- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1202-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05004-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- „Aviva Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ (toliau – „Aviva Lietuva“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos „Aviva Lietuva“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos „Aviva Lietuva“ prašymas patvirtinti taikos sutartį. Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2021-05-18 šalys sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Kaip paaiškėjo vėliau, draudimo tarpininkas tinkamai nepaaiškino klientui A. B. šios sutarties sudarymo ir nutraukimo sąlygų, tačiau „Aviva Lietuva“ negali nutraukti Sutarties, nes Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada pensijų kaupimo sutartis laikoma pasibaigusia. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punktą, pensijų kaupimo sutartis gali būti nutraukta teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartį pripažinus negaliojančia. 2022-02-18 šalių sudarytoje taikos sutartyje nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsniu (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), šalys susitarė sudaryti šią taikos sutartį ir pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo ir yra laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-07 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos „Aviva Lietuva“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
2.1. pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos prašoma patvirtinti taikos sutartimi šalys susitarė dėl 2021-05-18 pensijų kaupimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos dėl suklydimo. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties dalyko specifika neleidžia šalims susitarti taikiai dėl pensijų kaupimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ši sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismo sprendimu (o ne šalių sudaryta taikos sutartimi). Tokioje situacijoje atsakovas galėtų tik pripažinti ieškinį. Tokio pobūdžio reikalavimas kaip pripažinti sutartį negaliojančia galėtų būti patenkintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl suklydimo buvimo bei kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų egzistavimo). Remiantis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punktu, pensijų kaupimas baigiasi, kai teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
2.2. akcentavo, jog bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso, t. y. CPK XXXIX skyriuje numatyta tvarka, priimamas ne teismo sprendimas, o teismo nutartis. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog pareiškėjos šioje byloje pareikštas prašymas nenagrinėtinas supaprastinto proceso tvarka, o prašymas pripažinti sutartį negaliojančia turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka;
2.3. teismas sprendė, jog pareiškėjos prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti pateiktą taikos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir „Aviva Lietuva“, dėl 2021-05-18 pensijų kaupimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. pareiškėja pažymi, jog šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo;
3.2. kadangi tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, taikos sutartyje „Aviva Lietuva“ ir A. B. susitarė, kad taikos sutartis privalo būti patvirtinta teisme. Taikos sutarties šalys aiškiai išreiškė valią savo valią dėl tokio patvirtinimo. Kaip nurodyta CK 6.985 straipsnyje, patvirtinus taikos sutartį teisme ji įgis teismo sprendimo galią;
3.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino teismo patvirtintos šalių taikos sutarties teisinę galią, suteikė pirmenybę procesinio dokumento formai, o ne turiniui, taip pažeisdamas turinio prieš formos principą;
3.4. teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas supaprastinta tvarka, o prašymas pripažinti sutartį negaliojančia turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka, nesuderinamas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Pažymi, jog tai apsunkina asmeniui savo teisių gynimą, įpareigoja kreiptis į teismą, patirti bylinėjimosi išlaidas;
3.5. pagal sudarytą pensijų kaupimo sutartį nebuvo gauta jokių įmokų, todėl dėl sutarties nutraukimo taikos sutartimi ir taikos sutartį patvirtinus supaprastinto proceso tvarka, šalys nepatirs jokių nuostolių;
3.6. atkreipia dėmesį, jog 2019-08-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-29473-465/2019 esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, šalių sudaryta taikos sutartis dėl pensijų kaupimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patvirtinta teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, pažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Apeliantė pažymėjo, jog šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Nurodo, jog, kaip nurodyta CK 6.985 straipsnyje, patvirtinus taikos sutartį teisme, ji įgys teismo sprendimo galią. Teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas supaprastinta tvarka, o prašymas pripažinti sutartį negaliojančia turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka, nesuderinamas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
7. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, kaip teisingai nurodė apeliantė, yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška ir ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, pažymėtina tai, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi kalbant apie šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikt5 imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui.
8. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020).
9. Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka. Tuo tarpu teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Taigi teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui.
10. Nustatyta, jog pareiškėjos prašoma patvirtinti taikos sutartimi šalys susitarė dėl 2021-05-18 pensijų kaupimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos dėl suklydimo. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, jog pensijų kaupimas baigiasi, kai teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia.
11. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
12. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama(CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis 293 straipsnio 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
13. Nagrinėjamu atveju byloje esančioje pensijų kaupimo sutartyje yra nurodyti apribojimai dėl sutarties nutraukimo, t. y. nustatyta, kad pensijų kaupimo sutarties 6.2.4. punkte įtvirtinta, jog sutarties galiojimas pasibaigia, kai teismo sprendimu sutartis pripažįstama negaliojančia.
14. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiu, kad patvirtinus taikos sutartį teisme, ji įgys teismo sprendimo galią. Kaip minėta, teismo sprendimas turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, jis privalo būti vykdomas.
15. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje turimą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad šalių prašymas dėl taikos patvirtinimo nenagrinėtinas teisme.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
17. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia, o teismui patvirtinus taikos sutartį priimama nutartis, kuri turi teismo sprendimo galią, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos šioje byloje pareikštas prašymas nenagrinėtinas supaprastinto proceso tvarka, o prašymas pripažinti sutartį negaliojančia turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka.
18. Kadangi CPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui baigti proceso pirmosios instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-9390-1077/2022 ir pareiškėjos „Aviva Lietuva“ prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.