- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-304-120-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00052-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Dmitrijus Korsakovas
- Kaltinamasis
- A. A. V.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Linas Stanislovas Bagdonas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, išteisintajam A. A. V., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, nukentėjusiam J. A., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo prokuroro A. A. ir Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“ apeliacinius skundus dėl 2012 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, jog jo veiksmais padaryta buvo veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.).
J. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d. 2p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. V. pagal BK 189 str. 2 d. kaltintas tuo, kad jis žinodamas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, 2008 m. gegužės 25 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijęs violetinės spalvos, 2008-05-13 Ispanijoje pavogtą 2006 m. laidos, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), automobilį Audi A6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir šį jam žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį 2008. gegužės 26d. apie 12 val. Raudondvario pl. 275, Kaune už 60000Lt parduodamas J. A., realizavo, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu išteisintas, nenustačius, jog jo veiksmais padaryta buvo veika, turinti jam inkriminuoto BK 189 str. 2 d. numatyto nuusikaltimo požymių.
Teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tik nenustatytam asmeniui priklausančio automobilio pavogimo Ispanijoje nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytų asmenų ir jo realizavimo nenustatytų asmenų, faktą, kad kaltinto A.A. V. prisipažinimas byloje gautas buvo darant jam psichologinį spaudimą ir, kad A.A. V. kaltę grindžiančių duomenų byloje nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Armas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti. A. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d. ir nubausti jį 50 MGL dydžio bauda. Pilnai patenkinti J. A. pareikštą civilinį ieškinį ir jo naudai iš A.A. V. priteisti už automobilį Audi A6 sumokėtus 60000 Lt Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A.A. V. turtą esantį(duomenys neskelbtini), Kaune, registro Nr.(duomenys neskelbtini): pastatui –gyvenamajam namui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir kitiems statiniams, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), palikti galioti toliau. Įpareigoti J. A. perduoti jo saugomą ir naudojamą daiktą – automobilį Audi A6, valst. NR.(duomenys neskelbtini), kompanijai „Bansalease S.A.Y. Anc. De kredito“ (jos įgaliotam atstovui).
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė teismui privalomą BPK 20 str. 5 dalies reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu, dėl ko teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių irtai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą (BPK 270 str. 3 dalis, 287 str. 1 dalis), tuo užtikrinant BPK 1 straipsnio reikalavimą išsamiam nusikalstamų veikų atskleidimo užtikrinimui. 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio išvados apie įrodymų įvertinimą ne išsamios ir nekategoriškos. BPK 20 str. 5 dalies reikalavimai pažeisti teismui apskritai nevertinus faktinių aplinkybių, susijusių su A. A. V. elgesiu pardduodant automobilį ir po jo pardavimo. Neįevertinti legalizuoti firmos „Scorpio“ atstovo pateikti su nuosavybės teisėmis į automobilį bei automobilio vagyste Ispanijoje susiję dokumentai (b. 3 t. 124-129 L
A. A. V. kaltę dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio įgijimo ir realizavimo J. A. grindžia nuosekli duomenų grandinė:
1) nuosprendžiu teismas nė vieno liudytojo parodymų neatmetė ir jų parodymų prieštaringumo nenustatė.
Kaltinamojo A. A. V. parodymai buvo nenuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tris kartus: 2008-09-29, 2008-10-23, 2009-06-19).
2) teismas išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. A. V. darė psichologinį spaudimą, padarė remdamasis tik A. A. V. parodymais apie tai, jų neištirdamas, apklausęs tik vieną ikiteisminio tyrimo pareigūną, netyręs ir nenustatęs, kad būtent pareigūnė N. M. ar kitas pareigūnas būtų spaudimą prieš A. a. V. naudojęs;
3) neatsižvelgė teismas į tai, kad 2008 m. liepą A. A. V., kaltintas kita analogiškai padaryta nusikalstama veika, savo kaltę yra pripažinęs ir sutikęs su jo atžvilgiu teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu.
4) neįvertino teismas, kad teisminio nagrinėjimo metu A. A, V., vengdamas atsakomybės, nerodė, kokiomis aplinkybėmis jis įgijo automobilį, siekdamas taip išvengti atsakomybės už automobilio realizavimą. Jo parodymų apie tai, kad automobilį jis įgijo turguje iš asmenų,jokie kiti duomenys nepatvirtina. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis ne kartą keitė, jo parodymai yra nenuoseklūs, nesugebėjo jis iš karto nurodyti, kiek už automobilį tariamai sumokėjo tariamiems turgaus prekeiviams (ikiteisminio tyrimo metu kainą nurodė eurais, teisminio nagrinėjimo metu, ją nurodė tai apie 70000 Lt, tai apie 57000 Lt ir, kad J. A. ją pardavė už 60000 Lt, kad automobilis turguje pardavinėjamas buvo 2 mėnesius, nors faktiškai nuo automobilio vagystės Ispanijoje buvo praėję tik dvi savaitės).
5) neįvertino teismas ir to, kad išteisintasis nukentėjusiam J. A. savo tapatybę atskleisti vengė, neprisistatydamas, automobilį pardavinėjo ne namuose, bet viešose vietose, pardavimo dokumentų įforminimui prašė J. A. duomenų, bet savo anketinių duomenų automobilio pardavimo dokumentuose neatskleidė, nepaaiškino, kas ir kokiomis aplinkybėmis automobilio pardavimo dokumentus parengė, naudojosi dviem telefono abonentais, telefoną kuriuo bendravo su J. A. iki automobilio pardavimo, po šio sandorio iš karto išjungė, po automobilio pardavimo vengė J. A., negalėjo parodyti, kaip automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo įrašyti J. A. duomenys, dėl kokių priežasčių jis, automobilio registracijos dokumentams esant ispaniškiems, organizavo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą vokiečių kalba, kodėl klaidino pirkėją J. A., jam apie automobilio kilmę sakydamas netiesą.
6) Neįvertino teismas ir to, kad automobilio pardavimo J. A., metu, išteisintasis elgėsi nesąžiningai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos ikiteisminiam tyrimui pateikti 2008-07-10, 2008-12-12, 2008-12-17, 2009-01-06, 2009-04-22 ir 2009-09-30 pranešimai patvirtino, kad 2008-05-13 automobilis buvo pavogtas Barselonoje, kad vagystės metu, automobilis priklausė kompanijai „Bansalease S.A. Y anc. De kredito“, kad apie automobilio pavogimą iš J. C. M. namų (visai šeimai vagystės metu miegant, automobilis pavogtas buvo įsilaužus į gyvenamąsias patalpas) pranešė E. M. C. Automobilio savininku buvo kompanija „Bansalease. Ji ir pateikė legalizuotus dokumentus ikiteisminiam tyrimui.
Neteisingai teismas neišsprendė ir A. A. V. laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimą. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. A. V. turtui paskirtas pareikštam J. A. civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 328 str. 4 punktas). Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir prašymas dėl automobilio grąžinimo spręstini turi būti baudžiamojoje byloje Nr.20-1-0577-08, nustačius dėl pavogimo kaltus asmenis ir žalą patyrusius nukentėjusiuosius. Baudžiamojoje byloje Nr.20-1-0577-08 tiriama analogiška nusikalstama veika nenustatytų asmenų atžvilgiu tiek, kiek tai susiję su automobilio įgijimu ir perdavimu A. A. V., o jau A. A. V. veiksmai, kiek jie susiję su automobilio įgijimu ir realizavimu J. A., sprendžiami šioje baudžiamojoje byloje, kuri yra išskirta iš baudžiamosios bylos Nr.20-1-0577-08.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu, surašytu Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“ atstovo vardu, advokatas A. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-347/2012 pakeisti ir automobilį AUDI A 6 identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinti jo savininkui - Ispanijos draudimo kompanijai „BANSALEASE S.A. E.F.C“ arba jos įgaliotam atstovui.
Nurodo, kad 2009 m. gruodžio 15 d. įstojusiį šią bylą automobilio savininko- prekybos bendrovės „ Bansalease S.A. E.F.C“ įgaliota firma „SCORPIO“, pareiškė prašymą automobilį AUDI A6 , identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam jo savininkui. BPK 307 str. 6 d. įpareigoja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl daiktinių įrodymų likimo. Automobilis AUDI A6 šioje baudžiamojoje byloje laikytinas daiktiniu įrodymu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai konstatuota, kad automobilio AUDI A6 identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini) likimas spręstinas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00577-08, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir automobilio AUDI A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sgražintinas Ispanijos prekybos bendrovei „Bansalease S.A. E.F.C“
Nukentėjusysis J. A. atsikirtimu į Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“ atstovo advokato A. M. bei Kauno niesto apylinkės prokuroro apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo juos atmesti. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tik faktą, kad tikrasis automobilio savininkas iki šiol nenustatytas, kad automobilio pavogimas Ispanijoje, ginčytinas, kad jo realizavimas kaltinamajam A. A. V., nepaneigtas, advokato A. M. skunde pateikikti faktai, klaidingi. Pagal byloje esančius dokumentus, „Bansalease S.A.E.F.C“ yra tik prekybos bendrovė. Draudimo polise automobilio savininku įvardytas yra G. S A (t.2, b.l. 125). Kaltinamajame akte prokuroro A. A. taip pat konstatuota, kad Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis, automobilio savininkas yra G. SA, tad į automobilį ar žalos atlyginimą galėtų pretenduoti tik draudimo kompanija, išmokėjusi kompensaciją, tačiau duomenų apie tai, nėra. Automobilis Lietuvoje parduotas su originaliu VIN numeriu, su originaliais ispaniškais registracijos dokumentais galimai po autoįvykio (apraše nurodyta, kad automobilio kėbulas nežymiai deformuotas iš įvairių pusių), perdažytas (atlikta ekspertizė b.l t. 22-24 L) ir su dviem originaliais automobilio raktais (atlikta ekspertizė b.l t. 40-41 L, 45 L) Pagrindo advokato skundo tenkinimui, nėra.
