- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-89-449/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- V. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. gynėjo Remigijaus Uckaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 21 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad 2016 m. lapkričio 17 d., nuo 13 val. iki 19 val. 30 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su šeimos nare, žmona N. J., metu tyčia sudavė jai kietu buku daiktu ne mažiau, kaip penkiolika kartų į galvos, krūtinės, pilvo sritis bei kitas kūno vietas, tokiais veiksmais N. J. padarydamas sunkią galvos smegenų traumą, t. y. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimą kairėje smilkininėje ir pakaušinėje srityje bei kairiame šoniniame skilvelyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose pereinant į žandą, kaktoje, dešiniame žande, minkštųjų audinių kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žande, pakaušyje, dešiniųjų VIII ir IX šonkaulių lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, dėl to (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), N. J. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) dėl sunkios smegenų traumos – kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimo kairėje momeninėje smilkininėje ir pakaušinėje srityse bei kairiame šoniniame skilvelyje, tai komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, komą, pūlingą bronchitą, ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, taip nužudė savo šeimos narį – žmoną N. J..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. J. 2016 m. lapkričio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis V. J. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo V. J. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį, pakeisti V. J. taikomą kardomąją priemonę - suėmimą kita kardomąja priemone.
4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas yra išnykęs dėl sunkios kaltinamojo sveikatos būklės. Be to, anot gynėjo, teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmeniu ir jo socialiniais ryšiais. Gynėjas nurodo, kad V. J. neteistas, nebaustas administracine tvarka, iki sulaikymo ir suėmimo dirbo sezoninį darbą. Jo darbingumo lygis - 45 proc., iki suėmimo jis buvo registruotas darbo biržoje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo ryšys su sūnumi buvo tvirtas, tuo metu jis vienintelis išlaikė sūnų P. J., bei butą, kuriame kartu gyveno. Jų tarpusavio santykiai buvo ir yra labai artimi. Taip pat artimi santykiai V. J. sieja su seserimis, kurios nuolat jį lanko gydymo įstaigoje. Byloje nėra duomenų apie V. J. ryšius užsienyje. Laikomas suėmime kaltinamasis neturėjo galimybės nuvykti į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą, kur turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo lygio nustatymo. Šiuo metu lėšomis suimtąjį remia sesuo V. K..
4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamoje nutartyje neapsvarstyta galimybė BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pasak gynėjo, tais atvejais, kai asmuo laikosi švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų - atvyksta šaukiamas į teismą, nesislapsto, nedaro neleistino poveikio liudytojams ar nukentėjusiesiems, nepadaro naujų nusikalstamų veikų ar nėra požymių, kad rengiasi tą padaryti, įprastai skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Tokia Lietuvos teismų praktika atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią suėmimas turi būti laikomas kraštutine kardomąja priemone ir taikomas tik tada, kai yra patikimų duomenų, kad švelnesnės kardomosios priemonės yra nepakankamos baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodė, kad teisėjai skirdami suėmimą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
4.3. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje suimtojo V. J. sveikatos būklė įvertinta formaliai, nesigilinant į tikrąją padėtį, kuri svarbi sprendžiant, ar jis dėl fizinės, o galimai ir psichinės sveikatos būklės, realiai galėtų pasislėpti. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nuo suėmimo iki šiol jo sveikata tik blogėjo. Paskutinius 4 mėnesius V. J. buvo ir šiuo metu yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis per suėmimo taikymo laikotarpį patyrė keletą (duomenys neskelbtini), dėl kurių jam yra konstatuoti liekamieji pakitimai galvos smegenyse. Teismo paskirta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė nėra atlikta dėl prastos V. J. sveikatos būklės. Dėl kojų kraujagyslių nepakankamumo V. J. išsivystė (duomenys neskelbtini), kuriai progresuojant chirurginiu būdu buvo amputuoti (duomenys neskelbtini) bei gresia visos pėdos amputacija. Gynėjo manymu, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje V. J. nėra teikiama tinkama medicininė pagalba, jis tiesiog slaugomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie V. J. sveikatą, tolimesnio bylos nagrinėjimo metu galimai bus reiškiamas prašymas dėl teismo medicinos ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti, kokiomis ligomis V. J. serga, ir ar jis galėtų atlikti bausmę, jei būtų pripažintas kaltu.
