- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- e2FB-20424-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- Jurgitos Vaščiulienės, R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „4Finance“, SIA B2Kapital, atstovaujamas UABS „Skolų rizikos sprendimai“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Jurgitos Vaščiulienės ir R. V. pareikimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys: UAB „4Finance“, SIA B2Kapital, atstovaujamas UABS „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „BITĖ Lietuva“, AB BnP Finance, UAB „Būsto švara“, UAB „Caverion Lietuva“, Danske Banks a/s, AB DNB bankas, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „General Financing“, If P&C Insurance AS, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Julianus Inkaso“, S. K., atstovaujama advokato V. S., UAB „Lateko lizingas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Lindorff oy, UAB „Minibank“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Moment credit“, Andrius Norkus, UAB „NWO INVEST“, UAB „Ozo turtas“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Pro Invest Group“, J. S., UAB „SB lizingas“, UAB „Sergel“, B. S., AB „Swedbank“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „Valaura“, VMĮ, „Viasat“ AS, UAB „VIA SMS LT“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus vandenys“, antstoliai: Gintas Badikonis, J. B., Irena Beliačic, Andrius Bublys, Valdas Čeglikas, Mindaugas Dabkus, Ramūnas Kamarauskas, Donatas Kisielius, Neringa Lipeikienė, Daiva Milevičienė, Vytautas Mitkus, Arminas Naujokaitis, Brigita Palavinskienė, Gintautas Puodžiukas, Aurelija Puodžiukienė, Asta Stanišauskaitė, Dainius Šidlauskas, Nemira Šiugždaitė, Dalius Traigys, Rimantas Vižainiškis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. J. Vaščiulienė ir R. V. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Pareiškėjai nurodė, jog 2002 m. gruodžio 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14663, kurios pagrindu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2002 m. gruodžio 16 d. tarp pareiškėjų ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo (tuo metu UAB Sampo bankas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BR1102151044, kurios pagrindu pareiškėjams buvo suteiktas 107 215 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir įrengimui. Kredito grąžinimą pareiškėjai įsipareigojo užtikrinti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2017 m. gruodžio 16 d., bendras prievolės dydis buvo 117357 Eur. Pareiškėjų skaičiavimu kreditą jie turėjo dengti vidutiniškai 651,98 Eur kasmėnesinėmis įmokomis. Nurodė, kad 2002 m. sausio 17 d. sutartinės hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad 173,87 kv. m. bendro ploto butas (neįrengtos patalpos) nebaigtame statyti name (baigtumas 43 proc.) yra 95 574,61 Eur (arba 330 000 Lt vertės). 2003 m. kovo 26 d. sutartinės hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys buvo patikslinti - 173,87 kv. m. bendro ploto buto vertė nurodyta 124536,61 Eur (arba 430000 Lt vertės). 2003 - 2006 metais pareiškėjų pajamos didėjo (2003 metais pareiškėjai gavo vidutiniškai 914,35 Eur (3157,06 Lt) dydžio pajamas, 2004 metais — 372,72 Eur (1286,93 Lt), 2005 metais — 880,49 Eur (3040,16 Lt), 2006 metais - 1647,92 Eur (5689,93 Lt). 2006 m. spalio 12 d. tarp pareiškėjų ir Danske Bank A/S filialo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. ECMC_S_6851, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas 3430,33 Eur kreditas. 2006 m. kovo 27 d. sutartinės hipotekos lakšte Nr. 01120070007389 duomenys buvo patikslinti - nurodyta, kad užtikrinama 2002 m. gruodžio 16 d. sutartimi prisiimta 435939 Eur prievolė, prievolės grąžinimo terminas 2032 m. gruodžio 16 d., įkeičiamo turto vertė - 362025,02 Eur (arba 1250000 Lt). Pareiškėjų skaičiavimu, pratęsus kredito grąžinimo terminą, kreditą jie turėjo dengti vidutiniškai 1210,94 Eur kasmėnesinėmis įmokomis. 2007 m. balandžio 2 d. pareiškėjas įsteigė UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, juridinio asmens kodas 300668440. Minėta bendrovė vertėsi techniniu projektu rengimu bei konsultacijomis. Po bendrovės įsteigimo, įvertinę savo pajamas (2300,50 Eur arba 7943,16 Lt) pareiškėjai nutarė įsigyti daugiau nekilnojamo turto - jiems priklausančių akcinių bendrovių biurams įrengti. 2007 m. gegužės 28 d. pareiškėjai ir UAB „YIT Kausta būstas“ sudarė pirkimo — pardavimo sutartis Nr. 8-6438 ir Nr. 8-6439. Pagal minėtas sutartis jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo: 1) 2 kamb., 41,97 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 4 kamb., 95,04 kv.m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 202/28000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Viršilų g. 13, Vilniuje. Minėtame žemės sklype yra gyvenamasis namas, adresuojamas (duomenys neskelbtini) (kuriame pareiškėjai buvo įsigiję 2 butus). 2007 m. birželio 11d. pareiškėjai ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas susitarė, kad minėtos 2002 m. gruodžio 16 d. sutarties su visais esamais ir būsimais pakeitimais ir papildymais užtikrinimui papildomai įkeičiamas 83989,81 Eur (arba 290000 Lt) vertės 41,97 kv. m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2007 metais pareiškėjai gavo vidutiniškai 2667,55 Eur (9210,53 Lt) dydžio pajamas ir be didesnių problemų sugebėjo mokėti kredito įmokas, padengti butų ir šeimos išlaikymo išlaidas. Prasidėjus pasauliniai ekonominei krizei 2009 m. liepos mėnesį pradėjo mažėti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ gaunamų užsakymų kiekis. Pareiškėjų pajamos, kaip jie nurodė, sumažėjo beveik dukart, t. y. 2009 metais pareiškėjai gaudavo vidutiniškai 1065,91 Eur (3860,37 Lt) mėnesinių pajamų, o 2010 metais - 1117,26 Eur (3857,68 Lt). 2007 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00125-09 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos vykdymo. FNTT apribojo pareiškėjams priklausančių bendrovių veiklą — areštavo sąskaitas, įpareigojo pranešti apie vykdomą veiklą. 2010 m. pradžioje pareiškėjai nurodė supratę, jog susidariusioje situacijoje nepakanka pajamų būtinųjų išlaidų dengimui ir kreditorinių įsipareigojimų tenkinimui. Pareiškėjai pirmąją eile dengė būsto išlaidas ir būtinuosius poreikius maistui. Nepaisant pareiškėjų pastangų jau nuo 2010 m. vasario mėn. pradėjo didėti įsiskolinimai paslaugų tiekėjams. Paaiškino, kad 2010 m. antroje pusėje pareiškėjai tikėjo, kad finansiniai sunkumai laikini. Jie vylėsi, kad greitai pasibaigs ikiteisminiam tyrimui, teisėsaugos institucijos priims jiems palankius sprendimus ir jų turimos bendrovės galės toliau normaliai funkcionuoti. Iki to momento jie negalėjo šiose įmonėse aktyviai vykdyti komercinės veiklos ir tinkamai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjai ėmė svarstyti kokiu būdu išsaugoti turimą įdirbti ar pasiruošti naujo verslo vykdymui. Tokiu būdu pareiškėjai planavo užsitikrinti papildomų lėšų gavimą, kuris padėtų dengti kreditorinius įsipareigojimus. Pirmiausia pareiškėjai norėjo išnaudoti jau turimus verslo ryšius. Pavyzdžiui pareiškėjams priklausanti UAB „Eurobaltica“ galėjo vykdyti didelius aliejaus tiekimo kontraktus. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad galėjo tęsti projektavimo darbus ar pradėti naujas verslo kryptis kaip medinių sodo ir gyvenamųjų namų tiekimą į Prancūziją ir šių namų projektavimą. Tuo metu pareiškėjai tikėjosi, kad šių dviejų verslo krypčių vykdymas leistų gauti pakankamai pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, padengti susidariusius įsiskolinimus. Taip pat užtikrintų stabilų verslo vykdymą ir atsiskaitymus. Siekdami įgyvendinti šiuo planus, pareiškėjai pasiėmė kreditų ar naudojosi kreditinių kortelių paslaugomis:
2010 m. gegužės 24 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Lateko lizingas“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. PS-000343, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 1448,10 Eur kreditas 36 mėn. terminui. Pareiškėjas kreditą turėjo grąžinti kas mėnesį mokamomis 57,92 Eur įmokomis. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui - 1550,39 Eur skolos ir 7,84 Eur delspinigių.2010 m. gegužės 24 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Lateko lizingas“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. PS-000344, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 2896,30 Eur kreditas 36 mėn. terminui. Pareiškėja kreditą turėjo grąžinti kas mėnesį mokamomis 115,16 Eur įmokomis. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui - 3109,21 Eur skolos ir 186,52 Eur delspinigių, 24,62 Eur žyminio mokesčio ir 80,51 Eur administracinių išlaidų.2010 m. rugpjūčio 30 d. tarp pareiškėjos ir UAB „4 finance“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 5864702, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 217.22 Eur kreditas. Už suteiktą kreditą pareiškėja turėjo mokėti 121,76 proc. metinę palūkanų normą, kreditą su palūkanomis (viso 238,94 Eur) grąžinti 2010 m. rugsėjo 29 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktą pareiškėja pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. birželio 29 d., 8 kartus sumokėdama 28,96 Eur kredito pratęsimo mokestį. Pareiškėja sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino.2010 m. rugsėjo 1 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo pasirašyta pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. PV-83-9650/ST/BIS7681, 868,86 Eur (3000 Lt) sumai. Pagal minėtą Sutartį pareiškėjas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, Sutartis buvo nutraukta ir perduota teisminiam skolos išieškojimui. 2011 m. rugsėjo 6 d. priteisus skolą, Pareiškėjo skola buvo perduota priverstiniam skolos išieškojimui. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui - 870,99 Eur skolos, 7,24 Eur bylinėjimosi išlaidos, 43,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 26,07 Eur antstolio būtinosios išlaidos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. rugsėjo 6 d. nuo priteistos 962,72 Eur sumos iki visiško atsiskaitymo.2010 m. rugsėjo 6 d. tarp pareiškėjos ir UAB „NWO INVEST“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas kreditas. Pareiškėja sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui - 655 Eur skolos ir 5 proc. administracinių išlaidų antstoliams.2010 m. spalio 29 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Moment credit“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 347,54 Eur (arba 1200 Lt) kreditas. Kreditą kartu su kredito kaina, viso 414,16 Eur (1430 Lt) grąžinti 2010 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimas šiam kreditoriui - 744,92 Eur.2010 m. lapkričio 26 d. tarp pareiškėjo ir UAB „4 finance“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 5845902, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 217.22 Eur kreditas. Už suteiktą kreditą pareiškėjas turėjo mokėti 121,76 proc. metinę palūkanų normą, kreditą su palūkanomis (viso 238,94 Eur) grąžinti 2011 m. sausio 25 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktą pareiškėjas pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. balandžio 9 d., 4 kartus vieną kartą sumokėdamas 17,38 Eur kredito pratęsimo mokestį, tris kartus 28,96 Eur kredito pratęsimo mokestį. Pareiškėjas sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino.2010 m. lapkričio 26 d. tarp pareiškėjo ir AB „BnP Finance“ (tuo metu UAB „Bobutės paskola“) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. gyvh7cnb, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 217.22 Eur kreditas 30 dienų terminui. Už suteiktą kreditą pareiškėjas turėjo mokėti 34,75 Eur kredito mokestį (194,67 proc. metinė