Prokuroro skunas nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Advokato A. M. Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“vardu paduoto skundo nagrinėjimo procesas nutrauktinas ir skundas paliktinas nenagrinėtas.
Pagal BK 189 str. 2 d. atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti yra nusikalstamu būdu.
Įgijimu laikomas bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui, o realizavimu laikomas iš anksto nepažadėtas nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims.
Šio nusikaltimo padarymo subjektyvioji pusė pasireikšti turi tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas yra nusikalstamu būdu ir to norėti. Tai įpareigoja kaltinimą, faktiniais duomenimis byloje pagrįsti, kad kaltininkas tikrai žinojo, jog įgyja ... ir realizuoja žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.
Šiuo konkrečiu atveju, tai nėra padaryta.
Duomenimis byloje nustatyta, kad išteisintasis nusipirktą automobilį už didesnę kainą pardavė J. A.. Pirmą kartą(2008 m. rugsėjo 29 d.) byloje apklaustas A.A. V. parodė, kad, nusipirkęs už nuderėtą kainą iš jam nepažįstamų asmenų automobilį, jis, po pinigų jiems sumokėjimo paklausė, kodėl šie jam taip pigiai automobilį pardavė, o šie jam atsakė, kad automobilis yra pavogtas. Vėlesnių parodymų metu tvirtino apie įsigyto automobilio buvimą vogtu sužinojęs iš policijos pareigūnų ir, psichologinio poveikio verčiamas, prisipažindamas, jog iš automobilio pardavėjų sužinojo, kad automobilis yra pavogtas, save buvo apkalbėjęs. Byloje tokius išteisintojo parodymus paneigiančių duomenų, nėra. Prokuroro skundo teiginiai, kad išteisintojo kaltę pagrindžia nuosekli faktinių bylos duomenų grandinės analizė, deklaratyvūs.
A.A. V. duoti parodymai pastovūs tikrai nebuvo, tačiau tai pagrindo, vienoje iš apklausų duotą prisipažinimą, apie tai, kad jis po automobilio nupirkimo iš pardavėjų sužinojo nusipirkęs vogtą automobilį, traktuoti kaip neginčijamai įrodytą neteisėtą žinomai vogto daikto į gijimą, o po to ir realizavimą, kaltinamajam tokių parodymų atsisakius ir nesant faktinių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio įgijimo metu A.A. V. tikrai žinojo nusiperkąs vogtą automobilį, neduoda. Prisipažinimas, nesant jį patvirtinančių faktinių duomenų, nėra besąlygiška vada jo pagrindu, pripažinti asmenį kaltu. O ir kitos prokuroro nurodytos aplinkybės (A.A. V. duotų parodymų nenuoseklumas, jo buvimas baustu baudžiamuoju įsakymu už jam žinomai vogto automobilio laikymą, nurodymas kaskart vis kitokių sumokėtų sumų už pirktą automobilį, nepasakymas J. A. savo vardo bei pavardės, nenurodymas asmenų, iš kurių jis automobilį nusipirko, kad jis automobilį J. A. pardavinėjo viešose vietose, kad jis siekė išvengti atsakomybės už automobilio realizavimą, kad dokumentus automobilio pardavimui įforminti, tai atlikusiam asmeniui pateikė A. A. V. ir kt, kuriuos prokuroras laiko faktinių duomenų, grindžiančių A.A. V. kaltę, grandine), A. V. kaltės įgijus bei realizavus jam inkriminuotą žinomai vogtą automobilį, nepatvirtina. Priešingai, jie leidžia tik spėti, daryti prielaidą, kad jis galimai įgijo bei pardavė jam žinomai vogtą automobilį, tačiau spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, įstatymai draudžia, tad prirmos instancijos teismas A.A. V. pagal jam inkriminuotą BK 189 str. 2 d., išteisino nenustačius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti jam inkriminuoto nusikaltimo požymių, pagrįstai ir pagrindo tokį teismo nuosprendį naikinti, nėra.
