Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties su ieškove nutraukimą, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neteisėtu; panaikinti 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės (toliau – ir merės) potvarkį Nr. 7-13 ir nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu; priteisti ieškovei iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 400 eurų neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 118 – 125).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad nuo 1997 m. lapkričio 13 d. dirbo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Širvintų rajono PSPC) vyriausiąja gydytoja. Paskutinė darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2013 m. liepos 1 d., penkerių metų terminui, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-161, laimėjus ieškovei konkursą į vyriausiosios gydytojos pareigas. 2016 m. vasario 9 d. ieškovei buvo įteikti du pasiūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovei nesutikus, ieškovė, 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu Nr. 7-13, buvo atšaukta iš pareigų, o darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodo, kad sprendimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo priėmė netinkamas ir įgaliojimų tam neturintis subjektas – Širvintų rajono savivaldybės merė, nors tokį sprendimą, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ir SPPĮ) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatas, priimti turėjo teisę tik Širvintų rajono savivaldybės taryba, kaip įstaigos steigėjas. Steigėjų nepasitikėjimas vadovu gali būti pagrindas nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį tik tada, kai nepasitikėjimas, kaip sutarties nutraukimo pagrindas, ir jo konstatavimo kriterijai nustatyti įstatyme ir konkrečiu atveju nustatyti faktai šiuos kriterijus atitinka. Viešosios įstaigos vadovo priėmimas į darbą negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, o atleidimas – jų nutrūkimu. Nagrinėjamu atveju, turėjo būti vadovaujamasi DK įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu, todėl nemotyvuotas ieškovės atšaukimas iš pareigų yra nepagrįstas. Ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes joks kitas įstatymas, reglamentuojantis sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, nenumato kitokių darbo sutarties su įstaigos vadovu nutraukimo pagrindų. Su ieškove darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik DK 129 straipsnio 5 dalies pagrindu, sumokėjus jai už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Atsakovės nekorektiški, nesąžiningi ir neteisėti veiksmai ieškovei sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus ir šoką, dėl ko ji patyrė 4 000 eurų dydžio neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų.