- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-380-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06227-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- L. B., V. B., UAB „Euroconstruction group“
- Ieškovas
- A. B., Ž. R.
- Trečiasis asmuo
- V. B., Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10159-584/2011 pagal ieškovų A. B. ir Ž. R. ieškinį atsakovams L. B., V. B., UAB „Euroconstruction group“, tretieji asmenys V. B., Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2011-03-30 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovai L. B. ir V. B. perleido UAB „Euroconstruction group“ reikalavimo teisę į Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-25 daline nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 priteistas sumas – 44 010,54 Lt iš Kauno miesto savivaldybės ir 44 010,54 Lt iš Lietuvos valstybės bei taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir taikė restituciją. Teismas nurodė, kad atsakovai už 60 000 Lt perleido UAB „Euroconstruction group“ reikalavimo teisę į Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-25 daline nutartimi atsakovei priteistas sumas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų sudaryto sandorio negaliojimo CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Nors atsakovai teigia, kad po sandorio sudarymo atsakovei liko pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti, toks atsakovų aiškinimas ieškovų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu yra nepriimtinas, nes ieškovai, kurių didelės vertės piniginiai reikalavimai nevykdomi nuo 2009 m. pabaigos, suinteresuoti kuo operatyviau ir greičiau atgauti skolas, o dalis atsakovės po sandorio turimo turto yra areštuota, kita dalis atsakovams priklausančio turto yra be išimčių apsunkinta įvairiais suvaržymais, taigi visas atsakovų turtas yra negalimas realizuoti. Be to, atsakovai žinodami savo situaciją apie savo areštuotą nekilnojamąjį turtą, apie jo ribotas ir neapibrėžtas realizavimo galimybes, nepaisė ieškovų interesų ir sudarė su UAB „Euroconstruction group“ sandorį, dėl kurio ieškovams buvo užkirstas kelias bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Atsakovai sandorį sudarė su juridiniu asmeniu, kurio vadovas yra atsakovų sūnus, ko atsakovai neneigia. Šios aplinkybės suponuoja sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją, kurios atsakovai neginčijo. Šią prezumpciją patvirtina ir tai, kad teikdamas atsiliepimą atsakovas teigė, jog jokių piniginių lėšų pagal perleistas reikalavimo teises iš trečiųjų asmenų nėra gavęs, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo dalinę nutartį pervedė atsakovui 44 010,54 Lt, o už reikalavimo teisės perleidimo sandorį atsakovei mokėtina 60 000 Lt suma jai buvo sumokėta grynais, taigi antstolis vykdymo procese jos negalėjo paskirstyti. Kitų actio Pauliana taikymo sąlygų šalys neginčijo, todėl šias sąlygas teismas konstatavo ir dėl jų plačiau nepasisakė. Įvertinęs nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes teismas nurodė, kad yra nustatytos ir įrodytos visos sąlygos, reikalingos sandoriui CK 6.66 str. pagrindu pripažinti negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti 2011-09-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10159-584/2011 ir priimti naują sprendimą – ieškovų pareikštą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) byloje nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Ieškovai nepateikė jokių konkrečių argumentų, susijusių su tariamu ieškovų teisių pažeidimu, neįrodinėjo to, kad sudarius ginčijamą sutartį, atsakovės turtinė padėtis pablogėjo tokiu mastu, jog ji nebeturi kito turto ieškovų reikalavimui patenkinti, o teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir abstrakčiai konstatavo, kad atsakovai neįrodė esant kito turto ieškovų reikalavimams įvykdyti, t. y. neteisingai paskirstė actio Pauliana sąlygų įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių;
2) aplinkybė, kad konkrečiu momentu turtas negali būti realizuotas, negali paneigti paties turto turėjimo fakto. Be to, ieškovai niekada nebandė inicijuoti išieškojimo veiksmų iš atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris ateityje galės būti panaudotas ieškovų reikalavimams patenkinti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamos sutarties sudarymas pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus;
3) teismo sprendime nevertinta, kokią įtaką ginčijamos sutarties sudarymas turėjo atsakovės bendrai turtinei padėčiai. Atsakovas UAB „Euroconstruction group“ tinkamai įvykdė prisiimtą prievolę ir nedelsdamas po ginčijamos sutarties sudarymo sumokėjo atsakovei 60 000 Lt. Taigi, reikalavimo teises atsakovė perleido už atitinkamą atlyginimą, o bendro atsakovės turto masė nesumažėjo, tik dalinai pakito šio turto forma;
4) kadangi reikalavimo perleidimo sutartis savo esme yra sandoris, kuris pasižymi itin didelės rizikos prisiėmimu, 60 000 Lt suma, sumokėta atsakovams už reikalavimo perleidimą, nelaikytina iš esmės mažesne už perleisto turto (reikalavimo teisių) vertę. Jeigu reikalavimo teisių kaina būtų lygiavertė pačių reikalavimo teisių vertei, tai būtų absoliučiai netikslinga sutartis, kadangi reikalavimo teisių įgijėjas negautų jokios naudos, o tik prisiimtų neadekvačią ir nepateisinamą riziką;
5) taikant actio Pauliana institutą, kreditoriaus teisės neturi būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Teismui ginčijamą sutartį pripažinus negaliojančia, buvo suabsoliutintos kreditorių teisės, atsakovės atžvilgiu suvaržytas sutarties laisvės principas ir galimybė, remiantis dispozityvumo principu, pasirinkti teisių įgyvendinimo būdą.