Nepagrįstas prokuroro skundas ir nesutikimo su teismo konstatavimu, jog ginčio automobilio savininkas nenustatytas, dalyje.
Bylos duomenimis neginčijamai yra nustatytas ir patvirtintas tik faktas, kad ginčio automobilis 2008 m. gegužės 13 d. pavogtas yra Ispanijoje. Tuo tarpu duomenys apie automobilio savininkus, prieštaringi, o duomenų apie šio automobilio vagyste jo savininkui padarytos žalos dydį, byloje iš viso nėra.
Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis, vienu atveju, ginčio automobilio savininku nurodyta kompanija G. SA (G. vardu šis automobilis Lietuvoje J. A. ir buvo parduotas), draudimo polisą gavusi iš MM (M. M., kitu atveju – kompanija „Bansalease S.A. Y Anc. De kredito, esanti adresu Boadilla Del Monte (Madrid), Aventida de Cantabia, trečiu - kompanija Bansalease SA Establec Financ de credito, esanti (duomenys neskelbtini) Monte Madrid, ketvirtu – pilietis J. C. M., gyv. (duomenys neskelbtini) Barselona (iš šio asmens namų automobilis ir buvo pavogtas).
Kuris iš tų duomenų yra teisingas ir kas iš jų yra tikrasis to automobilio savininkas, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nenustatė ir motyvuotai nepagrindė. Nepateikė tokių duomenų prokuroras teismui nei šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei šios instancijos teisme, metu. Ginčo automobilį Ispanijoje pavogę asmenys, nežinomi. Šio automobilio atsiradimo Lietuvoje aplinkybės, nenustatytos. Automobilį A .A. V. pardavę asmenys, nežinomi. Kodėl byloje padarytose automobilio nuosavybės dokumentų kopijose savininku įrašyta ne kompanija „Bansalease...“, bet G. (šio asmens vardu sudaryta ir galiojusi automobilio apdraudimo sutartis), neaišku. Tokiai situacijai esant, nei vienas iš nurodytų asmenų (fizinių ir juridinių), ginčio automobilio savininku, byloje pripažintas nebuvo ir žalos, automobilio pavogimu jam padarymas, nekonstatuotas, tad, tokioje situacijoje teismas, pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad pavogtas automobilis priklauso būtent kompanijai „Bansalease“ bei būtent jai jį priimtu nuosoprendžiu gražinti, neturėjo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šie klausimai turi būti sprendžiami atskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0577-08, nes, tik nustačius automobilio atsiradimo Lietuvoje aplinkybes bei tikruosius šio automobilio savininkus, galimas yra jo išreikalavimas iš teisėto savininko.
Duomenys byloje rodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme, metu joks konkretus nei fizinis, nei juridinis dėl automobilio vagystės patyręs žalą asmuo, nenustatytas.
Bylos duomenimis, vienu atveju, juo įvardyta kompanija Gutermann SA, esanti adresu(duomenys neskelbtini), Barselona, draudimo polisą gavusi iš MM (M. M, esančios adresu(duomenys neskelbtini), Madrid, kitu atveju – kompanija „Bansalease S.A. Y Anc. De kredito, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (Madrid), Aventida de Cantabia, trečiu - Bansalease SA Establec Financ de sredito, esanti (duomenys neskelbtini) del Monte Madrid (prie bylos prijungto Ispanijos transporto priemonės registracijos liudijimo kopijoje įrašyta, kad 2006 m. balandžio 3 d. automobilis įregistruotas buvo Bansalease SA Establec Financ de credito vardu, ketvirtu – pilietis J. C. M, gyv.(duomenys neskelbtini), Barselona (Pareiškimo vertimo turinys rodo, kad iš šio asmens namų automobilis buvo pavogtas, ) ir t.t. Kuris iš tų duomenų yra teisingas ir kas iš jų yra tikrasis to automobilio savininkas, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nenustatyta ir faktiniais duomenimis nepatvirtinta.
