Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos:44.5.1; 52.3; 121.14; 121.21

2013 m. vasario 14 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Elepsa“ atstovo advokato Mindaugo Kazlausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6938-191/2012 pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Elepsa“ ieškinį atsakovei UAB „He-Ma“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas sprendime nenurodė nei vieno įstatymo ar teisės akto, kuriuo vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismas nepagrindė įstatymu kodėl padarė išvadą, kad atsakovei nekilo prievolė vykdyti rangos darbus pagal Sutartį, taip pat kad avanso nesumokėjimas yra esminis Sutarties pažeidimas;CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, todėl atsakovė turėjo pareigą pradėti vykdyti Sutarties sąlygas ir atlikti rangos darbus. Tai, kad ši Sutartis pradėjo galioti šalims ją pasirašius, patvirtina ir Sutarties 12.1 punkto sąlyga. Pažymėtina, jog pagal Sutartį rangos darbų vykdymo pradėjimas nėra siejamas su jokia sąlyga. Tai, kad ieškovė savo prievolę sumokėti avansą įvykdė dalinai negali būti suprantamas kaip leidžiantis atsakovei nevykdyti rangos darbų. Sutartyje nėra nustatyta, kad ieškovei nesumokėjus viso avanso, atsakovė turi teisę nepradėti rangos darbų. Taip pat atsakovė nepasinaudojo galimybe ginčą išspręsti derybų būdu (Sutarties 9.1 punktas);Teismas neteisingai vertino Sutarties 4.3 punktą, todėl klaidingai konstatavo, jog šio punkto dalinis įvykdymas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, nepagrįstai neanalizavo esminių Sutarties pažeidimo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovė negavo pagal Sutartį to, ko ji tikėjosi. Bendra Sutarties darbų vertė buvo 48 000 Lt, todėl ieškovės nesumokėti 6 000 Lt sudaro tik mažą Sutarties sumos dalį. Teismas nepasisakė ir dėl kitų CK 217 str. 2 d. sąlygų, rodančių, kad apeliantė galėjo padaryti esminį Sutarties pažeidimą;Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė išlaidų, patirtų dėl atsakovės darbuotojų apgyvendinimo. Ieškovės pateikta PVM sąskaita – faktūra yra pakankamas įrodymas, todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 13.7 punktu, ją pateikė apmokėti atsakovei. Teismas taip pat nepagrįstai vertino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, patvirtinančias, kad ieškovė pirko statybines medžiagas, kadangi joks protingas asmuo, nesusitaręs su kita šalimi, tokių medžiagų nepirktų. Akivaizdu, kad ieškovė, naudodama savo lėšas tokių medžiagų pirkimui, turėjo atsakovės sutikimą tai daryti, o tai reiškia, kad šalys konkliudentiniais veiksmais atsisakė Sutarties 13.5 punkto. Atsakovė dėl perkamų medžiagų nereiškė jokių pretenzijų, todėl laikytina, kad tokiais savo veiksmais parodė sutikimą padaryti Sutarties pakeitimą, t.y. leisti pirkti statybos medžiagas už nesumokėto avanso dalį.

