- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2-67-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02598-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- M. K., L. S.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. G. (T. G.) ieškinį atsakovams M. K. ir L. S. dėl savininko teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. K. ir L. S., prašydamas įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį ieškovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), link; atsakovams per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neįvykdžius šio teismo sprendimo dalies, apriboti atsakovų nuosavybės teisę teismo sprendimu ir leisti ieškovui prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą veikiant būtinojo reikalingumo atveju, siekiant pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį ieškovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), link, visas turėtas išlaidas išieškant iš atsakovo (b.l. 2-3).
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra gyvenamojo namo bei kitų statinių ir prie jų esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Prie šio namo yra vienintelis kelias, kuris eina per atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-07-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nustatytas kelio servitutas suteikiantis ieškovui teisę privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliajame plane (plotas - 124 kv.m.). Atsakovai pastatę tvorą (situacijos schemoje, pažymėtą taškais: 9, 8, 7, 6), kurios konstrukcijos patenka į minėto kelio servituto plotą, esamo trijų metrų pločio kelio servituto plotas, patenkantis už įrengtos tvoros yra 23 kv.m. Tokiu būdu, atsakovai sumažino nustatyto kelio servituto plotą. Šiais veiksmais atsakovai pasunkino ieškovo patekimą į jam priklausančią namų valdą. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovą atlaisvinti kelią, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Ginčo kelias įrengtas 2003 m. liepos mėn. 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Į bylą pateikiami įrodymai laidžia konstatuoti faktą, kad ginčo kelią leista įrengti pagal nurodytą administracinį aktą, šiuo keliu pakankamai ilgą laiką buvo naudotasi ir jo užtvėrimas pažeidžia nusistovėjusią tvarką. Užtverdami kelią ir taip apribodami ieškovo galimybę patekti į jo namų valdą atsakovai pažeidė ieškovo nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 24-27). Nurodė, kad ieškovas klaidingai teismui nurodė neva atsakovų pastatytos tvoros konstrukcijos patenka į servitutinio kelio plotą. Pažymėjo, kad jokių kliūčių ieškovui naudotis nustatytu kelio servitutu nėra ir servitutinio kelio plotas yra didesnis nei 124 m². Tai, kad tvora yra greta servitutinio kelio matyti ir iš ieškovo pateiktos situacijos schemos. Kadangi ieškovas siekia nustatyti didesnį servitutinio kelio plotį, jis nuolat inicijuoja konfliktus su atsakovu M. K. dėl naudojimosi servitutiniu keliu, neva atsakovas kliudo jam naudotis teise privažiuoti prie savo žemės sklypo, grasina, kad rašys skundus visoms institucijoms, savo veiksmais tyčia pažeidžia atsakovo teises. Pažymėjo, kad ieškovas 2011-06-27 prašymu dėl sudarytos kliūties naudotis servitutiniu keliu - neva atsakovų žemės sklype pastatyta tvora yra kliūtis jam naudojantis servitutiniu keliu privažiuojant prie savo namų valdos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai 2011-09-13 patikrino situaciją vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižė tikrinamos vietovės abrisą ir padarė tikrinamos vietovės fotonuotrauką. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-09-29 rašte dėl ieškovo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė: „Jūsų skundas iš esmės yra nepagrįstas, nes nebuvo nustatytos priežastys, kurios Jums neleistų naudotis privažiavimo keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo M. K. ir L. S.“.
Ieškovas dublike pažymėjo (b.l. 41), kad atsakovai atsiliepime į ieškinį nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri paneigtų ieškinyje išdėstytus motyvus ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo reikalavimo teisę. Vilniaus rajono žemėtvarkos specialistai atliko matavimus, kuriais nurodė atstumą nuo riboženklio iki tvoros, tačiau neatliko matavimų ir nenurodė atstumo nuo sklypo detaliajame plane suprojektuoto kelio ir tvoros, kas nepaneigia ieškovo pateikto kvalifikuoto specialisto atliktų ir į bylą pateiktų įrodymų – schemos, kurioje akivaizdžiai yra užfiksuoti priešingi ir nenuginčyti faktai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas T. G. palaikė ieškinį. Nurodė, kad spec. transportas negali pravažiuoti, šiukšlevežė taip pat nepravažiuoja, nes dabar ten atstumas 2,5 metro. Servitutas nustatytas 3 metrams. Servitutas atsakovų teritorijoje. Jei kelias praplatės, tai pagerės kelio būklė. Be to, atsakovai šalia kelio padėjo betoninius stulpus, kad ieškovui būtų sunkiau pravažiuoti. Atsakovas šalia kelio padėjo gelžbetoninius stulpus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas adv. A. Keidūnas nurodė, kad ginčo esmė yra kelio plotyje. Pagal detalųjį planą nustatytas plotis 3 metrai, tačiau pagal pateiktą schemą dėl faktinės situacijos, akivaizdu, kad servituto 23 kv.m. patenka už atsakovui priklausančios tvoros. Atsakovai pastatė tvorą arčiau nei trys metrai riboženklio, žyminčio sklypo ribas. Ieškovas turi teisę į trijų metrų pločio kelią, o ne į 2,5 m ar mažesnį. Ieškovas negali atvažiuoti didesniu nei lengvasis automobiliu. Šiuo metu ieškovas negali naudotis 3 m pločio keliu.
Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apskrities viršininko įsakymu servitutas nustatytas kvadratūra – 124 m², ten nėra minima 3 m pločio. NŽT ir nustatė, kad kvadratūros jis visada laikėsi ir ieškovui pravažiuoti netrukdė. Keliu gali pravažiuoti ir sunkusis transportas, atsakovui traktoriai veždavo ūkinėms reikmėms mėšlą ir kt. Tarp šalių dėl kelio vyksta konfliktinė situacija. Jis niekada nebuvo užtvėręs kelio ir tam neturėjo jokio pagrindo. Skundai iš ieškovo pusės buvo labai daug, bet nei vienas nepasitvirtino. Atsakovas nebuvo niekada nubaustas dėl servitutinio kelio. Atsakovo tvora neišeina už servitutinio kelio ribos, nes servitutinio kelio ribos geodeziniuose matavimuose nėra nužymėtas geodeziniais taškai, yra nustatyta kvadratūra. Tvora schemoje yra pažymėta ne ten kur ji faktiškai yra.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė adv. J. Danišauskienė nurodė, kad kelias niekada nebuvo blokuojamas, kad asmuo negalėtu savo transporto priemone privažiuoti iki savo namų, valstybės institucijos jokių pažeidimų nerado ir sankcijų neskyrė. Administracijos direktoriaus sprendime nustatytas plotas kvadratūra. Ieškovas servitutą įregistravo tik 2011 metais.
Liudytoja G. K. nurodė, kad ginčo adresu gyvena nuo 2011 metų. Servitutinis kelias niekada nebuvo užtvertas, jokios kliūtys ieškovui nebuvo daromos, kelią tik praėjusią žiemą ieškovas tvarkė, anksčiau niekas netvarkė. Patvirtino, kad matė vasarą šiuo keliu pravažiuojant traktorių su pilna priekaba. Buvo atvažiavę žemėtvarkos, savivaldybės darbuotojai, policija ir niekas jokių pažeidimų neužfiksavo.
Atsakovė L. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui T. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), o atsakovams M. K. ir L. S. nuosavybės teise po ½ dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).
2003 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ nustatė dabar atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą – teisę privažiuoti prie T. G. priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliame plane (plotas – 124 m²) (b.l. 13).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.).Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises . Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas(CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.) formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų.Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų laikomasi iki centimetro jau nustatytu servitutu, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.Sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą,kuris siejamas ne su servituto nustatymo pagrįstumu,bet kai nesilaikant nustatyto servituto, tampa neįmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62).
Todėl, atsižvelgiant į teisingumo,protingumo ir sąžiningumo principus(CK 1.5 str.),teismas mato teisingu,protingu ir logišku atsižvelgti į abiejų šalių interesus,jų pasiūlymus, interesus,bei atsižvelgti į realiai susiklosčiusius santykius.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjęs ieškovo 2011-06-27 prašymą dėl sudarytos kliūties naudotis servitutiniu keliu, suteikiančiu jam teisę privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakyme nurodė, kad ieškovo skundas iš esmės yra nepagrįstas, nes nebuvo nustatytos priežastys, kurios ieškovui neleistų naudotis privažiavimo keliu per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Paminėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto kelio servituto per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 124 m². Ilgis pagal patvirtintus linijų ilgius žemės sklypo plane yra 41,84 m, plotis nėra nurodytas, tačiau pagal nurodytus duomenis galima nustatyti, jog servitutinio kelio vidutinis plotis vietovėje yra apie 2,96 m (b.l. 28-30).