BPK 109 str. baudžiamajame procese suteikia teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį tik asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos. Šioje konkrečioje situacijoje nei vienas iš prieš tai paminėtų galimų automobilio savininkų, savo nuosavybės teisės į automobilį faktiniais įstatymo nustatyta tvarka patvirtintais duomenimis, nepagrindė ir ikiteisminio tyrimo nei vienas iš jų nukentėjusiuoju šioje byloje nepripažintas. Ikiteisminio tyrimo metu firmos „Skorpio“ savininko pateiktų dokumentų neatitikimas reikalavimams, reikiamo jų patvirtinimo mebuvimas ir jų nelegalizavimas lėmė tai, kad teisės byloje pareikšti civilinį ieškinį neįgijo ir civilinio ieškinio byloje pareikšti niekas negalėjo.
Duomenys rodo, kad, perdavus bylą teismui, 2009 m. gruodžio 15 d. rašytu prašymu advokato A. M. kontoros advokatas A. M.,pareiškime nurodęs, kad firmą „Skorpio“ jis atstovauja pagal atstovavimo sutartį (nurodomos sutarties nei sudarymo ir galiojimo laikas, nei ja advokatui suteiktų įgaliojimų turinys nežinomas, nes pati sutartis nepateikta), kad ginčo automobilio savininkas - prekybos bendrovė „Bansalease S.A. E.F.C. buvo įgaliojusi bendrovę „Centro Zaragoza“ atsiimti ginčio automobilį ir atlikti visus reikalingus šio automobilio sugražinimo teisėtam savininkui veiksmus, o ši bendrovė yra perįgaliojusi tuos veiksmus atlikti Lenkijos firmos „Skorpio“ savininką J. B., prašė teismo ginčio automobilį sugražinti firmos „Skorpio“ savininkui J. B. arba imtis priemonių, kad tas automobilis nebūtų paslėptas, iškomplektuotas ar kokiu nors kitu būdu sumažinta jo vertė bei pridėjo 2009 m. gruodžio 14 d. išrašytą advokato orderį serija LAT Nr. 1072911, suteikiantį jam teisę Kauno miesto apylinkės teisme atstovauti ne firmos „Skorpio“, bet josios savininko J. B. interesus (t.4, b.l. 4-5, 10).
Teismas, įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo neapsvarstęs, advokato nurodomos atstovavimo sutarties ar josios kopijos neišreikalavęs ir advokato įgaliojimo ribų nenustatęs, advokato A. M. firmos „Skorpio“ vardu pateiktą prašymą prijungė prie bylos (t.4, b.l. 4-5).
Teismas, 2010 m. gruodžio 20 d. teisiamajame posėdyje, pranešęs, kad iš advokato A. M. jis yra gavęs prašymą leisti jam teisme atstovauti firmos „Ford-Skorpio“ (faktiškai byloje ne tik firmos „Ford-Skorpio“, bet ir firmos „Skorpio“ vardu tokio turinio prašymų nėra) interesus, firmą „Ford Skorpio“, kuris jokių reikalavimų šioje byloje nėra pareiškusi, ne tik pripažino civiliniu ieškovu šioje byloje, bet ir advokato orderį, atstovauti firmos „Skorpio“ savininko J. B. interesus pateikusiam advokatui A. M. leido atstovauti jokių reikalavimų byloje nepareiškusios firmos„Ford-Skorpio“, interesus (t.5, b.l. 72-73), tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodė, bylą esant išnagrinėta dalyvaujant civilinio ieškovo-firmos „Skorpio“ savininko J. B. atstovui advokatui A. M. (t. 5, b.l. 159), o priėmė ir nagrinėjimui apeliacine tvarka perdavė pasirašiusio įgaliotu „Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“ atstovu advokato A. M. surašytą apeliacinį skundą.
Atsižvelgus į tai, kad įstatymo nustatyta tvarka nei „Prekybos bendrovė „Bansalease S.A. E.F.C.“, nei bendrovė „Centro Zaragoza“, nei firmos „Skorpio“ savininkas J. B. nukentėjusiais byloje nepripažinti, žalos jiems padarymas nei kaltinamuoju aktu, nei skundžiamu teismo nuosprendžiu šioje byloje nekonstatuotas, kad civilinių ieškinių nei vienas iš jų byloje nėra pareiškęs ir įstatymo nustatyta tvarka, civiliniu ieškovu nepripažintas, kad advokato teisės, surašyti bei pasirašyti „Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“ vardu apeliacinį skundą faktiniais duomenimis nepatvirtinta, advokato A. M. surašyto skundo pagrindu pradėtas jo surašyto skundo nagrinėjimas nutraukiamas ir skundas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BPK 312 str., 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.
n u taria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.
Pradėtą advokato A. M. pasirašyto „Prekybos bendrovės „Bansalease S.A.E.F.C“ vardu surašyto skundo nagrinėjimą, nutraukti ir skundą palikti nenagrinėtą.