Ieškovė neįvykdė esminės sutarties sąlygos – sumokėti avansą, todėl atsakovei nekilo pareiga pradėti vykdyti savo prievoles pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neįgijo teisės reikalauti atlyginti jos neva patirtus nuostolius bei netesybas. Ieškovė neįrodė savo teiginio, kad šalys susitarė, jog atsakovė vykdys darbus ieškovei nesumokėjus Sutartyje numatyto avanso, o iš likusios dalies ieškovė pati pirks statybines medžiagas. Taip pat ieškovė neįrodė, jog iki 2012-02-15 Sutarties nutraukimo būtų reiškusi kokias nors pretenzijas atsakoveiTeismas pagrįstai kritiškai įvertino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, kadangi jos įrodo tik medžiagų pirkimo faktą laikotarpiu 2011-05-02-2011-06-30. Šių medžiagų įsigijimas negali būti siejamas su Sutarties vykdymu, nes Sutarties 2 punkte šalys susitarė, jog atsakovė darbus vykdys iš savo medžiagų. Taip pat skiriasi medžiagų pirkimo bei Sutarties vykdymo laikotarpiai;Atsakovės darbuotojai Sutarties vykdymo metu nebuvo apgyvendinti Druskininkų mieste, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti apgyvendinimo išlaidas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kokie atsakovės darbuotojai buvo apgyvendinti. Atsakovės būstinė yra Alytuje, todėl atsakovės darbuotojai niekada nėra likę nakvoti Druskininkuose;Ieškovė, neįvykdžiusi esminės Sutarties sąlygos – sumokėti avansą, pažeidė CK 6.200 str., CK 6.217 str. 2 d. reikalavimus, todėl neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovė vykdytų sutartį, tuo pačiu atsakovė neįgijo teisės nutraukti Sutartį 12.6.1 – 12.6.3 pagrindais ir reikalauti 12.7 p. numatytų netesybų;Ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti 4 000 Lt avansą, kadangi jis laikytinas atsakovei priklausančiu atlyginimu už pagal Sutartį pasiruošimo atlikti numatytus darbus. gavusi avansą ir ruošdamasi atlikti darbus, atsakovė 3 500 Lt pervedė subrangovui UAB „SSAS“, kurie buvo reikiamoms statybinėms medžiagoms bei įrankiams įsigyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarties aiškinimą, avanso grąžinimo, nuostolių ir netesybų priteisimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Byloje nustatyta, jog 2011-05-02 tarp šalių buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 86-2011-9351-KS (t. 1, b. l. 8-15), kurios pagrindu UAB „Sienojus“ (nuo 2011 m. lapkričio 29 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Elepsa“) pavedė atsakovei atlikti UAB sveikatingumo centro „Radnyčėlė“ pastato 5D3p, adresu (duomenys neskelbtini), pastato vidaus sienų tinkavimo darbus, atliekant juos iš savų medžiagų. Sutartimi šalys susitarė, kad darbai pradedami 2011-05-02 ir baigiami 2011-05-27. Ieškovė atsakovei sumokėjo 4 000 Lt avansą (b. l. 16), nors Sutartimi buvo įsipareigojusi sumokėti 10 000 Lt avansą. Ieškovė taip pat pirko statybines medžiagas už 6 232,06 Lt (t. 1, b. l. 17-31). 2012-02-15 Pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, motyvuodama tuo, jog atsakovė darbus vykdė nesilaikydama techninių reikalavimų, darbai buvo pradėti ir atliekami nekokybiškai, atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų ištaisyti broką, sutartais terminais atsakovė darbų rezultato neperdavė (t. 1, b. l. 32-33). Byloje šalys skirtingai aiškina ieškovės Sutarties 4.3 punkte įtvirtintos sąlygos – sumokėti 10 000 Lt avansą, netinkamo vykdymo pasekmes bei jų įtaką tolimesniam Sutarties sąlygų taikymui. Pažymėtina, jog tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, atsižvelgiant į jų prigimtį ir kitus sutarties bei įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.200 str.). Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Sutarties 4.3 punktą, todėl klaidingai konstatavo, jog šio punkto dalinis įvykdymas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, nepagrįstai neanalizavo esminių Sutarties pažeidimo aplinkybių. Taip pat apeliantė pažymi, jog nepriklausomai nuo to, jog ieškovė sumokėjo tik dalį avanso, atsakovė turėjo pareigą pradėti vykdyti Sutarties sąlygas ir atlikti rangos darbus. Kaip matyti, Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad Sutarties 4.3 punkte įtvirtinama darbų kaina. Sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad prieš pradedant darbus rangovas (ieškovė) sumoka subrangovui (atsakovei) avansą – 10 000 Lt, t.y. beveik 1/5 dalį darbų kainos. Sutarties 5.3 punktu rangovas (ieškovė) įsipareigojo sumokėti nustatytą Sutartyje kainą Sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi, atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties turinį, darytina išvada, jog rangovas (ieškovė) darbų kainos apmokėjimo sąlygas išdėstė ne tik Sutarties 4.3 punkte, tačiau tinkamas ir savalaikis darbų kainos sumokėjimas buvo įtvirtintas ir rangovo (ieškovės) įsipareigojimuose. Ieškovė teigia, jog aplinkybė, kad jis sumokėjo atsakovei ne visą avansą, negali būti laikoma esminiu Sutarties pažeidimu, kas leistų atsakovei nevykdyti savo prievolių pagal Sutartį, tačiau teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Nustatant esminį sutarties pažeidimą turi būti atsižvelgiama ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Kadangi ji iš esmės netenka atitinkamos sutarties naudos, tai praranda ir suinteresuotumą vykdyti savo įsipareigojimus. Kaip matyti iš atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, savo prievolėms pagal Sutartį įvykdyti atsakovė buvo pasitelkusi kitą asmenį – UAB „SSAS“. 2011-05-05 šalys buvo sudariusios Statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi subrangovui prieš pradedant darbus sumokėti 10 000 Lt avansą (t. 1, b. l. 75-82). Kaip byloje nurodė atsakovė, atsakovei žinant, jog ieškovė turi finansinių sunkumų ir jai ruošiamasi iškelti restruktūrizavimo bylą, avanso sumokėjimą Sutartyje šalys numatė sąmoningai, tam, kad išvengtų problemų dėl atsiskaitymo. Ieškovei neišmokant atsakovei sutarto avanso, atsakovė taip pat neturėjo galimybių sumokėti viso avanso subrangovui UAB „SSAS“, todėl jam sumokėjo tik 3 500 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2011-06-06 UAB „SSAS“ pranešė atsakovei, jog nutraukia subrangos sutartį, kadangi atsakovė nesumokėjo viso sutarto avanso (t. 1, b. l. 83). Taigi, kaip matyti iš tokių bylos duomenų, avanso tinkamas ir savalaikis sumokėjimas atsakovei turėjo esminę reikšmę tinkamam savo prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegija esant šioms nustatytoms aplinkybėms konstatuoja, kad ieškovė nesilaikė šalių sudarytos sutarties nuostatų ir šis sutarties pažeidimas yra esminis, nes nukentėjusioji šalis negavo iš sutarties, ko tikėjosi (LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).

CK 6.217 str. 2 d. 2 punktas numato, kad reikia atsižvelgti į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Čia svarbu ne sutarties pažeidimo sunkumas, o iš sutarties kylančių pareigų prigimtis. Sutarties šalys gali aiškiai ar netiesiogiai susitarti, kad griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra reikšmingas ir bet koks atitinkamų sąlygų pažeidimas reikš esminį sutarties pažeidimą. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog šalių nepilnas Sutarties vykdymas buvo aptartas neva šalių konkliudentiniais veiksmais, atsakovė nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl Sutarties netinkamo vykdymo, tiek perkant statybines medžiagas, kurių ieškovė pagal Sutartį neprivalėjo pirkti, tiek nepilnai sumokant avansą. Šie ieškovės argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi Sutarties 13.5 punktas griežtai numatė, jog visi Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik jeigu jie atlikti raštiškai ir pasirašyti šalių įgaliotų asmenų. Taigi, šiuo Sutarties punktu šalys numatė griežtą sutarties sąlygų laikymąsi, nenumatant jokių kitų Sutarties pakeitimo būdų, išskyrus rašytinį. Nagrinėjamu atveju, laikytina, jog egzistuoja ir trečias esminio sutarties pažeidimo požymis, t.y. kad ieškovė savo prievolių nevykdė dėl galimai didelio neatsargumo. Ieškovė nepaneigė byloje aplinkybes, jog žinojo apie savo pareigą ne iš avansui skirtų lėšų pirkti statybines medžiagas, o avansą pilna apimtimi sumokėti atsakovei.

Tai, kad tinkamas ir savalaikis avanso nesumokėjimas rangos teisiniuose santykiuose turi didelę reikšmę, yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad tokiu atveju egzistuoja ir užsakovo kaltė, kadangi šis nebendradarbiavo su rangovu, laiku nesumokėjo avanso (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 metų gegužės 29 d. nutartis Civilinė byla Nr. 3K-3-795/2002). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Medikona“ v. UAB „ Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008; 2002 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Remolita ir Ko“ v. UAB „ Autopartis“, bylos Nr. 3K-3-795/2002). Šiuo atveju byloje nustatyta, jog nei viena iš šalių nereiškė viena kitai jokių pretenzijų dėl netinkamo prievolių vykdymo pagal Sutartį, nebendradarbiavo viena su kita, todėl darytina išvada, kad dėl taip susiklosčiusių šalių santykių yra ir rangovo (ieškovės) kaltė, kadangi ji savo teisių gynyba pasirinko ne nesutarimo sprendimo derybų būdu, nustatytu Sutarties 9.1 punkte, tačiau vienašališku Sutarties nutraukimu bei teismine gynyba.

Atsižvelgdamas šias aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, ieškovės netinkamas Sutarties 4.3 punkto sąlygos vykdymas turėjo esminės reikšmės atsakovei, todėl darytina išvada, jog ieškovės padarytas Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu (CK 6.217 str. 1 d.).

Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Atsižvelgdamas į tokį įstatyminį reguliavimą, teismas nesutinka ir su kitu apeliantės argumentu, kad tai, kad ieškovė savo prievolę sumokėti avansą įvykdė dalinai negali būti suprantamas kaip leidžiantis atsakovei nevykdyti rangos darbų. Kaip jau buvo minėta, šalys griežtai reglamentavo savo santykius Sutarties sąlygomis. Kaip matyti, Sutarties 5.4.18 punktas nustatė, jog subrangovas (atsakovė) turi teisę sustabdyti atliekamus darbus, jeigu rangovas (ieškovė) laiku neapmoka už atliktus darbus. Taigi, atsakovei pilnai nesumokėjus viso avanso, atsakovė turėjo teisę sustabdyti pradėtus darbus tol, kol ieškovė įvykdys tinkamą avanso apmokėjimo pareigą.

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl jos reikalavimų dėl išlaidų atsakovės darbuotojams apgyvendinti bei išlaidų statybinėms medžiagoms pirkti pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, faktą, jog vykdydama Sutartį, ieškovė patyrė nuostolius, ieškovė įrodinėja PVM sąskaitomis – faktūromis. Pirmiausia pažymėtina, jog Sutartimi šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovė pirks statybos darbams skirtas medžiagas bei įsipareigos apgyvendinti atsakovės darbuotojus Druskininkų mieste. Tokios aplinkybės rodo, jog šiuo atveju ieškovė, patirdama jos nurodytus nuostolius, veikė savo rizika, todėl visos iš šių veiksmų kilusios pasekmės tenka ieškovei. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog minėti įrodymai nepagrindžia ieškovės reikalavimų, laikytini visiškai pagrįstais, kadangi ieškovė negalėjo nurodyti, kodėl nesutampa PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas statybinių medžiagų pirkimo laikas su Sutarties vykdymo laiku bei kokie darbuotojai, kokiam laikui buvo apgyvendinti Druskininkų mieste. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė šių išlaidų pagrįstumo (CPK 178 str.).

Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė neišdėstė savo motyvų, kodėl reikalauja grąžinti 4 000 Lt avanso sumą bei priteisti netesybas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje, kadangi byloje yra nustatyta, jog savo prievolėms pagal Sutartį įvykdyti atsakovė buvo pasitelkusi kitą asmenį – UAB „SSAS“. 2011-05-05 atsakovė ir UAB „SSAS“ buvo sudariusios Statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi subrangovui prieš pradedant darbus sumokėti 10 000 Lt avansą (t. 1, b. l. 75-82). Byloje yra nustatyta, kad vykdydama sutartį su subrangovu, atsakovė UAB „SSAS“sumokėjo 3 500 Lt sumą, kuri buvo skirta parengiamiesiems darbams pagal Sutartį atlikti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovė neturi reikalavimo teisės grąžinti sumokėtą avansą.

Ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno įstatymo ar teisės akto, kuriuo vadovavosi priimdamas sprendimą, nelaikytinas pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi konstatuotina, jog teismas ginčą išsprendė teisingai.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, materialines teisės normas, reguliuojančias rangos teisinius santykius, bei procesines teisės normas taikė teisingai, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovės atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „He-Ma“ (į. k. 149625421, reg. Alytuje, Ligoninės g. 3-5) priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir atsakovės banko sąskaitose, areštą. Panaikinti draudimą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti atsakovei UAB „He-Ma“ (į. k. 149625421, reg. Alytuje, Ligoninės g. 3-5) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, panaikinti apribojimus naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis pas atsakovę UAB „He-Ma“ (į. k. 149625421, reg. Alytuje, Ligoninės g. 3-5), trečiuosius asmenis ir atsakovės banko sąskaitose.