Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. V. 2022 m. sausio 29 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 3,59 promilių ir 3,36 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo M. V. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2021 m. spalio mėnesį už 5 000 Eur įsigijo automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį registravo savo vardu. Automobilį pirko už bendrus šeimos pinigus, juo naudojasi jis ir žmona. Automobilis reikalingas šeimos reikmėms. Turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis atostogavo, todėl nuo 2022 m. sausio 26 d. kasdien vakarais gėrė alkoholį. 2022 m. sausio 28 d. vakare namuose išgėrė apie 6 litrus 6 procentų stiprumo alaus. Alkoholį gėrė gal iki 1 val. ir nuėjo miegoti. 2002 m. sausio 29 d. ryte alkoholio nevartojo. Jautėsi „pagiriotas“, lengvai apsvaigęs, bet nemanė, kad negali vairuoti dėl apsvaigimo. Apie 10.30 val. mama paprašė nupirkti miltų, todėl jis iš savo sodybos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvažiavo už 1 kilometro į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę, iš karto apsisuko ir jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve grįžo namo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prie pat namų, pamatė, kad paskui, įjungęs švyturėlius, važiuoja tarnybinis policijos automobilis. Jis įvažiavo į savo sodybos kiemą ir sustabdė automobilį. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, kuriems pateikė automobilio dokumentus. Pareigūnai patikrino alkotesteriu ir nustatė 3,59 promilių girtumą, o pakartotinio patikrinimo metu 3,36 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko. Policijos pareigūnai jį nušalino nuo vairavimo, automobilį sulaikė ir priverstinai išgabeno į saugojimo aikštelę. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio labai gailisi. Prašo grąžinti automobilį, nes jis reikalingas kasdien važinėti į darbovietę Kaune.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. V. prisipažinimo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

2022 m. sausio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2022 m. sausio 29 d. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybinis pranešimas, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus, M. V. vairavo jam priklausantį automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu 11.06 val. pirmu pūtimu nustatytas 3,59 promilių girtumas, 11.23 val. antru pūtimu nustatytas 3,36 promilių girtumas. Automobilis autovežiu išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. L. 2022 m. sausio 29 d. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 11 val. patruliavo (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį. Tarnybinio automobilio švyturėlių ir garsinio signalo pagalba stabdė minėtą automobilį, tačiau automobilio vairuotojas į jų reikalavimus nekreipė dėmesio. Per garsiakalbį keletą kartų buvo pareikalauta, kad automobilis sustotų, tačiau vairuotojas važiavo toliau. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Jam priėjus prie vairuotojo ir su juo bendraujant, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas buvo testuojamas bekontakčiu alkoholio matuokliu, kuris fiksavo teigiamą alkoholio rezultatą. Alkoholio kiekio matuokliu 11.06 val. pirmu pūtimu prietaisas užfiksavo 3,59 promilių girtumą, 11.23 val. antru pūtimu nustatytas 3,36 promilių girtumas. Automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. V.. Vairuotojas neneigė, kad automobilį vairavo neblaivus, nes alkoholį vartojo prieš valandą, su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilis priverstinai išgabentas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę;

2022 m. sausio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuojant į kalną (duomenys neskelbtini) gatvė neasfaltuota, padengta ledu. Gatvės dešinėje pusėje yra įvažiavimas į kiemą. Įvažiavimo kairėje pusėje stovi mūrinis gyvenamasis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Įsukus į minėtą įvažiavimą stovi baltos spalvos policijos tarnybinis automobilis, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, automobilio įjungti mėlynos raudonos spalvos švyturėliai. Automobilio priekis nukreiptas į kiemo pusę. Už šio tarnybinio automobilio kieme stovi juodos spalvos automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas į kiemo pusę. Automobilis neužvestas, neužrakintas. Ant automobilio išorės matomų apgadinimų nėra. Automobilio viduje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta. Iš įvykio vietos automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu autovežiu išvežtas į saugojimo aikštelę;

sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių, kuriuo M. V. nuo 2022 m. sausio 29 d. 11.25 val. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl to, kad jam nustatytas 3,36 promilių girtumas;

neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, kad M. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. M. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam pirmo tikrinimo metu 11.06 val. nustatyta 3,59 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu – 11.23 val. nustatytas 3,36 promilės neblaivumas. M. V. su tikrinimo rezultatais sutiko.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 3,36 promilių girtumas. Tokiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už M. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis M. V. yra jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, turi nepilnametį sūnų, praeityje neteistas, jo atžvilgiu 2021 m. kovo 27 d. fiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą), tačiau sprendimas nepriimtas, dirba, VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, M. V. sutinkant skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų (3,36 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. sausio 31 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam M. V. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo M. V. vardu. Šis apklaustas nurodė, kad 2021 m. spalio mėnesį už 5 000 Eur įsigijo automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį registravo savo vardu. Automobilį pirko už bendrus šeimos pinigus, juo naudojasi jis ir žmona. Automobilis reikalingas šeimos reikmėms. Prašo grąžinti automobilį, nes jis reikalingas kasdien važinėti į darbovietę Kaune. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi M. V. vardu registruotas automobilis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. V. sutuoktinė žinojo, kad jos vyras neblaivus vairuoja automobilį, tačiau aplinkybė, jog konfiskuoto turto bendraturtis nežinojo, kad šeimos automobilis vyro buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad M. V. automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, panaudojo uždraustai veikai daryti, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo šeimos turtą, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) BK 72 straipsnio prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/20211, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Taigi tas faktas, kad automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso M. V. ir jo sutuoktinei, ir kad automobiliu naudojasi ne tik jis pats, bet ir jo sutuoktinė, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, dėl ko automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atiduotas saugoti M. V., yra konfiskuojamas, kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

Bylos duomenimis matyti, jog 2022 m. sausio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. balandžio 30 d. laikinai apribota M. V. nuosavybės teisė į automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam M. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 72 MGL (3 600,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (2 400,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. V. priklausantį automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti M. V..

M. V. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Automobiliui BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Išaiškinti M. V., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Paskirtą baudą jis privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto nustatyto termino eigoje. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti M. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.