 sudaryto susitarimo su V. K. turinį – kelio servituto nustatymo schemoje (2018-07-02) pažymėta žalia spalva, indeksu „S2“, nustatant jį taškais 1-7-2-3-4-5-6, nustatant (duomenys neskelbtini) kv.m. plotą, likus 11,80 metrams iki ieškovo sklypo ribos tvorą perkeliant nuo kampinio taško (2) tvenkinio link 4,8 m, tokiu būdu užtikrinant pakankamą įvažiavimo plotį per esamus vartus. Dėl trečio ieškinio reikalavimo ieškovas akcentavo, kad šis ginčas ir anksčiau teisme išnagrinėtas ginčas dėl servitutinio kelio atlaisvinimo (Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014-02-17 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014) nėra tapatūs. Po priimto teismo sprendimo atsakovai 2017 m. rugsėjo mėnesį pastatė tvoros elementus, 2017-12-13 esamo kelio situacijos schemoje, sudarytoje matininko M. G., ties taškais 5 – 6, taip pat ties tašku 4 įkalė metalinį stulpą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pastatyta tvora tik ties taškais 3-2-1. Tokiais savo veiksmais, nesant jokios būtinybės apsaugoti savo sklypą tvoros segmentais nuo miško pusės, o juo labiau pastatyti metalinį stulpą ties įvažiavimu, atsakovai apsunkino ieškovo teisę naudotis privažiavimo keliu, jį susiaurinant. Iš esamo kelio schemos, kurią sudarė matininkas M. G., matyti, kad atstumas ties įvažiavimu į servitutinį kelią sudaro 2,59 m., ties naujai pastatytos tvoros elementu – esamo kelio schemoje pažymėta tašku 5 iki taško 2 atstumas yra 3,12, ties ieškovui priklausančiais įvažiavimo vartais atstumas yra 2,87 m. Taigi, atsakovams 2017 m. rugsėjo mėnesį pastačius tvorą ties taškais 5 – 6 buvo dar labiau susiaurintas įvažiavimo kelias, ko pasėkoje ieškovui užsisakius malkų atvežimą į savo žemės sklypą, sunkiojo transporto priemonės vairuotojas keliuku negalėjo pravažiuoti baimindamasis kliudyti atsakovams priklausančias tvoras. Taip pat žiemą daugiau pasnigus ieškovas negali nuvalyti įvažiavimo kelio, nes esant ilgam kelio atstumui (apie 41 m) nėra kur nustumti pačio sniego; ieškovo sutuoktinė važiuodama lengvuoju automobiliu, slidžiu keliu, yra apgadinusi savo automobilio šoninį veidrodėlį. Dėl šių priežasčių, pasikeitus faktinėms aplinkybėms po priimto teismo sprendimo, ieškovas vėl priverstas ginti savo teises teismine tvarka, prašydamas teismo įpareigoti atsakovus pašalinti minėtą tvorą ir metalinį stulpą.

Atsiliepimas

3. Atsakovai M. K. ir G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taip pat prašė jiems priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad jiems (atsakovams) priklauso du ginčo žemės sklypai: 1) (duomenys neskelbtini) ploto namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 2) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (šiam sklypui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku prieiti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio; šis servitutas sutampa su pakrantės apsaugos juosta). Visų pirma teigia, kad ieškovas būtinybę teismo sprendimu nustatyti jų (atsakovų) sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dar vieną papildomą (duomenys neskelbtini) m² ploto kelio servitutą – teisę ieškovui ir jo šeimos nariams naudotis pėsčiųjų taku nueiti prie tvenkinio ir nutiesti vandens žarną iki esamo tiltelio – grindžia ne tik negalėjimu patekti prie tvenkinio, bet ir priėjimu prie jo pastatyto liepto bei jo siekiu nutiesti vandens žarną, kurią jis naudoja tvenkinio vandeniui tiekti daržų laistymui. Tačiau ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jos jis teisės aktų nustatyta tvarka turi atitinkamos institucijos sutikimą statyti ir naudoti laikinus nesudėtingus statinius (lieptelį) tvenkinio paviršiuje, taip pat, kad toks statinys realiai yra pastatytas ir egzistuoja. Dar daugiau, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis teisėtai ir pagrįstai gali naudoti tvenkinio vandenį jo daržų laistymui, t.y. jog jis turi kompetentingų institucijų išduotą ir šiuo metu galiojantį leidimą tvenkinio vandens naudojimui. Ieškovas gali naudotis jau nustatytu servitutu ir patekti prie tvenkinio. Tačiau į nustatytą servitutą pakrantės apsaugos juostoje jis tiesiogiai iš savo sklypo patekti negali. Nepaisant to, jis tai gali laisvai ir nevaržomai padaryti, t.y. patekti prie tvenkinio, iš rytinės pusės, pro šalia J. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas gali laisvai ir nevaržomai prieiti prie tvenkinio ir iš vakarinės pusės, pro D. P. ir M. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; atkreipė dėmesį, kad šiam sklypui taip pat yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Tad ieškovas neįrodo, kad kelio servituto nustatymas yra objektyviai būtinas; jis tiesiog siekia riboti jų teises vien dėl to, kad jis nori naudotis svetimu daiktu, jam taip yra naudingiau ir patogiau. Dėl ieškovo neva pažeistų teisių nurodė, kad Apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 jiems priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas, skirtas ieškovui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014, pagal ieškovo ieškinį, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu ieškovo reikalavimus dėl pažeistų teisių atmetė (Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą). Teismai nustatė, kad atsakovų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutu visiškai laisvai galima privažiuoti prie ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jog ieškovas tiesiog siekia teisminiu keliu pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą bei faktiškai naudojamą servitutinį kelią, o ieškovo teisių pažeidimas yra palyginti nedidelis, tad negali būti pripažinta proporcinga priemone jo teisėms apginti. Teigia, kad minėtoje byloje teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jų (atsakovų) žemės sklypui nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas, skirtas ieškovui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra objektyviai sumažėjęs ir dėl to jis negali privažiuoti prie savo sklypo. Atkreipė dėmesį į tai, kad net pats ieškovas nurodė, jog sunkiasvorės transporto priemonės prie jo sklypo gali privažiuoti per D. ir M. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas nutyli ir tai, kad atsakovams ir UAB „Green Gold Partners“ priklausantis miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš pietinės ieškovo sklypo pusės ribojasi su ieškovo ginčo žemės sklypu ir kad minėtame miško ūkio paskirties žemės sklype šiuo metu faktiškai yra įrengtas kelias, kuriuo laisvai ir nevaržomai galima privažiuoti prie ieškovo sklypo. Šis kelias taip pat eina per J. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis demontuoti (pašalinti) jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): 1) esančią (sumontuotą) metalinę tvorą, kuri matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 6) parodyta tarp taškų Nr. 5 – 6 (taško Nr. 5 koordinatės - (duomenys neskelbtini); taško Nr. 6 koordinatės - (duomenys neskelbtini)); 2) metalinį stulpą, esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 6) pažymėto taško Nr. 4 (koordinatės yra (duomenys neskelbtini)); nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieškovui T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pačiam demontuoti minėtą metalinę tvorą ir stulpą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų; kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovų M. K. ir G. K. naudai 781,40 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo T. G.. Priteisti iš ieškovo T. G. 17,82 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. 9,60 Eur pašto išlaidų valstybei. Sprendimą išsiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir servituto nustatymo klausimai. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK4.111 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas, nes ieškovas prašo nustatyti atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) servitutą tuo tikslu, kad jis ir jo šeimos nariai galėtų patekti ne į jam priklausantį sklypą ar kitą turtą, bet prie vandens telkinio, t.y. (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su (duomenys neskelbtini) tvenkiniu. Tarp ieškovo sklypo ir minėto tvenkinio yra įsiterpęs atsakovų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant atsakovams priklausančio minėto sklypo duomenis matyti, kad jame yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Pagal bylos duomenis šis servitutas sutampa su sklypui teisės aktais nustatyta pakrantės apsaugos juosta, kuri tęsiasi pagal visą sklypo pakrantę. Minėtas servitutas, tame tarpe ir pakrantės apsaugos juosta, nesusisiekia su ieškovo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas iš savo sklypo tiesiogiai negali patekti į nustatytą atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) servitutą pakrantės apsaugos juostoje. Tačiau iš byloje esančių duomenų (schemų, planų, orto fotonuotraukų ir kt.) matyti, kad tiek ieškovas, tiek ir apskritai kiti asmenys gali patekti prie vandens tvenkinio keliu (taku), esančiu tarp sklypų, priklausančių J. M., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. M., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); tai viešas priėjimas (patekimas) prie tvenkinio, kuris yra ne tik natūroje, bet ir suprojektuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, pagal bylos duomenis ieškovas dar turi galimybę ir kitose vietose patekti (prieiti) prie tvenkinio. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigė ir pats ieškovas, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Šią aplinkybę dėl galimumo laisvai ir nevaržomai patekti prie tvenkinio patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G. (matininkas). Kad yra viešas priėjimas prie tvenkinio tvirtina ir į bylas pateiktos fotonuotraukos. Ieškovas nurodo, kad nenustačius prašomo servituto per atsakovų sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), jis negali pratiesti vandens žarnos iki vandens tvenkinio; vanduo jam reikalingas daržams laistyti. Tačiau ieškovas realiai į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jis užsiima kokia nors ūkininkavimo veikla. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kokio kiekio vandens per tam tikrą laiką jis ketina išgauti, nepateikti leidimai (sutikimai) paviršinio vandens telkinio naudojimui ir pan.; neaišku, kokio pobūdžio vandens žarną ketina tiesti, pvz., stacionarią, laikiną, antžeminę, požemine ar pan. Be to, ieškovas savo daržus gali laistyti kaip ir bet kurie kiti savininkai, kurių sklypai nesiriboja su vandens telkiniu; tam, kad auginti daržoves ir kitas kultūras nėra būtina, jog šalia būtų paviršinis vandens telkinys. Tad ieškovas net ir turėdamas daržus neįgyja jokių papildomų teisių, kurios leistų riboti kito sklypo savininko teises. Antra vertus, ieškovo siekis per atsakovų sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nutiesti vandens žarną nebūtų užtikrintas nustačius prašomą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, nes šis servitutas nesuteiktų ieškovui teisės nutiesti vandens žarnos per atsakovų sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas T. G. antru savo patikslinto ieškinio reikalavimu prašo pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotą ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, tarnaujantį viešpataujančiam (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą servituto patikslinimo planą, pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotą. Ieškovas prašo pakeisti nustatytą servitutą taip, kaip nurodyta M. G. 2018-07-02 parengtame Kelio servituto nustatymo schemoje M 1:500. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 „Dėl V. K. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ yra nustatytas ginčo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas – teisė privažiuoti prie T. G. priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliajame plane (plotas - (duomenys neskelbtini) m2) (įsakymo 2.2 punktas); šio įsakymo 4 punktu buvusiai ginčo žemės sklypo savininkei (V. K.) buvo nurodyta kreiptis dėl registro duomenų patikslino į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą. Taigi, minėtu administraciniu aktu – įsakymu, atsakovų sklype buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) m² ploto servitutas. Tuo tarpu ieškovas prašo pakeisti nustatytą servitutą, be kita ko nustatant jo plotą – (duomenys neskelbtini) m². Tai reiškia, kad ieškovas prašo ne tik pakeisti nustatytą servitutą, bet iš esmės prašo ir padidinti jo plotą. Teismas pažymėjo, kad kad nors minėtame Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakyme nurodyta, kad nustatomas žemės sklypui servitutas pažymėtas detaliajame plane ((duomenys neskelbtini) m²), tačiau tiksliau šis servitutas, kurio plotas – (duomenys neskelbtini) m², identifikuotas nebuvo. Iš atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių matyti, kad (duomenys neskelbtini) m² ploto servitutas buvo pažymėtas detaliajame plane, tačiau jame nenurodyta tikslių šio servituto posūkio taškų vieningoje koordinačių sistemoje. Minėtas servitutas atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane iš viso nėra pažymėtas. Matininko M. G. 2018-07-02 parengto lyginamojo kelio servituto schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 22), yra parodytas neva esamas servitutas (plane pažymėtas raudona punktyrine linija „S1“ – 124 m²), tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, kad būtent tiksliai šioje vietoje ir buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) kv.m. servitutas Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu. Pats M. G., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, pripažino, kad jo rengtame minėtame lyginamojo kelio servituto schemoje M 1:500 esamas servitutas pažymėtas pagal detalųjį planą, kuriame servituto tiksli buvimo vieta nenurodyta, t.y. nėra tikslių jo posūkio taškų vieningoje koordinačių sistemoje; detaliajam plane yra tik parodyta jo vieta nuo tam tikrų objektų (be tikslių identifikavimų). Taigi, iš esmės yra aiškus nustatyto servituto plotas ((duomenys neskelbtini) kv.m.), tačiau plotis konkrečiose vietose ir tiksli jo vieta nėra tokie aiškūs. Teismas konstatavo, kad tarp šalių anksčiau buvo kilęs ginčas. Ieškovas T. G. buvo pareiškęs negatorinį ieškinį, kuriuo be kita ko prašė įpareigoti atsakovus per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį jo namų valdos link, tame tarpe nugriauti pastatytą tvorą (CK 4.98 straipsnis). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014, ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-174-781/2015, pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2015-05-08 nutartyje be kita ko konstatavo, kad nors apeliantas reikalauja pašalinti tvorą, esančią atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, jog ginčo tvoros pastatymas atsakovų sklype pažeidžia jo teises; pažymėjo, kad reikalavimu dėl tvoros pašalinimo (t.y. iš esmės nugriovimo / perstatymo į naują vietą) apeliantas prašo ne apginti pažeistus savo interesus, o veikiau apriboti atsakovų nuosavybės teises į jų žemės sklypą; nėra jokio pagrindo suteikti prioritetą apelianto teisėms, paneigiant atsakovų nuosavybės teises, kadangi tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą bei Civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą; be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės ne ginčijama tvora daro neigiamą poveikį ieškovo teisėms bei interesams, bet jis tiesiog siekia teisminiu būdu pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą ir faktiškai naudojamą servitutinį kelią; taip pat teismas nurodė, kad tokio pasirinkto teisių gynimo būdo (reikalavimo nugriauti (nukelti) atsakovų tvorą) pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis). Dar daugiau minėtas teismas aiškiai pasakė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog net ir pasitvirtinus apelianto nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovų pastatyta tvora ne visai tiksliai atitinka servitutinio kelio plotį ir išdėstymą plane, apelianto teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, ir atsakovams priklausančios tvoros nukėlimas nepripažintinas proporcinga priemone apelianto teisei apginti. Teismas nurodė, kad įvertinus minėtos išnagrinėtos bylos teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartyje pasisakė būtent dėl tvoros, kuri šioje nagrinėjamoje byloje pateiktame esamo kelio schemoje M 1:500 pažymėta taškais 1, 2 ir 3. Taigi, teismai dėl šios atsakovų tvoros įtakos ieškovo teisėms ir jos nugriovimo, taip pat ir dėl paties ieškovo siekio išnagrinėtoje byloje labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, t.y. nėra jokio teisėto pagrindo minėtą tvorą nugriauti (nukelti), ši tvora nesudaro jokių kliūčių ieškovui patekti į savo sklypą, be to, ieškovas teisminiu būdu tiesiog siekia pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą ir faktiškai naudojamą servitutinį kelią. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės ne tik, kad siekia padidinti nustatyto servituto plotą (nuo (duomenys neskelbtini) kv.m. iki (duomenys neskelbtini) kv.m.), bet ir nugriauti dalį minėtos tvoros. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškovo reikalavimą dėl nustatyto servituto pakeitimo – atsakovai privalėtų nugriauti (nusikelti) dalį tvoros, t.y. tvoros atkarpą, nurodytą kelio servituto nustatymo schemoje M 1:500, nuo taško 4 einančią ne visiškai tiesiai link taško 3, nes ji trukdytų naudotis pakeistu servitutu atitinkamoje dalyje. Tačiau teismas šioje naujai nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių esminių aplinkybių, susijusių su minėta tvora, pasikeitimo nuo 2014 – 2015 m., kai buvo nagrinėjamas ieškovo negatorinis ieškinys. Tad esant šioms aplinkybėms ir padidinus nustatytą servitutą iš esmės būtų negerbiami jau priimti teismų sprendimai, kuriuose padarytos atitinkamos išvados dėl šios tvoros įtakos ieškovo teisėms, jos nugriovimo ir pan. Apskritai byloje nenustatyta jokio teisėto pagrindo servituto ploto didinimui. Nėra pasikeitusių jokių aplinkybių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių dėl kurių jau nustatyto (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas taptų neįmanomu ar labai sudėtingu. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys turėtų ir galėtų siekti, jog visas Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 sprendimu nustatytas servitutas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., būtų tiksliai identifikuojamas, prisilaikant prie galimos vienos servituto kraštinės, kuri sutampa su minėta tvora (esamo kelio schemoje M 1:500 pažymėta taškais 1, 2 ir 3; e. bylos priedas, b.l. 6). Tačiau šiuo metu nustatyti tikslias (duomenys neskelbtini) kv.m. servituto ribas teismas negali, nes nėra ir nebuvo suformuluoto tokio reikalavimo, todėl tokio klausimo sprendimas savarankiškai reikštų išėjimą už ieškinio ribų. Kita vertus, ieškovas nėra į bylą pateikęs ir reikiamo plano, kad būtų galima nustatyti tikslias servituto ribas.

8. Teismas nurodė, kad trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumontuotą metalinę tvorą, kuri matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 parodyta tarp taškų Nr. 5 – 6 (taško Nr. 5 koordinatės - (duomenys neskelbtini); taško Nr. 6 koordinatės - (duomenys neskelbtini)); 2) metalinį stulpą, esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 pažymėto taško Nr. 4 (koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas prašo, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti jam pačiam (ieškovui) demontuoti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią minėtą metalinę tvorą ir metalinį stulpą, išieškant patirtas išlaidas už demontavimą iš atsakovų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma nukelti minėta metalinė tinklinė tvora tai nėra ta pati tvora dėl kurios teismai 2014 – 2015 metais sprendė nagrinėdami ieškovo negatorinį ieškinį bei dėl kurios teismas jau pasisakė šioje byloje spręsdamas dėl ieškovo antro patikslinto ieškinio reikalavimo. Metalinė tvora dėl kurios jau pasisakyta stovi lygiagrečiai (išilgai) per visą servitutinio kelio ilgį; ji aiškiai matyti nuotraukose Nr. 6 (kairėje pusėje), Nr. 7 (kairėje pusėje) ir Nr. 9 (dešinėje pusėje) (e. bylos priedas, b.l. 37 - 39). Tuo tarpu trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma nukelti tvora stovi lygiagrečiai servitutinio kelio, tačiau kitoje servitutinio kelio pusėje, arčiau miško, ir yra daugiau nei per pusę trumpesnė. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma nukelti metalinė tinklinė tvora ir metalinis stulpas buvo pastatyti po 2014 – 2015 m. metų. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš atsakovų į bylą pateiktos kelio servituto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijos schemos M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 62), joje parodytas (duomenys neskelbtini) kv.m. servitutinis kelias ties taškais 6 ir 7 patenka į svetimą sklypą. Tad siekiant, kad nebūtų pažeisti kaimyninio sklypo interesai bei siekiant užtikrinti, jog visas nustatytas (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto kelio servitutas būtų tik atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad šios servitutinio kelio ribos schemoje yra pažymėtos netiksliai; jos turi būti koreguojamos. Kadangi anksčiau teismų 2014 – 2015 m. nagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje pripažinta, kad atsakovų sklype esanti tvora, minėtoje schemoje matoma tarp taškų 1 ir 6, iš esmės nepažeidžia ieškovo teisių ir nėra pagrindo jos griauti, tad akivaizdu, kad siekiant išsaugoti nustatyto kelio servituto plotą – (duomenys neskelbtini) kv.m., ir nepažeisti kaimyninio sklypo ribų, kelio servituto pietinė riba (kraštinė) atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turi šiek tiek pasislinkti link miško, t.y. dar labiau į sklypo pietų pusę (link sklypo pietinės pusės ribos). Tokiu atveju neabejotina, kad ginčo tvora, schemoje pažymėta tarp taškų 10 ir 8, iš esmės būtų ne ant servitutinio kelio ribos, kaip parodyta dabar schemoje, tačiau jau ant paties servitutinio kelio. Tokia situacija yra neleistina, nes ji akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip servituto turėtojo, teises; ieškovas atitinkama dalimi negali naudotis servitutiniu keliu. Tad teismo vertinimu, vien nustačius šią aplinkybę jau yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai pastatydami ginčo tvorą ant pačio servitutinio kelio, pažeidžia ieškovo teises. Šios ieškovo pažeistos teisės turi būti gintinos, įpareigojant atsakovus pašalinti ginčo tvorą nuo servitutinio kelio. Antra vertus, atsakovams pastačius ginčo tvorą yra sukuriamas tam tikras „tunelis“; iš abiejų kelio pusių yra tvora. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp abiejų tvorų esantis plotis nesiekia net trijų metrų; tuo tarpu ties įvažiavimu ir išvažiavimu iš servitutio kelio jo plotis yra dar mažesnis, šiek tiek daugiau negu 2,5 metro, o tokio pločio pravažiavimo kelias į ieškovo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas. Teismas pažymėjo, kad ginčo tvora ir stulpas iš esmės neatlieka jokios aiškios paskirties ir funkcijos. Ginčo tvora, tiksliau jos atkarpa, pastatyta ne ant sklypo ribos; tinklinė tvora jokios apsauginės funkcijos, pvz., patekimo į tam tikrą sklypo dalį ribojimo, nuo malkų patekimo į servitutinį kelią ir pan., neatlieka. Todėl teismas sprendė, jog trečias ieškovo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Teismas sprendimu taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas vertindamas, jog teismo sprendimu buvo patenkinta 35 procentai ieškinio reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kurioje jo reikalavimai buvo atmesti ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atmetė jo pirmą ieškinio reikalavimą, t.y. reikalavimą nustatyti kelio servitutą - teisę naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog teismas neįsigilino į aplinkybes, dėl kurių prašoma nustatyti šį servitutą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ir kiti asmenys gali laisvai ir nevaržomai patekti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio einant iš vieno sklypo pakrantės juostos į kito sklypo pakrantės apsaugos juostą. Paaiškina, kad prie bylos pridėtos teritorijos foto nuotraukos aiškiai rodo, jog pakrantės apsaugos juosta faktiškai yra šlaitas ir toks patekimas sudarytų nemažą atstumą (apie 320 m), ieškovui faktiškai apeinant visus sklypus iš kitos pusės. Be to, ieškovas patekdamas prie tvenkinio teismo nurodytu būdu negalėtų pasisemti vandens iš tvenkinio, kas jam objektyviai yra būtina. Ieškovo vertinimu, tokios servituto nustatymas yra tikslingas ir jokiu būdu proporcingai nevaržytų atsakovų nuosavybės teisės. Pažymi, kad servitutas minėtam sklypui jau yra nustatytas, t.y. šio sklypo savininkas turi leisti prieiti prie vandens telkinio kitiems asmenims palei vandens telkinio apsaugos juostą. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas neprašė servituto komunikacijoms tiesti. Mano, kad teismas gali nustatyti ir kitokio pobūdžio servitutus, t.y. ir tokį kokio jis prašė – leisti praeiti piestiesiems ir tiesti vandens žarną.

12. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su teismo sprendimu atmesti jo antrą ieškinio reikalavimą, t.y. reikalavimą pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotą ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro N r. (duomenys neskelbtini), (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutą, tarnaujantį viešpataujančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtų servituto patikslinimo planų, pažymėtų indeksu „S2“, taškais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotą. Paaiškina, kad apskrities viršininko įsakymu nustatytas šio servituto plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., tačiau šis servitutas nėra pažymėtas atsakovų žemės sklype. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta jokio teisėto pagrindo servituto ploto didinimui ir jo aiškaus turinio nustatymui, juo labiau, kad servituto ploto padidėjimas iki (duomenys neskelbtini) kv.m yra nedidelis. Paaiškina, kad jis savo reikalavimą grindė faktine situacija bei 2004-02-16 metais tarp T. G. ir buvusios savininkės V. K. sudarytu susitarimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tokio pobūdžio susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, todėl neturi jokios įtakos sprendžiant šį ginčą. Paaiškina, kad žemės sklypų savininkai V. K. ir T. G. 2004-02-16 susitarė, kad V. K. užimtų dalį servitutinio kelio užtverdama tvora, kita žemės sklypo dalies sąskaita palikdama 3 metrų pločio pravažiavimą iki T. G. sklypo likus 11,8 m tvora būtų perkelta nuo kampinio taško tvenkinio link 4,8 m. Būtent remiantis šiuo susitarimu ir buvo parengtas prašomo nustatyti kelio servitituto planas. Teismas priimdamas sprendimą neanalizavo realaus ieškovų poreikio naudotis būtent tokio ploto servitutu, apsiribodamas formaliu reikalavimo išsprendimu, neužkertant kelio naujų reikalavimų pareiškimui tarp tų pačių šalių.

13. Atsakovai M. K. ir G. K. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovų nuomone, apeliaciniame skunde ieškovo nurodomos aplinkybės (faktinis pagrindas) dėl kelio servitutų nustatymo atsakovams priklausančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra laikytini jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Ieškovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankia teismo sprendimo dalimi dėl kelio servitutų nustatymo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių nurodytoje dalyje priimto teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl servitutų nustatymo yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Šioje byloje pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovo reikalavimas - nustatyti atsakovų žemės sklype, (duomenys neskelbtini) servitutą tuo tikslu, kad jis ir jo šeimos nariai galėtų patekti ne į jam priklausantį sklypą ar kitą turtą, bet prie vandens telkinio, t. y. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio - negali būti tenkinamas dėl to, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir kiti asmenys prie nurodyto tvenkinio gali laisvai ir nevaržomai patekti. Bylos nagrinėjimo metu tiek pats ieškovas, tiek trečiasis asmuo M. P. savo paaiškinimais teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas ir jo sutuoktinė trečiasis asmuo V. G. laisvai ir nevaržomai patenka prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio per tretiesiems asmenims M. P. ir D. P. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir kad ieškovas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra nusitiesęs vandens žarną, kuria minėto tvenkinio vandenį naudoja ieškovo žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių daržų laistymui, o nurodyti tretieji asmenys, t.y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, dėl to neprieštarauja ir su tuo sutinka. Atsakovo nuomone, spręsdamas dėl antrojo ieškinio reikalavimo pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp šalių jau anksčiau buvo kilęs ginčas - ieškovas buvo pareiškęs atsakovams negatorinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo 10 įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį jo namų valdos link, tame tarpe nugriauti pastatytą tvorą (CK 4.98 straipsnis), esančią atsakovų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-0217 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-67-723/2014), ieškinys buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2015-05-08 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-174-781/2015) pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2015-05-08 nutartyje taip pat konstatavo, kad nors apeliantas (ieškovas) reikalavo pašalinti tvorą, esančią atsakovų žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenys nepatvirtino, jog ginčo tvoros pastatymas atsakovų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieškovo teises; pažymėjo, kad reikalavimu dėl tvoros pašalinimo (t. y. iš esmės nugriovimo / perstatymo į naują vietą) apeliantas (ieškovas) prašė ne apginti pažeistus savo interesus, o veikiau apriboti atsakovų nuosavybės teises į jų žemės sklypą (duomenys neskelbtini); nėra jokio pagrindo suteikti prioritetą apelianto (ieškovo) teisėms, paneigiant atsakovų nuosavybės teises, kadangi tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą bei CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą; be to, iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės ne ginčijama tvora daro neigiamą poveikį ieškovo teisėms bei interesams, bet jis tiesiog siekia teisminiu būdu pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą ir faktiškai naudojamą servitutinį kelią; taip pat teismas nurodė, kad tokio pasirinkto teisių gynimo būdo (reikalavimo nugriauti (nukelti) atsakovų tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini)) pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis). Dar daugiau, minėtas teismas aiškiai nurodė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog net ir pasitvirtinus apelianto (ieškovo) nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovų pastatyta tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) ne visai tiksliai atitinka servitutinio kelio plotį ir išdėstymą plane, apelianto (Ieškovo) galimo teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, ir atsakovams priklausančios tvoros nukėlimas nepripažintinas proporcinga priemone apelianto (ieškovo) teisei apginti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisėto pagrindo kelio servituto ploto didinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadangi nėra pasikeitusių jokių aplinkybių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių, dėl kurių jau nustatyto (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas taptų neįmanomu ar labai sudėtingu. Taip pat pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad bet kokie susitarimai dėl servituto, jo pločio ir pan. keitimo turi būti įforminti notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 punktas), o šios formos nesilaikymas sudarant atitinkamą sandorį - jį daro niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovo nurodomas ir teismui pateiktas ankstesnės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės V. K. 2004-02-16 susitarimas šiai bylai reikšmės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą apskųstoje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje nustatytų aplinkybių vertinimo, sprendžiant ieškovo keliamus servituto nustatymo ir pakeitimo klausimus.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą atsakovams priklausančiam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Šį svetimo daikto apribojimą ieškovas siekė nustatyti tuo tikslu, kad jis ir jo šeimos nariai galėtų patogiai patekti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Teismas teisingai vertino, kad tiek ieškovas, tiek ir kiti asmenys prie nurodyto tvenkinio gali laisvai ir nevaržomai patekti nesinaudodami atsakovų žemės sklypu, todėl nustatyti tokį nuosavybės ribojimą nėra objektyvios būtinybės. Teismas teisingai rėmėsi teismų praktika, teigiančia, jog servitutas kaip teisė į svetimą daiktą nėra skirtas užtikrinti kito savininko, kuris siekia servituto, teisės naudotis svetimu daiktu remiantis naudingumo ar patogumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Taigi tokio servituto nustatymui nėra įstatyme (CK 4.111 str. 1 d. bei CK 4.126 str.) numatytų pagrindų, – toks servitutas nėra būtinas ieškovo žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis teismas atmetė ir antrą ieškovo reikalavimą, susijusį su atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esamo servituto ploto ir išsidėstymo patikslinimu. Palyginus byloje esančius rašytinius dokumentus, t.y. realiai egzistuojančio kelio servituto schemą (e. bylos priedo b.l. 62) su servitutą nustatančiu detaliuoju planu (e. bylos t. 1, b.l. 29), matyti, kad realiai egzistuojantis servitutinis kelias ne visiškai atitinka 2003 m. liepos 17 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 3718-41 bei detaliuoju planu nustatyto servituto išsidėstymą atsakovų žemės sklype. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl šio kelio servituto išdėstymo jau buvo nagrinėjamas ginčas teisme ir kad teismas jau yra pasisakęs, kad toks neatitikimas realiai ieškovo teisių nepažeidžia. Teisėjų kolegija tokiems argumentams pritaria. Teismo vertinimu, apskrities viršininko nustatytas servituto išsidėstymas, pavaizduotas detaliajame plane, yra neracionalus, - jame pažymėta, jog servitutas eina ne pagal sklypo kraštinę, bet atskiria atsakovų sklypą į dvi dalis, iš kurių likusioji už servituto praktiškai nebegali būti naudojama jokiai paskirčiai.

