Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š.-T., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. U., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei Neringai Matulionienei, antstoliams Eurikai Rulienei, Tomui Ubartui, Arturui Bložei, Andriui Liaškovui, Giedrei Vasiliauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. U., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė Neringa Matulionienė, antstoliai Eurika Rulienė, Tomas Ubartas, Arturas Bložė, Andrius Liaškovas, Giedrė Vasiliauskaitė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atnaujinti G. U., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatyme nustatytą terminą atsisakyti senelio A. U., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas gavo Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini) mirus A. U. dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo nesikreipė jo sūnus A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė K. U., gim. (duomenys neskelbtini), todėl A. U. duktė G. U., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę paveldėti turtą. Apie vaikaitės teisę į jos senelio palikimą informuotas atstovas pagal įstatymą A. U., tačiau jis nepilnametės G. U. interesais dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo po A. U. mirties į notaro biurą nesikreipė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko vardu spręs papildomai, įvertinę atitinkamo veiksmo tikslingumą. Palikėjas paliko 1 kambario bendrabučio tipo butą, kuris yra kritinės būklės, apleistas, butą reikia tvarkyti, be to, palikėjas turėjo skolų, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas. Prašo tenkinti prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). mirė A. U., gim. (duomenys neskelbtini). A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. U. vaikai, o G. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. U. duktė ir A. U. vaikaitė.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. U., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gavo Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Neringos Matulionienės raštą, informuojantį, kad mirus A. U. ir jo vaikams – pirmos eilės įpėdiniams – nepriėmus palikimo, jo nepilnametei vaikaitei atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausantį turtą, apie tai informuotas nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą tėvas A. U., kuris dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK. 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbiu priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po A. U. mirties, jo vaikams nepriėmus palikimo, nepilnametei vaikaitei G. U., gim. (duomenys neskelbtini), atsirado teisė paveldėti mirusiam seneliui priklausantį turtą. A. U. vaikaitė yra nepilnametė, todėl ji negalėjo ir dabar negali savarankiškai dalyvauti priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nes ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Nepilnamečio vaiko interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jo tėvo mirties turėjo pareigą įgyvendinti jos įstatyminiai atstovai – tėvai, tačiau pastarieji neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) nustatytu terminu. Savo paaiškinime pareiškėjui nepilnametės G. U. įstatyminis atstovas A. U. nurodė, kad veiksmų dėl palikimo priėmimo/atsisakymo neatliko, nes jis su žmona ir dukterimi 13 metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Be to, A. U. su tėvu bendravo retai, mirus tėvui neketino priimti jo palikimo, nes žinojo apie tėvo paliktus skolinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad mirus palikėjui A. U. nepilnametė įpėdinė G. U. buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl ji pati negalėjo įgyvendinti savo kaip įpėdinio teisių, be to, jos įstatyminis atstovas tėvas A. U. dėl teisinių žinių trūkumo manė, kad nesikreipimas priimti palikimo yra tolygus palikimo atsisakymui. Dėl paminėtų aplinkybių valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, ginanti viešąjį interesą, susijusį su nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo atveju, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Teismas, įvertinęs nurodytų priežasčių visumą, pripažįsta, kad įvardintos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nepilnametė įpėdinė terminą praleido ne dėl savo kaltės, įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad praleistas terminas priimti palikimą ar atsisakyti jį priimti turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578, 580-582 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškėjo prašymą.

Atnaujinti G. U., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.