Atsiliepimas
6) teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovai neginčijo nesąžiningumo prezumpcijos, kadangi savo atsiliepimuose visi atsakovai aiškiai pateikė konkrečius argumentus, paneigiančius minėtą prezumpciją. Be to, atsakovė ginčijamos sutarties sudarymo metu turėjo ir vis dar turi turto, į kurį gali/galės būti nukreiptas ieškovų reikalavimų patenkinimas, o tokiu atveju, kai po sudaryto sandorio lieka turto kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, actio Pauliana neturėtų būti taikomas, nes nepagrįstai ribotų asmens teisę įgyvendinti nuosavybės ir disponavimo teisę į turimą turtą. Teismas taip pat visiškai nevertino atsakovo UAB „Euroconstruction group“ sąžiningumo klausimo ginčijamos sutarties sudarymo kontekste. Šiuo atveju juridinis asmuo buvo sąžiningas, kadangi su atsakovais sudarė atlygintinę sutartį ir už įgytas reikalavimo teises nedelsdamas sumokėjo jų kainą. Atsakovo UAB „Euroconstruction group“ nesąžiningumo preziumuoti remiantis aplinkybe, kad jis savo atsiliepime nurodė, jog jokių piniginių lėšų pagal perleistas reikalavimo teises iš trečiųjų asmenų nėra gavęs, negalima, kadangi šis atsakovas savo atsiliepime nurodė tik tai, jog įgytos reikalavimo teisės atsiliepimo pateikimo metu nebuvo įvykdytos pilnai. Be to, taikant actio Pauliana institutą, vertintinos aplinkybės, buvusios sutarties sudarymo metu, o ne tada, kai kilo ginčas dėl pačios sutarties sudarymo;
7) remiantis išdėstytais argumentais, teigtina, kad priimant sprendimą, buvo pažeistos materialinės teisės normos (CK 6.66 str.), o tai sudarė pagrindą neteisingai išspręsti civilinę bylą, priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra. Motyvuose nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais dėl teismo sprendimo atitikimo CK 6.66 str. nuostatoms, reglamentuojančioms actio Pauliana taikymą. Kadangi Kauno miesto savivaldybė nėra ginčijamo sandorio šalis, ji nežino aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes, todėl dėl teismo sprendimo atitikimo apeliaciniame skunde nurodytoms actio Pauliana sąlygoms palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinį skundą patenkinti, visiškai sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir jį pagrindžiančiais argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Euroconstruction group“ prašo apeliacinį skundą patenkinti, visiškai sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir jį pagrindžiančiais argumentais, pabrėžia, kad teismas visiškai nevertino UAB „Euroconstruction group“ sąžiningumo klausimo ginčijamos sutarties sudarymo kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad nuo 2009 m. pabaigos ieškovai priverstine tvarka (pateikę vykdomuosius raštus antstoliui) siekia susigrąžinti skolas (bendra skolų vertė ieškovams – 394 165,36 Lt) iš atsakovų V. B. ir L. B., tačiau iki šiol nėra galimybių jų išieškoti (b. l. 12). 2011 m. kovo 30 d. atsakovai L. B. ir V. B. reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau sutartis) už 60 000 Lt perleido UAB „Euroconstruction group“, kurios direktorius yra atsakovų sūnus V. B., reikalavimo teisę į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. daline nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 atsakovei L. B. priteistas sumas – 44 010,54 Lt iš Kauno miesto savivaldybės ir 44 010,54 Lt iš Lietuvos Respublikos (b. l. 15-17, 98-101).
Byloje kilo ginčas dėl būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų buvimo, t. y., ar ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovų (kreditorių) interesai ir dėl šalių sąžiningumo.
Dėl ieškovų (kreditorių) teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu.
Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Taigi actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises.
Apeliantė nurodo, kad ji turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali (galės) būti vykdomas išieškojimas, o kad konkrečiu momentu šis turtas negali būti realizuojamas (dėl suvaržymų), nepaneigia fakto apie jo turėjimą ir galimybę ateityje vykdyti iš jo išieškojimą, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeistos ieškovų, kaip kreditorių, teisės. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus teisės ir interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus, kai: sudaromas sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sudaromas sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-94/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad sutartis pažeidė ieškovų, kaip kreditorių teises. Tokią išvadą pagrindžia, šios aplinkybės: 1) ieškovai nuo 2009 m. neturi galimybės susigrąžinti iš atsakovų įsiskolinimų, o pagal 2011 m. sausio 25 d. dalinę Lietuvos apeliacinio teismo nutartį atsiradusią galimybę susigrąžinti bent dalį įsiskolinimo apeliantė panaikino sudarydama ginčijamą sutartį, 2) pagal sutartį gautais pinigais (60 000 Lt) apeliantė nesumažino skolos, kur jie panaudoti nėra duomenų, 3) apeliantės nurodomas turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas arba areštuotas, todėl iš jo nėra galimybės vykdyti išieškojimo. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovai dėl ginčijamos sutarties sudarymo neteko galimybės susigrąžinti dalies skolos, o apeliantė išvengė ir gautų pagal sutartį pinigų (60 000 Lt) išieškojimo (nes pinigai buvo sumokėti grynais apeliantei), ir neaišku kada skolos susigrąžinimo galimybė bus (jau treji metai neišieškoma) ir ar iš viso bus (apeliantė nenurodė jokio turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog sutartis pažeidė ieškovų (kreditorių) teises, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 str. 1 d. nuostatas.
Dėl ginčo sandorio šalių sąžiningumo.
Pagal CK 6.66 str. 2 d. dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-94/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas V. B. sudarė ginčijamą sutartį su UAB „Euroconstruction group“, kurios direktorius yra jos sūnus V. B., kuris ir pasirašė sutartį, todėl darytina išvada, jog jis žinojo (kaip verslininkas turėjo žinoti), jog apeliantė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, jog vyksta įvairūs teisminiai ginčai dėl apeliantės turto. Pagal šią sutartį buvo perleistas teismo priteistas įsiskolinimas (88 021,08 Lt) iš Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės, kurio išieškojimas yra neabejotinas, nesukeliantis keblumų ir pakankamai operatyvus. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad šia sutartimi perleistų reikalavimų vertė (88 021,08 Lt) yra adekvati gautam atlygiui (60 000 Lt), priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija (CK 6.67 str. 1 d. 4 p.), apeliantei nebuvo jokios rizikos dėl operatyvaus priteistų sumų išieškojimo įvykdymo ir reikalingumo (tikslingumo) sudaryti ginčijamą sutartį, kuria iš esmės buvo padovanota 28 021,08 Lt suma kitai sandorio šaliai. Toks sandoris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).
Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios aplinkybės, kaip: 1) sutartis sudaryta su įmone, kurios direktoriumi yra sūnus, 2) egzistuoja priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, 3) iš gautų 60 000 Lt, apeliantė nepadengė bent dalies savo įsiskolinimų ieškovams, 4) apeliantei grynaisiais buvo sumokėta 60 000 Lt ir kur buvo panaudoti šie pinigai neaišku, - leidžia daryti išvadą, jog sutartimi buvo siekiama išvengti priteistų apeliantei sumų išieškojimo, t. y. abi sandorio šalys buvo nesąžiningos, žinojo, kad sutartis pažeis kreditorių teises.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.