Visų pirma,teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai,kad atsakovui nustatytas neatlygintinas servitutas.Akivaizdu,kad dėl nustatomo servituto žemės savininkas negali naudotis servituto dydžio žemės plotu savo nuožiūra.Taigi,jo žemės sklypo dalis,kuria jis nesinaudoja ir kurios jis negalės parduoti sumažėja būtent šio ploto dalimi.Tokiu būdu atsakovui vien tik administraciniu aktu teko sumažinti savo sklypo nuosavybės plotą ir dar neatlygintinai.
Antra,iki 2011 metų ieškovas nekėlė jokių reikalavimų,kad negali patekti į savo žemės sklypą dėl atsakovų kaltės.Tai reiškia,kad ieškovas galėjo patekti automobiliu į savo žemės sklypą,ką įrodo ir
vietos nuotraukos (b.l. 48-50).Iš jų akivaizdžiai matyti,kad ne tik lengvasis automobilis gali pravažiuoti,bet ir krovininis,nes kelio pločio tam pakanka,kadangi krovininio automobilio gabaritinis plotis kartu su puspriekabe nėra didesnis už 2,50 metro(duomenys internete).Be to iš fotonuotraukų matyti,kad bet koks automobilis gali išvažiuoti į kairę be jokių trukdžių transporto priemonei.Tai galima padaryti tiek žiemą,tiek vasarą.
Situacijos schema (b.l. 9),kurią pateikė ieškovas parodo tik formalųjį kelio planą pagal formaliai nustatytą kelio servitutą.Tačiau tai nėra vienas ir tas pats,kad ieškovui privaloma suteikti būtent suteikto kelio servituto plotą privažiavimui prie jo sklypo,kai patekimo galimybė į jo sklypą nėra apribota.Tai,kas yra nustatyta ir ką ne vienerius metus ieškovas darė ir kuo naudojosi,buvo ir yra neformali galimybė naudotis servitutiniu keliu savo teisėms įgyvendinti.
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str.1d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančio daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009).
Pagal esamus įrodymus byloje ir ieškovo argumentus,teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti,kad atsakovas kokiais nors savo veismais yra pažeidęs ieškovo galimybę su transporto priemone patekti į savo sklypą.Formalaus galimo kelio pločio pagal nustatytą seviturtą nebuvimas nėra ieškovo teisių pažeidimas,nes byloje nėra nei vieno įrodymo,kuris pagrindžia ieškovo negalėjimą dėl atsakovų veiksmų naudotis savo turtu.
Teismas mato,kad ieškovas savo reikalavimu siekia maksimaliai riboti atsakovo,kaip žemės savininko teises,kas yra neteisinga ir nesąžininga(CK 1.5 str.),kai atsakovų žemės plotas sumažėja ir dar kyla iš servituto naudotojo reikalavimai suteikti kelią,kuris tik formaliai atitiktų servituto plotą,bet neformaliai tam nėra objektyvaus reikalo ir būtinumo .Teismo nuomone,atsakovo tvora nesukelia ieškovui to,ką šis nurodo,kaip apribotą galimybę patekti į savo sklypą.Taigi,ieškovas neįrodė savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo,kurį teismas turėtų apginti.
Atsakovas M. K. nurodė,kad patyrė 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų (1400 Lt už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą, 300 Lt už atstovavimą teismo posėdyje) (b.l. 31-35, 59-60).Teismas neturi jokių duomenų apie pateiktą priešieškinį,todėl 1400 Lt suma mažinama per pus-iki 700 Lt.Šios išlaidos neviršija nustatytą rekomenduojamų išlaidų dydį.
Ieškovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-04-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc., ieškovas taip pat šiuo sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų,susijusių su ieškinio padavimu (b.l. 5-8).
Tačiau ieškovas neatleistas nuo pareigos mokėti bylinėjimosi išlaidus atsakovui.Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistina viso 1000 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų(CPK 80,88,93 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 88,93,96,259-269,270 str.,teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį netenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. G. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui M. K.(a.k(duomenys neskelbtini) 1000 Lt(vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.