Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., būdama bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 5, 6 d., 2014-09-17, apie 12.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje pardavė 1 pakelį cigarečių „NL“, nepaženklintų LR finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, t. y. įvežtą iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 7,58 Lt (iki 2 MGL). Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.1 ir 2.1.1 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.

Be to, 2014-09-17, apie 12.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, prie A. A. priėjus pirkėjui, ji, matant pašaliniams asmenims, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Be to, A. A. 2014-09-17, apie 12.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje prekiavo kojinėmis be savivaldybės išduoto leidimo ir tuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T-127 patvirtintų Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 7 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 167 straipsnyje.

Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimas buvo gautas 2014 m. gruodžio 22 d., nutarimo siuntimas paštu užtruko net 4 dienas (tikėtina dėl prieš Šv. Kalėdas padidėjusio pašto darbo krūvio). Svarbi aplinkybė ir tai, kad į 20-ies dienų apskundimo terminą pateko net 4 valstybinės šventinės dienos bei dar 4-ios savaitgalio dienos, kas ypatingai padidino jau ir taip tarp švenčių padidėjusį darbo krūvį. Įvertinus susidariusią situaciją, iš viso buvo prarasta net 12-a dienų iš 20-ies dienų termino, skirto apeliacijai pateikti laikotarpyje nuo 2014-12-18 iki 2015-01-07, kas ypatingai apsunkino galimybes tinkamai parengti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas buvo išsiųstas 2015-01-12 (pirmadienį), t. y. per 20 dienų nuo skundžiamo nutarimo gavimo dienos.

Pareiškėja pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR Konstitucijos 30 straipsnis), tačiau teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, jeigu ATPK 293 straipsnyje numatyti skundo padavimo terminai yra praleisti dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, o sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat svarbu įvertinti ir praleisto termino trukmę.

Pareiškėja pažymi, kad, šiuo atveju, skundas pavėluotai paduotas 5 dienomis, tačiau tai tik 3 darbo dienos. Turėtų būti įvertinta ir tai, kad sausio 19 d. išsiųstas nutarimas pasiekė adresatą tik 2014-12-22. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai 5 dienas pavėluotai paduoto apeliacinio skundo terminas buvo įvertintas kaip nežymus (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2014-12-18 nutartis Nr. ATP-684-282/2014). Todėl nuo apelianto, šiuo atveju, nepriklausė nei aplinkybė, susijusi su pašto darbo sutrikimais, nei tai, kad dėl valstybinių švenčių ir savaitgalių buvo prarastos dar 8 dienos, t. y. iš viso 12 dienų iš 20, per kurias turi būti paduodamas skundas.

Pareiškėja pažymi, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad teisė į apeliaciją, o kartu ir teisė išreikšti šalies procesinę poziciją, yra reikšminga procesinė teisė, užtikrinanti tinkamą šalies pozicijos gynybą. Šiuo atveju, fiziniam asmeniui, kuris yra įsitikinęs, kad 2 iš 3 jam priskiriamų pažeidimų nepadarė, ir yra pagrindas manyti, jog patys pareigūnai grubiai pažeidė įstatymą, užkirsti teisines galimybes gintis nuo 25 000 Lt baudos paskyrimo, yra neproporcinga pasekmė dėl kelių dienų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo.

Teismui kiekvienu atveju sprendžiant, ar praleistas įstatymo nustatytas terminas gali būti atnaujintas, atsižvelgtina į nustatytos tvarkos pažeidimo pobūdį, šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasmę, t. y. ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Šiuo atveju, terminas nežymiai buvo praleistas dėl to, kad dėl ne nuo pareiškėjų priklausančių aplinkybių sutrumpėjo daugiau nei įprasta du kartus. Jei terminas praleistas minimaliai, o terminą praleidusi šalis elgėsi iš esmės sąžiningai, ji neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės pateikti apeliacinį skundą.

A. A. atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 302⁴ straipsnis reglamentuoja apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarką. Šis straipsnis numato, kad apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą (nutartį) priėmusį apylinkės teismą per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos Taigi, teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo (nutarties) priėmimo dieną.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. A. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu naudojosi profesionaliomis teisininko paslaugomis – buvo atstovaujama advokatės Jurgitos Spaičienės. Tiek pažeidėja, tiek jos atstovė, žinodamos apie procesinio sprendimo paskelbimo laiką, jo išklausyti neatvyko, tačiau 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimas pažeidėjai ir jos atstovei advokatei J. Spaičienei buvo išsiųstas nepažeidžiant ATPK 288 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos registruota pašto siunta. A. A. nutarimas buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 20 d., o jos atstovei advokatei J. Spaičienei – 2014 m. gruodžio 22 d. Pažymėtina, jog skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja ne su nutarimo įteikimo pažeidėjui aplinkybe, o su nutarimo priėmimo diena, todėl, sprendžiant dėl praleisto termino, pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra reikšminga, todėl nepaisant to, kada nutarimas buvo įteiktas pažeidėjai ir jos atstovei, paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. sausio 7 d. (skundžiamoje nutartyje teismas padarė rašymo apsirikimą, klaidingai nurodydamas, kad terminas baigėsi 2014 m. sausio 7 d., tačiau ši klaida neturi įtakos nutarties teisėtumui). A. A. atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės apeliacinis skundas teismui išsiųstas tik 2015 m. sausio 12 d. (pašto spaudas ant voko b. l. 75), t. y. praleidus apskundimo terminą net penkiomis dienomis.

ATPK 302⁴ straipsnio 3 dalis nurodo, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismą atnaujinti praleistą terminą. Dėl praleisto termino atnaujinimo apylinkės teismas nusprendžia rašytinio proceso tvarka.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė net nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė.

ATPK 302⁶ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, arba prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Taigi, įstatymas imperatyviai įpareigoja teismą apeliacinį skundą, paduotą praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašant šio termino atnaujinti, atsisakyti priimti. Tokį sprendimą ir priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl, nepriimdamas apeliacinio skundo, įstatymo nuostatų nepažeidė.

Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti pripažinta priimta pažeidžiant įstatymo nuostatas, todėl neteisėta ir nepagrįsta. Reikalavimą panaikinti skundžiamą nutartį pareiškėja argumentuoja tuo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog į apskundimo terminą pateko daug šventinių dienų, kad nutarimas jai įteiktas ne sekančią dieną, o tik 2014 m. gruodžio 22 d., bei įsitikinimu, kad terminas yra praleistas nežymiai – tik 3 darbo dienas. Šie argumentai yra reikšmingi grindžiant prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau ne ginčijant nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumą. Šiuo aspektu atskirajame skunde išsakytas tik vienas argumentas – pareiškėjos nuomone, skundas buvo paduotas nepažeidžiant dvidešimties dienų apskundimo termino, kadangi išsiųstas per dvidešimt dienų nuo nutarimo gavimo, t. y. 2015 m. sausio 12 d. Tačiau ir su šiuo pareiškėjos argumentu negalima sutikti – kaip jau minėta, nutarimo apskundimo termino pradžia siejama ne su procesinio sprendimo įteikimu, o su jo paskelbimu net ir tuo atveju, kai pažeidėjas ir jo atstovas neatvyksta šio sprendimo išklausyti. Taigi, pareiškėja neteisingai aiškina apskundimo terminus reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai mano, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas laiku.

Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis ATPK 302² straipsnio ir ATPK 291 straipsnio nuostatomis, atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą pasirašė A. A. atstovė advokatė Jurgita Spaičienė, tačiau atstovė nepateikė raštu išreikštos pažeidėjos valios, kad ji sutinka, jog jos atstovė apskųstų Kauno apylinkės teismo 2014 m gruodžio 18 d. nutarimą. Byloje nėra duomenų, kad pati pažeidėja negali išreikšti savo valios, todėl apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir dėl šio trūkumo.

Atsižvelgiant į tai, kad pripažinta, jog apeliantė Kauno apylinkės teismui apeliacinį skundą padavė praleidusi įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šio termino atnaujinimo klausimą iškėlė tik apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde, bei įvertinus tai, kad skundo priėmimo klausimas įstatymo yra pavestas spręsti apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. atstovės advokatės Jurgitos Spaičienės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį nepakeista.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.