4.4. Skunde gynėjas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, byloje Nr. 1S-43-628/2017, kuria palikta galioti apygardos teismo nutartis nepratęsti suėmimo termino kaltinamajam. Nors Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje kaltinamojo sveikatos būklės neįvardijo kaip pagrindinio skundo atmetimo argumento, jis buvo reikšmingas. Gynėjo nuomone, šiuo atveju kaltinamojo V. J. sveikatos būklė turėtų turėti esminę reikšmę.
4.5. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad vien nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta bausmė, savaime duoda pagrindą manyti, kad V. J. slėpsis nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta aplinkybė, kad vien griežtos laisvės atėmimo bausmės numatymas gali būti laikomas pakankamu pagrindu manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) ir todėl jam pratęstinas suėmimo terminas, yra neteisinga ir pažeidžianti žmogaus teises ir prieštaraujanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
4.6. Gynėjas nurodo ir tai, kad teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese. Anot gynėjo, šiuo metu V. J. taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebūtų sutrukdyta procesui. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimas siejamas su V. J. sveikata. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog ilgainiui tęsiant suėmimą net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo kaip kardomosios priemonės skyrimo pagrindo nebeužtenka, o nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu motyvu skiriant suėmimą. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nėra galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidą, kad iš anksto yra nusistatoma dėl žmogaus kaltumo ir jo nubaudimo. Tokiu atveju yra paminamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti, prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.
7.1. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų (M. S., K. L.) parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.
8. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtina kardomosios priemonės – suėmimo sąlygą – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
9. Apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindą - pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9.2. V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šio jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Kita vertus, kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir V. J. charakterizuojančius duomenis. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyveno kartu su sūnumi, turi seseris, yra ligotas, tačiau kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, kaltinamasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis taip pat kaltinamas padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, jis anksčiau yra smurtavęs prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Todėl šiuo atveju, priešingai nei nurodo gynėjas, tai, kad kaltinamasis turi tam tikrus socialinius ryšius, yra ligotas, ir šios aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos vienareikšmiškai išvadai, kad jis būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Vertinant suimtojo asmenybę griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu jis kaltinamas, galimai padarytas prieš jo paties šeimos narį - žmoną, kilę padariniai neatitaisomi. Apygardos teismas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, įvertino ne tik V. J. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėtų kaltinamasis ar jo gynėjas, nereiškia, kad teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. J., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta. Gynėjo skunde akcentuojama, jog V. J. yra ligotas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė neleistų jam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis užtikrina, kad suimtiesiems būtų teikiamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
10. Kaltinamojo gynėjas teisus skunde nurodydamas, kad V. J. suėmime laikomas jau ilgą laiką, tačiau tai yra pateisinama nagrinėjamoje konkrečioje byloje. Suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomąją priemone V. J. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas V. J., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. V. J. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
11. Teisėjų kolegija pripažinusi, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, bei įvertinusi V. J. asmenybės pavojingumą, jo galbūt padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, nemato galimybės taikyti kaltinamajam kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Aptariamu atveju kaltinamojo pasislėpimo nuo teisingumo rizika gali būti pašalinta, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo V. J. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.
12. Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nesprendė dėl galimybės pakeisti V. J. taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
13. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl kitoje byloje kaltinamajam taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių, negali būti pagrindas kaltinamajam V. J. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti švelnesne. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, kiekvienam asmeniui skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai dėl kiekvieno kaltinamojo įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas konkrečioje byloje esančias tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.
14. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo V. J. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. J. gynėjo Remigijaus Uckaus skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi kaltinamajam V. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.