Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-648-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01118-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.2.2.2.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.

2016 m. liepos 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1378-187/2016 pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo D. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo A. J. pareiškimą atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl pareiškėjas su pareiškimu turi kreiptis pagal faktinę gyvenamąją vietą į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Telšių rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pareiškėjas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje, tačiau pablogėjus finansinei padėčiai jis persikėlė gyventi pas tėvus į Telšių r., ten deklaravo ir savo gyvenamąją vietą, kadangi ten šiuo metu daugiausia būna, todėl (duomenys neskelbtini) yra jo tikroji gyvenamoji vieta. Teismas nepagrįstai sprendė apie pareiškėjo faktinę gyvenamąją vietą motyvuodamas tuo, kad jis dirba Vilniuje, kadangi tai nėra pagrindinis faktorius, nulemiantis faktinės gyvenamosios vietos nustatymą; žmogaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta ten, kur jis pats laiko ir pripažįsta ją tokią esant.Nors pareiškėjui ir priklauso butas, esantis Vilniuje, tačiau paskolą už šį būstą ir einamuosius mokėjimus jau seniai moka sutuoktinė, o jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), taip palengvindamas sutuoktinei naštą, ir kiek išgali ūkininkaudamas šeimos reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) normų pagrindu ir įvertinęs tai, kad pareiškėjui A. J. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, kad pareiškėjo darbdavys yra UAB „Abasta“, kurios buveinė Vilniuje, kad išieškojimas pareiškėjo kreditorių naudai yra vykdomas Vilniaus mieste esančių antstolių kontorų, kad didžioji dalis pareiškėjo kreditorių yra Vilniaus mieste, kad pažymoje iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo apie turimas transporto priemones, pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta Vilniuje, kad kaip pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) daugumoje teismui pateiktų dokumentų (sutartyse ir pan.), kad sutuoktinės D. J. gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Vilniuje, kad apie santuokos nutraukimą byloje duomenų nėra, kad teismuose nagrinėjama ne viena byla, kuriose dalyvaujantis asmuo yra pareiškėjas A. J. ir jo gyvenamoji vieta nurodyta Vilniuje, kur jam ir siunčiami procesiniai dokumentai, konstatavo, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Apeliantas ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, motyvuodamas tuo, jog jo tikroji gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) Telšių r., kur daugiausia praleidžia laiko ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, į Vilnių važinėja tik dirbti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų taikymą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė jį priimti.Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka.CK 2.16 straipsnio 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J. 2016 m. gegužės 23 d. pateikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Telšių r. Gyventojų registro tarnybos duomenimis pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu. Nors byloje ir yra duomenų, kad pareiškėjas Vilniuje turi tam tikrų savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų (dirba, turi nekilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų), tačiau šie įrodymai nepaneigia pareiškėjo viešų pareiškimų apie savo gyvenamąją vietą, be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad jau 2015 m. liepos 30 d. pareiškėjas A. J. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) Telšių r. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus yra ir tas faktas, kad tam pačiam Telšių rajono apylinkės teismui 2015 metais gavus atsakovui A. J. pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, abejonių dėl A. J. gyvenamosios vietos ir dėl bylos teismingumo nekilo, teismas priėmė nagrinėti atsakovui pareikštą ieškinį ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-1869-339/2015 pareiškėjo A. J. atžvilgiu priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė skolą ieškovei UAB „Vilniaus energija“ už tiektą šilumos energiją į atsakovui priklausantį butą, esantį Vilniuje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta jau daugiau nei metus laiko yra (duomenys neskelbtini), Telšių r., todėl jo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismingas Telšių rajono apylinkės teismui.Nustatytų ir įvertintų aplinkybių, nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui A. J. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.