palūkanų norma). Pareiškėjas pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino.2010 m. lapkričio 8 d. tarp pareiškėjos ir AB „BnP Finance“ (tuo metu UAB „Bobutės paskola“) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. gbrj3xdf, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 217.22 Eur kreditas 30 dienų terminui. Už suteiktą kreditą pareiškėja turėjo mokėti 34,75 Eur kredito mokestį (194,67 proc. metinė palūkanų norma). Pareiškėja pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. liepos 28 d. Pareiškėja sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino.2010 m. gruodžio 7 d. tarp pareiškėjo ir UAB „NWO INVEST“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas kreditas. Pareiškėjas sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui — 505,07 Eur skolos ir 5 proc. administracinių išlaidų antstoliams.2010 m. gruodžio 7 d. tarp pareiškėjos ir UAB „PRO INVEST GROUP“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 4914, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 144,81 Eur (500 Lt) kreditas, kredito grąžinimo terminas 2011 m. balandžio 20 d.. Pareiškėja sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui — 26,26 Eur skolos, 3 Eur žyminio mokesčio ir 20 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų.2010 m. gruodžio 14 d. tarp pareiškėjos ir UAB „General financing“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandoris Nr. 1, pagal kurį pareiškėjai buvo suteiktas 1646,75 Eur kreditas, įpareigojant pareiškėją kreditą grąžinti iki 2013 m. gruodžio 28 d. kas mėnesį mokamomis 66,38 Eur įmokomis. Bendra pareiškėjos grąžintina suma buvo 2389,68 Eur. Pareiškėja įmokas sumokėjo tris kartus - 2011 m. sausio 26 d., vasario 26 d. ir kovo 26 d. Pareiškėja likusių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir visos kredito sumos laiku negrąžino.2010 m. gruodžio 27 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo pasirašyta pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. PV-247-10038/ST/BIS7740, 868,86 Eur (3000 Lt) sumai. Pagal minėtą Sutartį pareiškėja įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2013 m. gruodžio 28 d. Pareiškėja nevykdė sutartinių įsipareigojimų, Sutartis buvo nutraukta ir perduota teisminiam skolos išieškojimui. 2011 m. rugpjūčio 4 d. priteisus skolą, Pareiškėjos skola buvo perduota priverstiniam skolos išieškojimui. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui — 907,94 Eur skolos, 6,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, 43,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 26,07 Eur antstolio būtinosios išlaidos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuo priteistos 907,94 Eur sumos iki visiško atsiskaitymo.2011 m. sausio 4 d. tarp pareiškėjo ir UAB „General financing“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandoris Nr. 1, pagal kurį pareiškėjui buvo suteiktas 3290,93 Eur kreditas, įpareigojant pareiškėją kreditą grąžinti iki 2014 m. sausio 5 d. kas mėnesį mokamomis 131,22 Eur įmokomis. Bendra pareiškėjo grąžintina suma buvo 4723,92 Eur. Pareiškėjas įmokas sumokėjo du kartus - 2011 m. vasario 3 d., kovo 5 d. Pareiškėjas likusių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir visos kredito sumos laiku negrąžino. 2014 m. lapkričio 14 d. 311,67 Eur įmoka buvo gautas iš antstolės Brigitos Palavinskienės. 2011 m. sausio 4 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Moment credit“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 405,47 Eur (arba 1400 Lt) kreditas. Kreditą kartu su kredito kaina, viso 483,06 Eur (1668 Lt) grąžinti 2011 m. vasario 1 d. Pareiškėja sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir kredito sumos laiku negrąžino. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimas šiam kreditoriui — 655,99 Eur.2011 m. sausio 20 d. tarp pareiškėjo ir UAB „IPF Digital“ (tuo metu UAB „MCB Finance“) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 399707, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 1158,48 Eur kreditas 360 dienų terminui. Pareiškėjas kreditą turėjo grąžinti kas mėnesį mokamomis 144,82 Eur įmokomis. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui - 1374,36 Eur.2011 m. sausio 28 d. tarp pareiškėjos ir UAB „IPF Digital“ (tuo metu UAB „MCB Finance“) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 403811, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 579,25 Eur kreditas 360 dienų terminui. Pareiškėja kreditą turėjo grąžinti kas mėnesį mokamomis 80,52 Eur įmokomis. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimai šiam kreditoriui - 747,97 Eur.Pareiškėjai buvo sudarę kredito sutartis su UAB „Minibank“. 2011 metais Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiam kreditoriui buvo priteista: 1) iš pareiškėjos — 262,34 Eur, 2) iš pareiškėjo 288,79 Eur.Pareiškėjas buvo sudarę sutartį su UAB „SB lizingas“ (buvusi UAB „Ūkio banko lizingas“). Kauno 6-asis notaro biuras 2011 m. lapkričio 30 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 11271 dėl 2248,56 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo šio kreditoriaus naudai. Pareiškimo pateikimo dieną įsiskolinimas šiam kreditoriui - 2099,58 Eur skolos ir 610,57 Eur palūkanų, 867,76 Eur vykdymo išlaidų.Pareiškėjai buvo sudarę kredito sutartis su UAB „Mokilizingas“ (buvusi UAB „Snoro lizingas“). Vilniaus m. 7 notarų biuras 2011 m. gruodžio 8 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. VB7- 10131 dėl 4041,67 Eur (13955,08 Lt) skolos išieškojimo iš abiejų pareiškėjų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. šio kreditoriaus naudai iš pareiškėjos priteisė 961,08 Eur skolos (teismo įsakymas Nr. L2-3891-465/2012). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. šio kreditoriaus naudai iš pareiškėjos priteisė 2348,77 Eur skolos (teismo įsakymas Nr. L2-14121-936/2012).
Prisiėmę papildomus finansinius įsipareigojimus, pareiškėjai sukūrė naujas bendroves. Pasinaudodami užmegztais kontaktais pareiškėjai stengėsi tęsti komercinę veiklą per šias bendroves. 2011 m. sausio 14 d. buvo įsteigta UAB „SV Capital“, pareiškėjai nuosavybės teise priklausė 100 proc. akcijų. Nuo 2011 m. sausio 31 d. pareiškėja savo kaip vienintelio akcininko sprendimu, pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo direktore UAB „SV Capital“. 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo įsteigta UAB „Carantanija“, pareiškėjui nuosavybės teise priklausė (ir tebepriklauso) 100 proc. akcijų. Pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. ėjo nurodytos bendrovės vadovo pareigas. 2010 metu liepos - rugpjūčio mėnesiais pareiškėjams priklausančioms bendrovėms UAB „Eurobaltica“ ir UAB „Investiciniai techniniai projektai, ekspertizes“ paskelbti bankrotai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė pareiškėjo UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto bylą. 2013 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2317-603/2013, bendrovės bankroto byla buvo baigta, bendrovė paskelbta bankrutavusia. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas UAB „Eurobaltica“ tyčinio bankroto bylą, priėmė nutartį, kuria atmetė prašymą pripažinti šiai bendrovei tyčinį bankrotą. Teismas konstatavo, kad bankrotą lėmė objektyvios ekonominės ir kt. priežastys, įskaitant FNTT veiksmus, po kurių tapo neįmanoma vykdyti suderėtų sutarčių. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, šių bendrovių vardu pradėtą verslą tęsti tapo neįmanoma. Pareiškėjai negavo iš bendrovių veiklos planuotų pajamų, kreditoriniai įsipareigojimai dar labiau padidėjo. Dėl šių priežasčių 2011-2012 metais pareiškėjų pajamos sumažėjo tiek, kad jų nepakako net būtiniausiems poreikiams patenkinti (2011 metais pareiškėjai gavo vidutiniškai 638,42 Eur (2204,34 Lt) dydžio mėnesines pajamas, 2012 metais —90,50 Eur (208,32 Lt). Iš esmės pablogėjus pareiškėjų turtinei padėčiai, priverstinių skolos išieškojimo veiksmų ėmėsi ir kiti kreditoriai.
Pareiškėjai įsiskolino ne tik privatiems kreditoriams, bet ir valstybei. 2016 m. birželio 10 d. duomenimis pareiškėjas buvo skolingas 82,22 Eur, iš jų: 73,36 Eur žemės mokesčio, 5,69 Eur žemės mokesčio delspinigių, 3,17 Eur Lietuvos institucijų vykdomųjų dokumentų išlaidų. Taip pat neįvykdęs prievolės pateikti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Metinių pajamų deklaracijų (duomenys neskelbtini) už 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. mokestinius laikotarpius. Pareiškėja buvo skolinga 409,75 Eur, iš jų: 247,34 Eur gyventojų pajamų mokesčių, 64,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 79,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 7,73 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 10,67 Eur Lietuvos institucijų vykdomųjų dokumentų išlaidų. Taip pat neįvykdžiusi prievolės pateikti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Metinių pajamų deklaracijų (duomenys neskelbtini) už 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. mokestinius laikotarpius.
Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ neprieštarauja bankroto bylos pareiškėjams iškėlimui, jeigu tik teismas nustatytų, kad pareiškėjai yra nemokūs ir nėra LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būti iškelta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai, laikotarpiu nuo 2010 gegužės mėnesio (kai jau nevykdė savo įsipareigojimų ankstesniems kreditoriams) iki 2011 metų pradžios, sudarė net 20 vartojimo kredito sutarčių skirtingose vartojimo kredito bendrovėse. Toks pareiškėjų elgesys, suinteresuoto asmens manymu, negali būti laikomas sąžiningu kreditorių atžvilgiu. Nurodė, kad pareiškėjai sudarant sutartis klaidino kreditorius dėl savo finansinės padėties, todėl sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjai turėjo įvertinti, jog sudarinėjant vieną po kito sandorius, ypatingai tada, kai jau nevykdė savo įsipareigojimų ankstesniems kreditoriams, jų galimybės atsiskaityti laiku su visais kreditoriais mažėja. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjai skolinosi be perstojo, neatsakingai ir taip tik dar labiau blogino savo ir taip sunkią finansinę padėtį. Nurodė, kad pareiškėjų teigimu, visi kreditai buvo skirti jų valdomoms įmonėms, tačiau nėra pateikiami jokie įrodymai, kad gautos sumos buvo investuojamos į verslą, juo labiau, kad įmonės bankrutavo. Įvertinus pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų dydį ir pobūdį, suinteresuoto asmens manymu, galima daryti išvadą, jog pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus ir sudarydami sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, neįvertindami savo galimybių vykdyti įsipareigojimus ne tik sandorio sudarymo dienai, bet ir ateityje, ir nepagrįstai didindami savo įsipareigojimus, patys sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Pastebėjo, kad pareiškėja nurodo, kad jos darbo užmokestis mokamas pagal darbo sutartį su UAB ,,SV Capital“ yra 10 Eur (neatskaičius mokesčių), pareiškėjas nurodo, kad jo darbo užmokestis mokamas pagal darbo sutartį su UAB ,,SV Capital“ yra 10 Eur (neatskaičius mokesčių). Pažymėtina, kad pareiškėja yra minėtos įmonės direktorė, todėl tikėtina, kad pareiškėjai tikrąsias savo pajamas slepia, vengdami dengti savo įsiskolinimus. Be to, nurodė, jog neaišku, kodėl pareiškėjai turėdami nemažą darbo patirtį, neieško geriau apmokamų darbų, taigi akivaizdu, kad sąmoningai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir nesiekiama gerinti savo finansinę padėtį. Pareiškėjų gaunamas darbo užmokestis iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams. Taigi esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai prisiėmė naujus skolinius įsipareigojimus, nepateisinamai didino savo skolinių įsipareigojimų dydį, pažeidė savo kreditorių teises ir teisėtus interesus bei nededa jokių pastangų, kad atkurtų savo mokumą, o bankrotu siekia tik skolų nurašymo. Šiuo atveju būtent pačių pareiškėjų veiksmai ir itin nerūpestingas bei neatsakingas elgesys prisiimant skolinius įsipareigojimus nulėmė pareiškėjų nemokumą, todėl pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais pagal FABĮ 5 str. 8d. 2p., todėl jiems bankroto byla negali būti iškelta.
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per filialą Lietuvoje, nurodė, kad pareiškėjų Jurgitos Vaščiulienės ir R. V. veiksmai (neveikimas) laikytini nesąžiningais. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy pažymi, jog pareiškėjai nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, kai Cesijos sutarties pagrindu Lindorff Oy įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjų vardu susidariusį įsiskolinimą, nėra padengę nei dalies įsiskolinimo, taip pat skolos priverstine tvarka nepavyko išieškoti antstoliui. Pažymėjo, jog pareiškėjai nedėjo pakankamai pastangų susirasti gerai apmokamą darbą arba užsiimti kita veikla ir gauti pajamas, kad galėtų pradėti atsiskaitinėti su kreditoriais: kaip matyti iš su pareiškimu pateiktų priedų, kiekvieno iš pareiškėjų pajamos nuo 2012 m. iki 2016 m. rugpjūčio buvo itin mažos - 2012 metais pareiškėjai gavo po 1250 Lt metinių pajamų, 2013 metais - po 1125 Lt metinių pajamų, 2014 metais po 674 Lt metinių pajamų, 2015 metais po 96,09 EUR metinių pajamų, kai tuo tarpu ankstesniais laikotarpiais pareiškėjų pajamos buvo ženkliai didesnės nei vidutinės. Suinteresuoto asmens Lindorff Oy nuomone, pareiškėjai sąmoningai nesiekė susirasti geriau apmokamo darbo, arba galimai net slėpė savo realiai gaunamas pajamas (pareiškėjai buvo įmonių, kuriose dirbo 2012 m. - 2016 m. vadovai), siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Akivaizdu, jog pareiškėjai, būdami darbingo amžiaus, turėdami verslo bei vadovaujančio darbo patirties, dėdami bent minimalias pastangas, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. turėjo galimybę gauti didesnes pajamas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens Lindorff Oy nuomone, pareiškėjų neveikimas (nesiėmimas veiksmų siekiant atsiskaityti su kreditoriais) laikytinas nesąžiningu LR FABĮ prasme, todėl fizinių asmenų bankroto byla pareiškėjams neturėtų būti keliama.
Suinteresuoti asmenys UAB „Būsto švara“ ir Andrius Norkus atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų paskolos sutartys buvo sudaromos tam tikslui, kad įkurti naujas bendroves (įsteigė UAB „SV Capital“, UAB „Carantanija). Pažymėjo, jog ankstesnėms pareiškėjų bendrovėms 2011 m. (UAB „Eurobaltica“ ir UAB „Investiciniai techniniai projektai, ekspertizės“) buvo iškeltos bankroto bylos, o 2013 m. įmonės bankrutavo. Nurodė, jog pareiškėjai elgėsi neapdairiai, nesąžiningai, nesiekė išsaugoti turimų bendrovių, o užsiėmė naujų steigimu, todėl padarė didelių nuostolių tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pagal paskolos sutartis paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos skoliniams įsipareigojimams mažinti ar būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pastebėjo, kad pareiškėjų teigimu, visi kreditai buvo skirti jų valdomoms įmonėms, tačiau nėra pateikiami jokie įrodymai, kad gautos sumos buvo investuojamos į verslą, juo labiau, kad įmonės bankrutavo. Įvertinus pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų dydį ir pobūdį, galima daryti išvadą, jog pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus ir sudarydami sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, neįvertindami savo galimybių vykdyti įsipareigojimus ne tik sandorio sudarymo dienai, bet ir ateityje, ir nepagrįstai didindami savo įsipareigojimus, patys sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Nurodė, kad išimtinai pareiškėjų neveikimas sąlygojo tai, kad pareiškėjai neturi galimybės padengti susidariusių įsiskolinimų kreditoriams. Mano, jog pareiškėjų elgesys inicijuojant sau bankroto bylą laikytinas nesąžiningu kreditoriaus atžvilgiu, vertinant pareiškėjų elgesį vykdant finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Pabrėžė, kad pareiškėjai neįrodė, jog siekė atkurti savo mokumą, o pareikšdami pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tik siekia asmeninių skolų nurašymo. Išimtinai dėl pačių pareiškėjų neatsakingų bei neapdairių veiksmų, susidarė situacija, jog pareiškėjai nebegali įvykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų bei mokėti mokesčius susijusius su nekilnojamojo turto išlaikymu. Atsižvelgiant į visą aukščiau minėtą suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjams negali būti iškelta bankroto byla.
Suinteresuotas asmuo DNB bankas atsiliepime nurodė, kad pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodo, kad dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo buvo apribota pareiškėjams priklausančios įmonės UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, iš kurios veiklos pareiškėjai gavo pajamų, veikla. Pareiškėjai taip pat pripažįsta, kad jiems negaunat pajamų iš UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ iš esmės pablogėjo jų mokumas, jie negalėjo vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Tokiu būdu pareiškėjai pripažįsta, kad jų nemokumą sąlygojo jiems priklausančios įmonės UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ veiklos apribojimas ir pajamų, kuriuos gaudavo iš šios įmonės veiklos, netekimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vien dėl aukščiau paminėtų galimai padarytų nusikalstamų veikų pareiškėjai tapo nemokiais, nes pareiškėjo neteisėti veiksmai iš esmės lėmė pareiškėjų gaunamų pajamų iš UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, kurioje pareiškėjas galimai atliko neteisėtus veiksmus, netekimą, negalėjimą laiku įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams bei naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimą. Taigi pareiškėjo galimai neteisėti ir nesąžiningi veiksmai turėjo tiesioginės ir netiesioginės įtakos pareiškėjų nemokumui. Iš į bylą pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų pažymų apie pareiškėjų valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2013-04-29 iki 2016-05-05 matyti, kad kiekvieno iš pareiškėjo vidutinės pajamos 2013 metais sudarė 36,20 EUR/mėn. (125,00 Lt), 2014 metais jų pajamos sudarė 16,27 EUR/mėn. (56,17 Lt), 2015 metais jų pajamos sudarė 8,09 EUR/mėn., o 2016 metais jų pajamos sudarė 10 EUR/mėn. (žr. pareiškimo priedus Nr. 15-16). Tokiu būdu pareiškėjų bendros pajamos 2013 metais sudarė 72,40 EUR/mėn., 2014 metais jų bendros pajamos sudarė 32,54 EUR/mėn., 2015 metais jų bendros pajamos sudarė 16,18 EUR/mėn., 2016 metais (iki įsidarbinimo dabartinėje darbovietėje) pareiškėjų bendros pajamos sudarė 20,00 EUR/mėn. Tuo tarpu UAB „Anserus“ pareiškėjai įsidarbino tik 2016-08-22. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai, būdami darbingo amžiaus, turėdami įmonės vadovų patirties, turėdami didelių skolinių įsipareigojimų daugelį metų tenkinosi itin mažais darbo užmokesčiais bei nesiėmė priemonių, siekdami susirasti geriau apmokamus darbus ir tokiu būdu bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo mano, kad toks pareiškėjų neveikimas (neieškojo nuolatinio ir geriau apmokamo darbo) įrodo jų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Be to, visiškai neaišku iš kokių pajamų gyveno pareiškėjai nurodytu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo mano, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjai gavo (galimai ir šiuo metu gauna) didesnes pajamas, negu nurodo pateiktame pareiškime. Neatskleisdami duomenų apie visas gaunamas pajamas pareiškėjai elgiasi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu. Pateiktame pareiškime pareiškėjai nurodo, kad jų poreikiams tenkinti jiems reikalinga 670,00 EUR/mėn. Manytina, kad pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina suma yra pernelyg didelė ir nepagrįstą. Pareiškėjai, siekiantys bankrotu atkurti savo mokumą, privalo minimalizuoti savo poreikius ir skirti gaunamų pajamų dalį kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Tik taip gali būti užtikrinta protinga pareiškėjų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Tokiu būdu pareiškime nurodyta suma, reikalinga pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, kelia pagrįstų abejonių dėl jų sąžiningumo bei niekaip neužtikrina, jog pareiškėjų mokumas bus atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Tuo atveju, jeigu pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla AB DNB bankas pasisako dėl administravimo išlaidų sąmatos, kurią prašo patvirtinti pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius UAB „Turto valdymas“. AB DNB banko vertinimu, 2 040,00 EUR administravimo išlaidų sąmata, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįsta ir neprotinga. FABĮ 22 str. 3 d. numatyta, kad administravimo išlaidų suma, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, negali būti didesnė negu 3 MMA. Nagrinėjamu atveju administravimo išlaidų sąmata, kurią prašo patvirtinti pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius net 900,00 EUR viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią administravimo išlaidų sąmatos ribą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kai keliama viena bankroto byla keliems asmenims bankroto administravimo išlaidų sąmata negali būti dvigubinama. Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams Jurgitai Vaščiulienei ir R. V..
Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime nurodė, kad kreditoriaus vertinimu, pareiškėjų R. V. bei Jurgitos Vaščiulienės bankroto byla negali būti keliama, kadangi teikiamu pareiškimu yra siekiama nesąžiningų tikslų – dirbtinai sukūrus eilę skolų (tame tarpe, prisiimant eilę vartojimo kreditų, tokiu būdu išpučiant bendrą įsiskolinimų apimtį), išvengti prievolių įvykdymo realiesiems kreditoriams. Tokią poziciją tik sustiprina viešoje erdvėje prieinama informacija apie blogą pareiškėjo R. V. reputaciją, taip pat pačiame pareiškime pateikiami duomenis apie 2009 m. jo atžvilgiu FNTT prie LR finansų ministerijos pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09 pagal BK 182 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus vertinimu, egzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. numatyta sąlyga atsisakyti iškelti pareiškėjų bankroto bylą. Priešingu atveju, nepagrįstai iškėlus bankroto bylą, būtų pažeisti sąžiningų pareiškėjų kreditorių teisėti interesai. Taip pat, kreditoriaus vertinimu, jeigu vis dėlto teismo būtų nutarta iškelti pareiškėjų Jurgos Vaščiulienės ir R. V. bankroto bylą (su kuo kreditorius nesutinka), teismo prašome atsisakyti jų bankroto administratoriumi skirti jų nurodytą bankroto administratorių UAB „Turto valdymas“, kadangi natūraliai kyla pagrįstų abejonių, ar pačių pareiškėjų subjektyviai pasirinktas bankroto administratorius bus nešališkas ir tinkamai galės atlikti visas bankroto administravimo procedūras. Atitinkamai, ir teismų praktikoje paprastai yra neskiriamas paties asmens, kuris siekia bankrutuoti, pasiūlytas bankroto administratorius, juo įprastai skiriant kreditorių pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Remdamasis tuo, siekdamas skaidraus bankroto proceso, kreditorius siūlo teismui pareiškėjų bankroto administratoriumi, jei vis dėlto būtų iškelta bankroto byla, skirti sutikimą dar anksčiau sprendžiant tų pačių pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo klausimą išreiškusį bankroto administratorių UAB „Katalonija“ (juridinio asmens kodas 302545778, adresas Dvaro g. 64-205, Šiauliai).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai yra nurodę, kad jų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma bendrai yra 474 541,53 Eur. Skolą sudaro skoliniai įsipareigojimai: UAB „4Finance“, SIA B2Kapital, atstovaujamas UABS „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „BITĖ Lietuva“, AB BnP Finance, UAB „Būsto švara“, UAB „Caverion Lietuva“, Danske Banks a/s, AB DNB bankas, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „General Financing“, If P&C Insurance AS, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Julianus Inkaso“, S. K., atstovaujama advokato V. S., UAB „Lateko lizingas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Lindorff oy, UAB „Minibank“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Moment credit“, Andrius Norkus, UAB „NWO INVEST“, UAB „Ozo turtas“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Pro Invest Group“, J. S., UAB „SB lizingas“, UAB „Sergel“, B. S., AB „Swedbank“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „Valaura“, VMĮ, „Viasat“ AS, UAB „VIA SMS LT“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus vandenys“, antstoliai: Gintas Badikonis, J. B., Irena Beliačic, Andrius Bublys, Valdas Čeglikas, Mindaugas Dabkus, Ramūnas Kamarauskas, Donatas Kisielius, Neringa Lipeikienė, Daiva Milevičienė, Vytautas Mitkus, Arminas Naujokaitis, Brigita Palavinskienė, Gintautas Puodžiukas, Aurelija Puodžiukienė, Asta Stanišauskaitė, Dainius Šidlauskas, Nemira Šiugždaitė, Dalius Traigys, Rimantas Vižainiškis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nedetalizuota, kokie „kitokie veiksmai“ (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme) gali būti pripažinti nesąžiningais. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dėl tokių veiksmų turi būti sprendžiama remiantis Civilinio kodekso nuostatomis ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat atsižvelgiant į FABĮ tikslus (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (Civilinio kodekso 6.200 straipsnis) bei taikant restituciją (Civilinio kodekso 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina sprendžiant ir dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas sąžiningumo sampratą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Pažymėtina, kad nesąžiningu asmuo laikytinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan.), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
Nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų pajamos (jų teigimu) yra apie 760 Eur per mėnesį (abu po 380 Eur). Tai reiškia, kad kiekvieno pareiškėjo atskirai gaunama pajamų suma yra lygi 1 MMA.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu nesiėmė (ėmėsi nepakankamų) veiksmų pagerinti savo galimybes skoliniams įsipareigojimams padengti (savo pajamoms padidinti). Priešingai, didžiąją nagrinėjamo trejų metų laikotarpio dalį pareiškėjus „tenkinosi“ mažomis pajamomis. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai ne tik nedėjo (neįrodė) pastangų gauti pajamų, kurios viršytų bent 1 MMA, tačiau netgi mažino savo turtinę padėtį prisiimdami naujų kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių ir motyvų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjų veiksmai – savo pajamų nedidinimas, kreditorinių įsipareigojimų didinimas vertintini kaip nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Nustatyta, kad nuo 2010 gegužės mėnesio (kai jau nevykdė savo įsipareigojimų ankstesniems kreditoriams) iki 2011 metų pradžios, pareiškėjai sudarė net 20 vartojimo kredito sutarčių skirtingose vartojimo kredito bendrovėse. Pareiškėjai sudarant sutartis klaidino kreditorius dėl savo finansinės padėties, todėl sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjai turėjo įvertinti, jog sudarinėjant vieną po kito sandorius, ypatingai tada, kai jau nevykdė savo įsipareigojimų ankstesniems kreditoriams, jų galimybės atsiskaityti laiku su visais kreditoriais mažėja. Pareiškėjų teigimu, visi kreditai buvo skirti jų valdomoms įmonėms, tačiau nėra pateikiami jokie įrodymai, kad gautos sumos buvo investuojamos į verslą, juo labiau, kad įmonės bankrutavo. Įvertinus pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų dydį ir pobūdį, galima daryti išvadą, jog pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus ir sudarydami sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, neįvertindami savo galimybių vykdyti įsipareigojimus ne tik sandorio sudarymo dienai, bet ir ateityje, ir nepagrįstai didindami savo įsipareigojimus, patys sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Pažymėtina, jog pareiškėjai nedėjo pakankamai pastangų susirasti gerai apmokamą darbą arba užsiimti kita veikla ir gauti pajamas, kad galėtų pradėti atsiskaitinėti su kreditoriais: kaip matyti iš su pareiškimu pateiktų priedų, kiekvieno iš pareiškėjų pajamos nuo 2012 m. iki 2016 m. rugpjūčio buvo itin mažos - 2012 metais pareiškėjai gavo po 1 250 Lt metinių pajamų, 2013 metais - po 1 125 Lt metinių pajamų, 2014 metais po 674 Lt metinių pajamų, 2015 metais po 96,09 EUR metinių pajamų, kai tuo tarpu ankstesniais laikotarpiais pareiškėjų pajamos buvo ženkliai didesnės nei vidutinės. Manytina, kad pareiškėjai sąmoningai nesiekė susirasti geriau apmokamo darbo, arba galimai net slėpė savo realiai gaunamas pajamas (pareiškėjai buvo įmonių, kuriose dirbo 2012 m. - 2016 m. vadovai), siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjai, būdami darbingo amžiaus, turėdami verslo bei vadovaujančio darbo patirties, dėdami bent minimalias pastangas, laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. turėjo galimybę gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus, nors byloje nėra jokių duomenų apie jų išsilavinimą, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai turi vadovavimo įmonėms patirties – kaip pats pareiškėjas pripažįsta, kad buvo ne vienos įmonės vadovais. Teismas pastebi, kad būdami tokio amžiaus ir turėdami nurodytos patirties pareiškėjai galėtų dirbti tokius darbus, iš kurių gaunamos pajamos būtų bent 1 MMA dydžio.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teismo sprendimus, darytina išvada, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė ne darbo suradimo negalėjimas ir įmonių UAB „Eurobaltica“ ir UAB „Investiciniai techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotas, o dėl jų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kas lėmė pareiškėjų nemokumą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai yra nesąžiningi FABĮ 5 str. prasme ir jiems negali būti keliama bankroto byla.
Kaip jau buvo minėta, įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėjai neteikė jokių duomenų apie tai, kad intensyviai ieškojo darbo, kad pareiškėjai per visą tą laiką bandė atsiskaitinėti su kreditoriais ir taip mažinti savo finansinius įsipareigojimus, todėl manytina, kad toks pareiškėjų neveikimas įrodo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjama neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jie pagal savo įgūdžius yra pajėgūs gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jų mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą (LAT 2015-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/219/2015). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog bankroto bylos pareiškėjai iškėlimas neatitiks FABĮ paskirties, o iškėlus pareiškėjai bankroto bylą būtų iškraipyta pareiškėjos kaip skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra.
Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis c. b. Nr. 2S-1628-345/2013, 2014-06-25 nutartis c. b. Nr. 2S-1492-340/2014 ir kt.). FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens - skolininko, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjų pateiktus duomenis, suinteresuotų asmenų atsiliepimus ir įvertinus faktines aplinkybes laikytina, kad pareiškėjų veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas netenkintinas, bankroto bylą atsisakytina iškelti (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nustatęs pakankamus pagrindus pareiškimui netenkinti, teismas dėl kitų pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų argumentų bei prašymų nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.
Viena vertus, pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų, nesutikusių su pateiktu pareiškimu, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, suinteresuoti asmenys, kurie nesutiko su pateiktu pareiškimu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos dalyvaujantiems byloje asmenims nepriteistinos. Atmetant pareiškimą, valstybei iš pareiškėjo priteistina 35,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Šia prasme teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kai išnagrinėjus tokio pobūdžio civilinę bylą, sprendžiama dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. Rubinskienės ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65-969/2015; kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų Jurgitos Vaščiulienės, a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 35,32 Eur (trisdešimt penkių eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.