Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-803-496/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
e2-803-496/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „BnP Finance“
Atsakovas
J. T.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-803-496-2017Teisminio proceso Nr.2-23-3-00452-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 15 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas akcinė bendrovė „BnP Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. T. 113,53 Eur negrąžinto kredito, 1243,15 Eur mokėjimo palūkanų, 10,22 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „Fiverta“ ir J. T. 2009 m. sausio 16 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“ suteikė J. T. 115,85 Eur dydžio vartojimo kreditą 28 dienių terminui, o J. T. įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą, sumokėti 32,44 Eur kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės J. T. skolą. Ieškovo teigimu, atsakovė su juo neatsiskaitė ir liko skolinga 113,53 Eur negrąžinto kredito. Atsakovei neatsiskaičius su ieškovu, šis, vadovaudamasis vartojimo kredito sutarties nuostatomis paskaičiavo 365 procentų dydžio vėlavimo palūkanas už 1095 dienų laikotarpį, kurių suma sudaro 1243,15 Eur, ir 0,05 procentų dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį, kurių suma sudaro 10,22 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė nėra su juo atsiskaičiusi iki šiol.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nurodė, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį su ieškovu, nepateikė jokios papildomos informacijos, kad reikalavimo teisę į atsakovės skolą anksčiau būtų perleidęs kokiam nors kitam trečiajam asmeniui. Ieškovas taip pat nurodė, kad telefonu susisiekus su uždarąja akcine bendrove „Creditum“ buvo informuotas, kad tokios skolininkės jų sistemoje nėra buvę. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių skolos grąžinimą bei aplinkybę, kad pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolą buvo perleidęs trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Creditum“, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. sausio 16 d. tarp atsakovės J. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Finverta“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 400 Lt dydžio vartojimo kreditas. Atsakovė turėjo grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Finverta“ iš viso 512 Lt. Atsakovė visos skolos laiku negrąžino, todėl gavo 100 Lt baudą. 2009 m. ji gavo raštą iš uždarosios akcinės bendrovės „Creditum Vilnius“, kuriame buvo nurodyta, jog ji turi grąžinti skolą pastarajai bendrovei. 2009 m. gegužės 11 d. atsakovė pervedė reikalaujamus 688 Lt, o 2009 m. gegužės 21 d. – 40 Lt į uždarosios akcinės bendrovės „Creditum Vilnius“ sąskaitą. Atsakovė neturi išsaugojusi jokių kitų dokumentų, išskyrus mokėjimo kvitus. Uždaroji akcinė bendrovė „Creditum Vilnius“ dažnai keitė pavadinimus, paskutinis jos pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „KJC projektai“, 2016 m. liepos 16 d. įmonė išregistruota.

Atsakovės atstovė pažymi, kad pagal vartojimo kredito sutarties 8 punktą kreditorius sutartį turi nutraukti po 30 dienų. Pradinis kreditorius nieko nedarė nuo 2009 m. iki 2017 m., kad būtų išieškota skola, tik augino palūkanas ir delspinigius, o praėjus 9 metams po vartojimo kredito sutarties sudarymo pardavė skolą. Prašo taikyti CK 1.5 straipsnį, nes kreditorius elgėsi nesąžiningai, ne pagal sutarties sąlygas. Prašo ieškinį atmesti

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. sausio 16 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Finverta“ ir atsakovės J. T. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 400 Lt (115,85 Eur) kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo nustatytu terminu pagal įmokų mokėjimo grafiką grąžinti kreditą bei sumokėti 32,44 Eur dydžio kredito mokestį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Finverta“ ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20170213/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, į atsakovės įsiskolinimą. Iš 2017 m. vasario 14 d. pranešimo dėl reikalavimo įvykdyti prievolę matyti, kad ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę. Ieškovo paskaičiavimu atsakovė liko skolinga ieškovui 113,53 Eur negrąžinto kredito. Atsakovei neatsiskaičius su ieškovu, šis, vadovaudamasis vartojimo kredito sutarties nuostatomis paskaičiavo 365 procentų dydžio vėlavimo palūkanas už 1095 dienų laikotarpį, kurių suma sudaro 1243,15 Eur, ir 0,05 procentų dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį, kurių suma sudaro 10,22 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė nėra su juo atsiskaičiusi iki šiol.

Iš atsakovės pateiktų banko kvitų matyti, jog ji 2009-05-11 pervedė į uždarosios akcinės bendrovės „Creditum Vilnius“ sąskaitą 688 Lt, o 2009-05-21 – 40 Lt. nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog ši suma yra sumokėta būtent pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Finverta“, tačiau iš pateiktų banko kvitų teismas tokios išvados daryti negali. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Taigi aplinkybė, kad atsakovė grąžino skolą pradiniam kreditoriui ar reikalavimo teisę į šią skolą įsigijusiam ieškovui, nėra įrodyta, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė ieškovo prašomos priteisti skolos nėra grąžinusi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti jam suteiktą paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir laiku. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš aptartų rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 113,53 Eur skolos sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 1243,15 Eur dydžio mokėjimo palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos už paskutinius trejus metus taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 365 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad prašomų priteisti palūkų suma yra daugiau kaip dešimt kartų didesnė už pačios skolos sumą, taip pat į tai, kad palūkanos paskaičiuotos už trejus metus, tai, kad tiek pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“, tiek ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, į teismą kreipėsi praėjus aštuoneriems metams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už suteiktą kreditą privalėjo mokėti taip pat ir kredito mokestį, konstatuotina, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra aiškiai per didelė. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos A. T. 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), kurios šiuo atveju paskaičiuotos kaip kompensacinės. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 113 Eur (negrąžinto vartojimo kredito dydžio sumos), šis ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,22 Eur delspinigių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją.

Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti kompensuojamų palūkanų suma yra didesnė nei delspinigiai, todėl apskaičiuotų delspinigių suma įskaitytina į kompensuojamų palūkanų sumą, kas atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 113 Eur kompensacinių palūkanų, o reikalavimas dėl 10,22 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susideda iš 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė pateikė kvitą 400 Eur sumai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, yra mažintinas priteisiamo ieškovei iš atsakovės žyminio mokesčio dydis, tačiau jis mažinamas ne proporcingai patenkinamai ieškinio reikalavimo daliai, o, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, mažinamas iki minimalaus žyminio mokesčio dydžio šios kategorijos bylose – iki 15 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovas ir atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šalims vienai iš kitos šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 268, 270, 279 ir 307 straipsniais.

nuspr endė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei „BnP Finance“, įmonės kodas 302447985, 113,53 Eur (vieną šimtą trylika eurų 53 centus) negrąžinto kredito, 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gegužės 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė