Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. e2-17508-918/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e2-17508-918/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12249-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Atsakovas
N. A.
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Advokatai
Asta Kaminskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17508-918/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12249-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1., 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,dalyvaujant atsakovo N. A. atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui N. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė PlusPlus Capital AS, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo N. A. 7 315,58 Eur negrąžinto kredito, 499,36 Eur negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui, 16,50 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo negrąžinto 7 315,58 Eur kredito už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. birželio 30 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike), nurodė, kad atsakovas su AS „Citadele“ banku 2018 m. birželio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-43213, pagal kurią AS „Citadele“ bankas atsakovui N. A. suteikė 9 016 Eur kreditą su 16,50 proc. metinių palūkanų normą. Kreditas turėjo būti grąžintas 2023 m. birželio 20 d. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kredito davėjas išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo, bei, kad sekančią darbo dieną po įsipareigojimų įvykdymui nurodyto termino pabaigos, vienašališkai nutraukt sutartį. Po sutarties nevykdymo, kredito davėjas vienašališkai sutartį nutraukė. 2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kredito davėjas AS „Citadele“ bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital Baltic OU Lietuvos filialui, o 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi PlusPlus Capital Baltic OU perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą PlusPlus Capital AS. Ieškovė nurodo, kad apie įvykusį teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą atsakovo gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku. Ieškovė siekė susitarti su atsakovu dėl įsiskolinimo padengimo, o nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti 16,50 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, kurios apskaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kredito suteikimo iki visiško jo grąžinimo. Nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio parengimo dienos mokėtinos palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, sudaro 499,36 Eur, skaičiuojamos nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Nurodo, kad vartojimo kredito sutartis numato, kad mokėjimo palūkanos pagal sutartį skaičiuojamos iki visiško suteikto kredito grąžinimo, tačiau, nesant galimybės tiksliai į ateitį paskaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio, ieškovė mano, kad prašomų priteistų palūkanų nėra pagrindo mažinti. Be to, nėra pagrindo mažinti ir 16,50 proc. metinių palūkanų, kadangi sutartimi atsakovas prisiėmė įsipareigojimus, o sutarčių privalomumo principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties nėra galimas. Sudarydamas sutartį su kredito davėju atsakovas sutarties sąlygų neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis sudaryta laisva valia, yra galiojanti, todėl mano, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Ieškovė mano, kad nors ir atsakovo finansinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymą, tai nėra pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Ieškovas prašo ieškinio reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip reikalavimą atlyginti žalą. Atsakovui pažeidus sutartį, kreditorius negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, t. y. sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Šios palūkanos vertintinos kaip negautos pajamos ir skaičiuotinos iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino. Be to, pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko padėtis ateityje pagerės. Atsakovui nepateikus jokių duomenų apie finansinės padėties pagerėjimą ateityje, darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo ir su sprendimo išdėstymu nesutinka.

Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant. Prašyme papildomai nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad į bylą yra pateikti visi įrodymai, pasisakyta raštu dėl įrodymų ir kitų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimo.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo sumažinti ieškovės taikomas netesybas iki 0,01 proc. už dieną, sumažinti skaičiuojamas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki 5 proc., išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių.

Atsiliepimas

Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike), nurodė, kad atsakovas neneigia, jog dėl objektyvių priežasčių nėra grąžinęs kredito, tačiau atsakovui nėra aišku, kokiu būdu buvo apskaičiuotas negrąžintas kreditas ir mano, kad ieškovė nepateikė duomenų apie įmokų priskaičiavimus, atsakovo atliktus mokėjimus ir tokių mokėjimų paskirstymą. Atsakovas prievolės pagal sutartį neįvykdė ne dėl to, jog vengtų prievolės vykdymo, o dėl objektyvių priežasčių, t. y. suprastėjus atsakovo finansine padėčiai. Atsakovas nesutinka su ieškovo apskaičiuotomis 499,36 Eur mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis ir prašo šią sumą mažinti. Prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių, kadangi atsakovas neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą, nes yra studentas ir bedarbis, jo vieninteles pajamas sudaro tik iš Užimtumo tarnybos gaunama pašalpa 257,00 Eur per mėnesį. Be to, dėl pandemijos atsakovui susirasti darbą yra sunku, o dar nebaigęs studijuoti neturi galimybės ieškotis darbo pagal specialybę. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad palūkanos negali būti mažinamos. Sudėjus prašomas priteisti palūkanas su procesinėmis palūkanos susidaro net 21,50 proc. per metus nuo pagrindinės skolos. Nors ieškovės prašomos priteisti palūkanos formaliai ir atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau teisingumas, atsakovo nuomone, vykdomas ne formaliai taikant paraidžiui įstatymus, o įvertinant visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir priimant sprendimą, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Mano, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, kadangi atsakovas siekia kuo greičiau grąžinti skolą ieškovei, o išdėsčius sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas ir realus sprendimo įvykdymas, nebus sukurta neigiamų pasekmių ieškovės padėčiai ir veiklai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, paaiškino juose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai prašė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sumažinti iki 5 proc., mažinamos turėtų būti tiek palūkanos, kurios prašomos priteisti procentine išraiška, tiek tos, kurios yra apskaičiuotos konkrečia suma. Atsakovo atstovė nėra skaičiavusi iki kokios sumos turėtų būti mažinamos palūkanos, tai gali padaryti ir pats teismas. Palūkanos turi būti mažinamos ir sprendimo vykdymas išdėstomas, nes atsakovas yra bedarbis, studijuoja, nekilnojamojo turto neturi, gauna tik 257 Eur pašalpą. Be to, atsakovas iš dalies yra įvykdęs įsipareigojimus – grąžinęs penktadalį suteikto kredito. Atsakovas aktyviai ieškosi darbo pagal profesiją. Atstovė apie atsakovo transporto priemones nieko nežino, taip pat nežino, koks yra transporto priemonės, kuri turėjo būti įsigyta už gautą kreditą, statusas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018 m. birželio 28 d. tarp atsakovo ir AB „Citadele“ banko buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VKA-2018-43213 (toliau – sutartis) (6.1-6.12 e.b.l.), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 9 016 Eur vartojimo kreditas automobilio pirkimui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo iki 2023 m. birželio 20 d. grąžinti visą suteiktą kreditą, taip pat mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas tinkamai vartojimo kredito sutarties nevykdė. Pradinis kreditorius 2019 m. rugsėjo 17 d. įspėjo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. spalio 17 d., jei atsakovas iki 2019 m. spalio 16 d. d. nesumokės pradelstų mokėjimų (345 Eur negrąžinto kredito, 319,32 Eur palūkanų, 18,6 Eur delspinigių) (6.13 e. b. l.)

2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas perleido reikalavimą į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje. 2019 m. sausio 7 d. „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikianti per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje, perleido reikalavimą į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei (6.15-6.21 e.b.l.). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2020 m. sausio 7 d. pranešimu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija nei aplinkybės, kad kredito nėra grąžinęs, nei negrąžinto kredito sumos, iš atsakovo priteistina 7 315,58 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 499,36 Eur negautas pajamas (mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas) ir 16,50 procentų palūkanas, skirtas kompensuoti negautas pajamas, nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne daugiau kaip iki 2023 m. birželio 20 d.

Atsakovas tiek atsiliepime ir triplike, tiek jo atstovė teismo posėdyje prašė sumažinti sutartyje numatytas palūkanas. Atsakovas šį savo prašymą argumentavo tiek tuo, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė, tiek tuo, kad dalį skolos atsakovas yra sumokėjęs. CK 6.71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje: jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimo priteisti iš atsakovo netesybas (delspinigius) atsisakė, ši bylos dalis yra nutraukta.

Atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas, t. y. atsakovui nuo pat sutarties sudarymo momento buvo žinoma, kad ši sutartis yra atlygintinė, atsakovas už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti palūkanas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sutartyje numatytos 16,50 proc. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra nepagrįstai didelės, neatitinka rinkos sąlygų. Teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos, neturi pagrindo išvadai, kad šios sutarties sąlygos vartotojo atžvilgiu yra nesąžiningos. Atsakovas, imdamas 9 016 Eur vartojimo kreditą automobiliui įsigyti privalėjo įvertinti ir tai, kad už suteiktą vartojimą kreditą turės mokėti sutartyje numatyto dydžio atlyginimą – mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Aplinkybė, kad atsakovas dalį kredito yra grąžinęs neturi reikšmės sprendžiant dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio – ši aplinkybė aktuali sprendžiant klausimą tik dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kurių priteisti ieškovas neprašo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 499,36 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. ir 16,50 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 315,58 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 20 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių itin reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl nurodytų aplinkybių vien bloga skolininko finansinė padėtis dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių. Teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tokiam laikotarpiui būtinumas yra neįrodytas. Atsakovas savo prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįsti iš esmės nepateikė jokių įrodymų. Aplinkybė, kad atsakovas yra studentas ir nedarbo draudimo išmoką savaime nereiškia teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir jis turėtų realias galimybes per dvylikos mėnesių laikotarpį, be priverstinio vykdymo veiksmų, sumokėti 7 814,94 Eur priteistą sumą. Teismo vertinimu, priteistos skolos suma susidarė dėl paties atsakovo pasirinkto elgesio varianto nevykdyti prievolės sistemingai grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti palūkanas, todėl atsakovas negali tikėtis, kad jo pasirinkto elgesio pasekmių naštą prisiims ieškovas. Nors ieškovas yra juridinis asmuo, tačiau jo veiklos tikslas nėra klientų kreditavimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad deda maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas. Nors atsakovas ir neginčijo savo prievolės grąžinti suteiktą kreditą, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu nerodė geranoriškumo padengti bent dalį prašomos priteisti sumos, su kuria atsakovas sutiko. Iš šios aplinkybės teismas daro išvadą, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė apie savo ketinimus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dalimis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už pradinius ieškinio reikalavimus, kurių suma buvo 8 367,27 Eur, yra sumokėjusi 188 Eur žyminio mokesčio. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteista 7814,94 Eur suma, todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 175,84 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovė dublike atsisakė ieškinio reikalavimo dalies – reikalavimo priteisti 552,33 Eur delspinigių. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas priimtas, ši bylos dalis nutraukta. Įvertinus pradinių ieškinio reikalavimų sumą bei ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dydį, ieškovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už 552,33 Eur delspinigių priteisimo, t. y. ieškovui grąžintina 9,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 7,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos, tenkinus ieškinio reikalavimus, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, naudai 7 315,58 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai penkiolika eurų penkiasdešimt aštuoni centai) negrąžintą kreditą, 499,36 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt devyni eurai trisdešimt šeši centai) negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pajamų, skaičiuojamų iki 2020 m. balandžio 27 d., 16,50 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 315,58 Eur) nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 20 d.), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7814,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 175,84 Eur (šimtas septyniasdešimt penki eurai aštuoniasdešimt keturi centai) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,03 Eur (septyni eurai trys centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, sumokėtą 9,12 Eur (devyni eurai dvylika centų) žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas ZI57733), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė