- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-559-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08276-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- UAB „Skaidrola“
- Ieškovas
- UAB „Automalūnas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Skaidrola“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Automalūnas“ ieškinį atsakovei UAB „Skaidrola“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 345,65 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-16 tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis. Pagal sutartį ieškovė teikė atsakovei paslaugas, tarp šalių vyko atsiskaitymai. Remiantis sutarties nuostatomis buvo išrašytos sąskaitos-faktūros, kurių bendra suma – 10 281,00 Lt, tačiau sąskaitos nebuvo apmokėtos. 2012-07-10 atsakovė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 1 213,00 Lt, o 2012-07-19 likusią pagrindinės skolos dalį – 9 068,00 Lt. 2012-07-20 atsakovė dar pervedė 104,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o 2012-07-23 dalį delspinigių – 178,00 Lt. Likusi skolos dalis 2012-08-13 yra 3 345,65 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Skaidrola“, 1 583,83 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovės UAB „Automalūnas“ naudai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nusprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, o ne 0,2 proc., kaip buvo numatyta sutartyje. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, jog pagal pasirašytos sutarties 3.4 punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo laiku neapmokėtos sumos už prekes, o ne už paslaugas. Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai ir jų valia sudarant sutartį buvo teikti kokybiškas autotransporto remonto ir techninio aptarnavimo prekes bei paslaugas ir tinkamai už jas atsiskaityti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tas faktas, kad sutarties 3.4 punkte nurodytas delspinigių skaičiavimas nuo neapmokėtų prekių sumos, nesuteikia pagrindo manyti, kad delspinigiai nėra skaičiuojami ir nuo atliktų neapmokėtų paslaugų sumos. Kaip konstatavo teismas, sutartyje nėra atskiro punkto, kuriame būtų kalbama atskirai apie delspinigių skaičiavimą už suteiktas neapmokėtas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko. Sprendimo dalį dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo prašė panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad aiškinant sutarties turinį šalių ketinimai buvo susitarti dėl delspinigių skaičiavimo nuo prekių ir paslaugų vertės. Pagal pasirašytos sutarties 3.4 punktą delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo laiku neapmokėtos sumos už prekes, o ne už paslaugas. Kaip nurodo apeliantė, kituose sutarties punktuose atskirai aptariama, kaip apmokamos sąskaitos ir už prekes, ir už paslaugas, o 3.4 p. yra padaryta išimtis, numatant, kad delspinigiai už prekes nėra skaičiuojami. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ir už prekes, ir už paslaugas. Delspinigiai už prekes buvo numatyti dėl tos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Automalūnas" pati pirko prekes ir už jas atsiskaitė su tiekėjais nustatytais terminais, tuo tarpu paslaugas teikia tiesiogiai pati ieškovė, dėl ko ir nebuvo susitarta dėl delspinigių už paslaugas skaičiavimo. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,1 proc. CK 6.258 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jei netesybos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau ne mažiau nei realiai patirti kreditoriaus nuostoliai. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kokie yra realūs jos nuostoliai dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl delspinigiai turėjo būti sumažinti iki protingos sumos - 0,02 proc., kas sudaro 178 Lt. Kaip nurodo apeliantė, šią sumą ieškovei jau yra sumokėjusi.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstą išvadą, jog delspinigiai skaičiuojami ne tik nuo laiku nesumokėtos sumos už prekes, bet ir už paslaugas. Taip pat nurodo, kad teismas sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,1 proc., todėl jo mažinti iki atsakovės nurodomo 0,02 proc. nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal pasirašytos sutarties 3.4 punktą delspinigiai skaičiuojami nuo laiku neapmokėtos sumos ne tik už prekes, bet ir už paslaugas. Esant tokio pobūdžio ginčui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, numatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir pagrįstai padarė išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo ne tik už prekes, tačiau ir už paslaugas. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad 3.4 p. yra padaryta išimtis numatant, kad delspinigiai už prekes nėra skaičiuojami. Kaip matyti iš sutarties 3.4 p. turinio, jame, priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, numatyta, kad pardavėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius nuo neapmokėtų prekių sumos. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė pati teikia paslaugas, nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl delspinigių. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutarties 3.4 punkte nurodytas delspinigių skaičiavimas nuo neapmokėtų prekių sumos nesuteikia pagrindo manyti, kad delspinigiai nėra skaičiuojami ir nuo atliktų neapmokėtų paslaugų sumos. Tai, jog šalių valia buvo skaičiuoti delspinigius ne tik už prekes, bet ir už paslaugas, patvirtina sudarytos sutarties objektas – autotransporto remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų tiekimas. Taip pat šalių susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo tiek už pavėluotą atsiskaitymą už prekes, tiek už paslaugas patvirtina sąskaitų–faktūrų turinys. Šiose sąskaitose nurodytos tiek atliktos paslaugos, tiek panaudotos medžiagos, detalės – prekės. Tai, jog šalys buvo numačiusios delspinigių skaičiavimą už suteiktas paslaugas, įrodo aplinkybė, jog atsakovė, kvestionuoja delspinigių dydį, tačiau dalį jų netgi yra sumokėjusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl delspinigių dydžio ir ieškovės pareigos įrodinėti nuostolių dydį. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,1 proc., tačiau šio dydžio mažinti iki atsakovės nurodomų 0,02 proc. nebuvo teisinio pagrindo. Šio dydžio mažinti nėra teisinio pagrindo ir apeliacinės instancijos teisme, sumažinus šį dydį iki atsakovės prašomo būtų paneigtas sutarties laisvės principas.
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo nurodymo, ieškovė sumokėjo advokatui 300 Lt už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Skaidrola“ ieškovei UAB „Automalūnas“ 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.