- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-444-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30840-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Daiva Kazlauskienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Daivos Kazlauskienės ir Rasos Paužaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Nuosprendžiu pilnai tenkintas nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo J. B. priteista nukentėjusiajam S. S. 1 423 eurai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d., turėdamas tikslą įgyti svetimą S. S. priklausantį turtą, būdamas baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje, per platformą www.dalinuosi.lt iš S. S. išsinuomojo 1 423 eurų vertės daiktus: 769 eurų vertės žaidimo „Playstation 5“ konsolę „Standard Edition“, 300 eurų vertės žaidimui skirtą vairą „Logitech G923 Trueforce“, 64 eurų vertės žaidimų pultelį „Sony PlayStation DualSense“, 50 eurų vertės žaidimui skirtą pavarų dėžę „Logitech Driving Force Shifter“, 58 eurų vertės žaidimą „Playstation 4 Nascar heat 5“, 35 eurų vertės žaidimą „Playstation 5 Dirt 5“, 35 eurų vertės žaidimą „Playstation 5 NBA 2K21“, 26 eurų vertės žaidimą „Playstation 4 Hitman the Complete First season“, 21 eurų vertės žaidimą „Playstation 4 Grand Theft auto V“, 25 eurų vertės žaidimą „Playstation 4 FIFA 21“, 40 eurų vertės žaidimą „Playstation 4 UFC 4“, kuriuos S. S. 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 20.07 val., prie pastato, esančio Vilniuje, Mindaugo g. 27, perdavė J. B.. Jis, J. B., sutartu laiku minėtų daiktų negrąžino, šiuos daiktus pardavė, tokiu būdu J. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą S. S. priklausantį 1 423 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. B. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį, subendrinti visas jam paskirtas bausmes ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį realia laisvės atėmimo bausme, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: jo amžių; nuo 2018 m. vykdomą individualią veiklą, kurios nebegalėtų tęsti dėl paskirtos bausmės; tai, kad sutinka su civiliniu ieškiniu, nori ir galės atlyginti žalą; į ateities planus; kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikaltimą; nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta spontaniškai, neapgalvotai; tarp jo ir nukentėjusiojo buvo pasirašyta nuomos sutartis, dėl ko galvojo, jog susidarė civiliniai santykiai, kuriuos tikėjosi išsiaiškinti civilinio proceso tvarka; bausmės atlikimo įstaigoje lankė psichologinius kursus; atliekant ankstesnę bausmę jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2022 m. balandžio 25 d. bus paleidžiamas lygtinai taikant intensyvią priežiūrą. Apeliantas prašo tinkamai įvertinti nurodytas aplinkybes ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip sudarant sąlygas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. be to, pažymi ketinantis mokytis sporto kolegijoje, palaikyti socialinius ryšius, sukurti šeimą, nori įrodyti, jog gali pasikeisti, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
3. Posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės, t. y. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apeliantas neginčija nei bausmės rūšies, nei jos dydžio, tačiau mano, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. nuteistas dėl vienos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos padarymo, jam paskirta galutinė bausmė yra laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, egzistuoja formalus pagrindas bausmės vykdymo atidėjimo taikymui. Visgi vien formalių pagrindų buvimas nėra pakankamas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, teismas privalo nustatyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018).
6. Nagrinėjamu atveju J. B. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino, gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas vertino ir atsižvelgė skundžiamame nuosprendyje (buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė). Vis tik nei šios, nei kitos apelianto skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant jam paskirtos bausmės. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog nuteistasis nusikalto ne spontaniškai, iš pastarąjį charakterizuojančios medžiagos galima matyti, jog jis yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, kritiškai savo elgesio nevertina ir nedemonstruoja bent menkiausių pastangų keisti savo gyvenimo būdą. Nuteistasis dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius administracinius nusižengimus, tokius kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui, vairavimas esant neblaiviam, neturint specialiosios teisės vairuoti, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Reikšminga tai, kad apeliantas ankstesniais teismų sprendimais jau buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje; 259 straipsnio 2 dalyje; 286 straipsnyje, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas teisės pažeidimą padarė ir užsienyje (Didžiojoje Britanijoje pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų) (1 t., b. l. 127-134). Skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką J. B. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas nulėmė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimą. Pabrėžtina, kad nuteistajam praeityje teismas kartą jau yra parodęs pasitikėjimą ir atidėjęs bausmės vykdymą, tačiau šio pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, padarė šiurkščius pažeidimus (be jo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo pasišalino iš savo gyvenamosios vietos, nesilaikė pareigos dirbti arba mokytis, darė administracinius teisės pažeidimus), dėl ko buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis), vėliau buvo išduotas Europos arešto orderis, kadangi J. B. pasislėpė nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistojo elgesys nė kiek nepasikeitė ir po skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, byloje neturima duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs bent dalį padarytos žalos. Priešingai, įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais nustatyta, kad po skundžiamame nuosprendyje nustatyto nusikaltimo J. B. padarė dar dvi naujas tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi savo veiksmų nė kiek kritiškai neįvertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Toks nuteistojo elgesys, vertinant jį BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikysis įstatymų. Tokių abejonių nepašalina apeliaciniame skunde išsakomi teiginiai, kurie niekaip nepagrindžia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad J. B. yra recidyvistas, akivaizdžiai linkęs daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, kritiškai savo elgesio nevertina, neturi jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėjimo atmeta kaip nepagrįstus (atitinkamai nenustatyta galimybė ir taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą).
7. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų. Nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams nelaikytina per griežta. Ši bausmė yra adekvati, atitinkanti tiek J. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę, o apelianto prašomas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas neužtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde užsimenama apie tai, kad nuteistajam turėtų būti subendrintos visos bausmės, nors detaliau toks teiginys nėra argumentuojamas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad dėl J. B. yra priimtas ne vienas apkaltinamasis sprendimas, o, būtent, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendis, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamieji įsakymai. Vis dėlto bausmių bendrinimo klausimas pagal nurodytus teismų procesinius sprendimus buvo sprendžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams priimant 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį, kuriuo J. B. paskirta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad J. B. yra nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, tačiau nei šis nuosprendis, nei jau minėtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis nėra įsiteisėję. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti bausmių bendrinimo klausimą. Jei toks pagrindas atsiras vėliau, minimas klausimas bus sprendžiamas vykdymo metu pagal pataisos įstaigos ar paties nuteistojo teikimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.