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant fotonuotraukas bei kelio servituto schemą (e. bylos priedo b.l. 62), patvirtina, kad ieškovo, kaip viešpataujančio žemės sklypo savininko teisė naudotis tarnaujančiu daiktu, t.y. atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nepagrįstai apribota ar apsunkinta. Pats ieškovas neneigia, kad jis realiai naudojasi kelio servitutu. Be to iš pateiktos schemos matyti, kad tokio realiai egzistuojančio servitutinio kelio pagrindiniai parametrai iš esmės atitinka tuos, kurie ir yra nustatyti 2003 m. liepos 17 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 3718-41 bei detaliuoju planu, t.y. servituto plotas 124 kv. m. bei 3 m. kelio plotis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tarp 6 ir 7 taškų, t.y. ties įvažiavimu į atsakovų žemės sklypą, yra kiek mažesnis atstumas nei 3 m (pagal schemą , e. bylos priedo b.l. 62), tačiau teismas vertino, kad šiuo metu nėra konkrečių įrodymų, jog tokia situacija pažeidžia ieškovo teises ir realiai trukdo pravažiuoti didelių gabaritų transporto priemonėms. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad ieškovo reikalavimas ginti jo teises ir įpareigoti atsakovus perkelti servitutinį pravažiavimą į tą vietą, kuri numatyta detaliajame plane, yra formalus ir šiuo metu nelaikytinas proporcingu siekiant užtikrinti ieškovo teisę naudotis šiuo keliu. Šiuo aspektu faktinės aplinkybės nėra iš esmės pasikeitusios nuo to laiko, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014 išsprendė tokį pat ginčą (e. bylos t. 1, b.l. 16 - 20).

19. Apeliantas teigia, kad atsakovai nesilaiko 2004 m. vasario 16 d. susitarimo, sudaryto tarp ieškovo ir buvusios atsakovų žemės sklypo savininkės V. K. (e. bylos t. 1, b.l. 82). Pažymėtina, kad ieškovas bei ankstesnė atsakovų sklypo savininkė šiuo susitarimu buvo susitarę ne dėl servituto pakeitimo ar nustatymo, o dėl naudojimosi tvarkos. Pagal šį susitarimą servitutinio kelio plotas ties įvažiavimu į ieškovo sklypą nebuvo padidintas iki 4,8 m., o tik buvo leista ieškovui papildomai naudotis tokia tarnaujančio žemės sklypo dalimi. Kaip minėta, tokio pločio kelias ties įvažiavimu į ieškovo sklypą nebuvo numatytas servitutą nustatančiu apskrities viršininko įsakymu ir ieškovas niekada neturėjo teisėto lūkesčio į tokio pločio servitutą bei į tai, kad jis ten gali įrengti didesnio pločio vartus nei numatytas kelio servituto plotis.

20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nuo servituto nustatymo momento aplinkybės iš esmės nėra pasikeitusios, o ieškovo teiginiai, kad papildomas servituto plotas yra būtinas, siekiant užtikrinti jam priklausančio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, nėra įrodyti (CK 4.112 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą padidinti kelio servituto plotą, padidinus atstumą iki 4,8 m. tarp taškų 2 ir 3, ties įvažiavimu į jam priklausantį žemės sklypą (e. bylos priedo 19 lapas).

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, jog atsakovai nėra įpareigoti ankstesnės sklypo savininkės susitarimu dėl naudojimosi tvarkos. Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas įvertino, kad tokio susitarimo pagrindu perkėlus servitutinį pravažiavimą arčiau atsakovų sklypo krašto ir atsakovams pastačius tvorą tarp taškų 3-6 (e. bylos priedo b.l. 62, arba tarp taškų 1-3, pagal schemą e. bylos priedo 6 lapas), atsakovai ieškovo teisių į servitutą sąskaita įgijo galimybę naudingai išnaudoti didesnį savo žemės sklypo plotą. Teismas neabejotinai atsižvelgė į tai spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovus pašalinti bet kokias dirbtines kliūtis aptveriant kitą servitutinio kelio pusę tarp taškų 10 - 7 (e. bylos priedo b.l. 62, arba taškai 6-4 pagal schemą e. bylos priedo 6 lapas). Taigi teismo sprendimu yra išlaikytas abiejų sklypų savininkų interesų balansas.

22. Teismo sprendimo dalis, kurio teismas nusprendė įpareigoti atsakovus pašalinti tvorą ir stulpus tarp taškų 6-5 pagal schemą (e. bylos priedo 6 lapas), nėra skundžiama apeliaciniu skundu, todėl teismas plačiau nepasisako dėl šios sprendimo dalies. Nepaisant to teismas vertina, kad toks ieškovo teisių gynimas šioje byloje yra proporcingas, tinkamas ir pakankamas.

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kieno naudai yra priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str.).

25. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

26. Atsakovai nurodo, kad patyrė 2178 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pinigų priėmimo kvitas rodo, jog atlygį advokatui sumokėjo atsakovas M. K. (e. bylos t. 3, b.l. 125). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šiuo atveju teismas vertina, kad byloje keliamas teisinis ginčas nebuvo itin sudėtingas, be to teisines paslaugas atsakovams teikė tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovus ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismo vertinimu atsakovų patirtos išlaidos, nelaikytinos racionaliomis ir pagrįstomis. Atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 1000 Eur. Išlaidos priteisiamos realiai jas patyrusiam atsakovui M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko