Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-21 · Byla Nr. ATP-913-648/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-913-648/2014Nutartis · 2014-08-21Vilniaus apygardos teismas
  2. A2.6.-121-269/2015Nutarimas · 2015-05-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
ATP-913-648/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01035-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-913-648/2014Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01035-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5., 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskiriant J. P. galutines administracines nuobaudas - 3600 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 25 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 132, 231, 232, 234 punktų reikalavimus tuo kad, važiuodamas atbulas ir pravažiuodamas stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius bei eismo įvykio vietoje nepasiliko ir pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai.

Šalies argumentai

J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba pakeisti nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nenustačius administracinio teisės pažeidimo, ir atitinkamai sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis pasitraukė iš įvykio vietos, už ką jam pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta nuobauda. Neneigia galėjęs atsiremti į nukentėjusiosios M. C. automobilį, tačiau tvirtina to nepajutęs. Šio automobilio sugadinimai buvo nežymūs, jis važiavo atbuline eiga veikiant automobilio muzikiniam grotuvui, todėl negalėjo suprasti, kad pasitraukė iš įvykio vietos. Tyčios ir motyvų pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, policijos nevengė. Į teismo posėdį neatvykus nukentėjusiajai, nebuvo tiriamos svarbios bylai aplinkybės: ar po įvykio apeliantas buvo išlipęs iš automobilio, ar sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, ką daugiau parduotuvėje nukentėjusiajai sakė mergaitė. Apelianto teigimu, jis tik teisme sužinojo, jog automobilis buvo apgadintas trijose skirtingose vietose ir kokiu būdu, o taip pat kada tie sužalojimai buvo padaryti, nes gavo iš draudimo raštą, kad už nukentėjusiosios automobilio remontą turi sumokėti apie 1150 Lt. Nei Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nei teisme jis nesusipažino su byla, nes šiose institucijose dėl darbo skubos jam nebuvo išaiškintos procesinės teisės. Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos nepilnai ir nevisapusiškai ištirtos, be to, nesivadovauta teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė.

Pažymima, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas J. P. nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., tačiau tinkamai neištyrė įrodymų - nepagrįstai teisme neapklausė nukentėjusiosios M. C., o apsiribojo tik jos pirminiais rašytiniais paaiškinimais, nesiėmė priemonių nustatyti tiesiogiai įvykį mačiusią liudininkę, kuri nukentėjusiajai paliko savo kontaktinį telefono numerį, ir ją apklausti teisme kaip liudytoją. Pažymima, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis.

Pagal suformuotą teismų praktiką pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškusi nežymiais transporto priemonių apgadinimais. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti aukščiau paminėtas reikšmingas bylai aplinkybes, tiesiogiai ištirti įrodymus, teisme apklausdamas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą J. P., bet ir nukentėjusiąją M. C., liudytojus. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kokius būtent parodymus J. P. davė teisme (skundžiamame nutarime jie išdėstyti kartu su šio asmens paaiškinimais, duotais administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu), o taip pat patikrinti, ar buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. P. procesinės teisės.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų.

Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas kaip neteisėtas ir nepagrįstas panaikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis