Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovui adv. Ruslan Mazurov, atsakovės V. K. atstovui pagal įgaliojimą D. M., adv. Vidai Kabečienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui.

Nustatyta, kad ieškovo J. K. ir atsakovės V. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvę sutuoktiniai gyveno nuomos sutarties pagrindu ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė bei jos šeimos nariai (sutuoktinis J. K., sūnus D. M., dukra V. K.) 1992-01-22 kreipėsi dėl buto privatizacijos (b.l. 12). Šalys santuokos metu pirkimo – pardavimo sutarties 1992-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 11, 12). Iš antstolės Gitos Andrijauskienės 2014-04-11 pažymos vykdomojoje byloje Nr. 0088/02/00484 matyti, kad išlaikymo skolos likutis pažymos išdavimo dieną yra 12275,31 Lt (b.l. 58). Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutarimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. K. dukters V. K. išlaikymui priteisė alimentus V. K. (b.l. 155), buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 59-60). (duomenys neskelbtini) nutarimu išlaikymas buvo padidintas (b.l. 61). 1997-07-22 J. K. antstolio raginimu kviestas į Teismo antstolių kontorą prie Kauno miesto apylinkės teismo (b.l. 127). J. K. (duomenys neskelbtini) Kauno m. VPK Vilijampolės PN rašė paaiškinimą, kur nurodė, kad alimentų nemokėjo, nes buvo bedarbis (b.l. 128). Iš Kauno m. VPK Vilijampolės PN rašto matyti, kad J. K. buvo įspėtas pagal LR BK 125 str. (b.l. 129). J. K. (duomenys neskelbtini) Kauno m. VPK Vilijampolės PN rašė paaiškinimą, kur nurodė, kad alimentų nemoka apie metus, nes neturi darbo (b.l. 132). Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos 1997-01-27 rašo matyti, kad J. K. pagal 1997-01-22 Marijampolės teismo nutartį paleistas lygtinai, nukreiptas gyventi į (duomenys neskelbtini) (b.l. 193). Nutraukiant šalių santuoką, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo padalintas.

Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.) normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovas įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Šeimos santykių teisinio reguliavimo sudėtinė dalis yra ir CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3- 449/2003). Tačiau ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, iki tol galiojusio SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-280/2000; 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-488/2001; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006, 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. Z. G., bylos Nr. 3K-3-292/2008).

Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, būtina nustatyti tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Tiek SŠK 10 straipsnyje, tiek CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-62/2005; kt.).

Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovo, atsakovės atstovės, liudytojos E. L. G. paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys ginčo butą įgijo 1992 m. privatizavimo būdu. 1996 m. šalių santuoka nutraukta, o tuo metu ieškovas buvo laisvės atėmimo vietoje. 1997 m. ieškovas paleistas iš laivės atėmimo vietos, atvyko į ginčo butą, iš kurio po savaitės atsakovė jį išvijo. Po šių įvykių ieškovas laikinai gyveno tai pas vieną, tai pas kitą draugą, susipažino su E. L. G., ir persikėlė gyventi pas ją, kur ir šiuo metu gyvena. Šių aplinkybių neginčija abi bylos šalys. Kaip jau minėta, įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo tuo metu, kai ieškovas suvokė apie savo teisių pažeidimą. Teismas sprendžia, kad ieškinio senaties eigos pradžios momentas yra 1997 m. vasario mėn., t.y. tas momentas, kai ieškovas buvo išvytas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tokį atsakovės elgesį bet kuris vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti kaip savo nuosavybės teisių pažeidimą, nes tokiu atsakovės elgesiu jam buvo apribota teisė naudotis savo nuosavybe ir ją valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu galiojusio SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą, darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pabaiga buvo 2000 m. vasario mėn. ir nuo šio momento ieškovas neteko teisės ginti savo nuosavybės teisę pareikšdamas ieškinį teisme.

Atsakovo argumentai, kad tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas, kad jo buto dalis bus įskaitoma kaip išlaikymas dukrai, ir tik antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus 2013 m. jis suprato, kad jo teisės pažeidžiamos, atmestini. Tokius ieškovo argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutarimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. K. dukters V. K. išlaikymui priteisė alimentus V. K. (b.l. 155), buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 59-60). (duomenys neskelbtini)nutarimu išlaikymas buvo padidintas (b.l. 61). 1997-07-22 J. K. antstolio raginimu kviestas į Teismo antstolių kontorą prie Kauno miesto apylinkės teismo (b.l. 127). J. K. (duomenys neskelbtini) Kauno m. VPK Vilijampolės PN rašė paaiškinimą, kur nurodė, kad alimentų nemokėjo, nes buvo bedarbis (b.l. 128). Iš Kauno m. VPK Vilijampolės PN rašto matyti, kad J. K. buvo įspėtas pagal LR BK 125 str. (b.l. 129). J. K. (duomenys neskelbtini) Kauno m. VPK Vilijampolės PN rašė paaiškinimą, kur nurodė, kad alimentų nemoka apie metus, nes neturi darbo (b.l. 132). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0088/02/00484, prijungtoje prie nagrinėjamos civilinės bylos, esančių duomenų matyti, kad J. K. dėl alimentų nemokėjimo buvo paskelbta paieška, jis buvo sulaikytas, jis ne kartą buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės (1998-04-01, 1998-06-01, 1998-11-16, 2001-05-30, 2003-09-25). Visi šie duomenys rodo, kad išlaikymas dukrai iš J. K. buvo priverstinai išieškomas, pastarasis nė karto nei antstolių kontoroje, nei apklausiamas pas policijos pareigūnus nenurodė, kad tarp jo ir buvusios sutuoktinės yra susitarimas dėl buto ir išlaikymo. Teismas atsižvelgia į ieškovo atstovo argumentą, kad tokį susitarimą rodo aplinkybė, kad kelis metus vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie veiksmai, tačiau pažymi, kad tokį argumentą paneigia liudytojos E. L. G. paaiškinimas, kad ji, vesdama bendrą ūkį su J. K., daug metų V. K. tiesiogiai mokėjo išlaikymą. Taigi, atsakovei tam tikrą laiko tarpą gaunant išlaikymą, priverstinio vykdymo veiksmai ir nebuvo atliekami. Teismas pažymi, kad ieškovas teismo posėdžio metu ir nenurodė kada ir kokiomis aplinkybėmis susitarė su atsakove, jog jis atsisako savo buto dalies, o pastaroji atsisako išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismui konstatavus, kad ieškovo ieškinio senaties termino pabaiga yra 2000 m. vasario mėn., o ieškinys pareikštas 2013-11-27, darytina išvada, kad praleistas ieškinio senaties terminas, jo atnaujinti neprašoma, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys du kartus buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, buvo rašytas atsiliepimas į ieškinį ir atsiliepimas į apeliacinį skundą, priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 62, 98, 140), iš viso 673,50 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai 50 centų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.), valstybės naudai priteistinos 10,69 Eur (dešimt eurų 69 ct) pašto išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti suėjus ieškinio senaties terminui.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 673,50 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,69 Eur (dešimt eurų 69 centai) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.