- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 1-221-347/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Kaltinamasis
- A. A. V.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1999-11-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1d. ir 2000-12-20 atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;2008-09-30 pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2d. – 10 MGL bauda; 2008-10-17 bauda sumokėta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str.2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antanas A. V. kaltinamas tuo, kad jis 2008m. gegužės 25d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 2008-05-13 Ispanijoje pavogtą automobilį Audi A6, valst. Nr. 8723DXZ, violetinės spalvos, 2006m. laidos, kėbulo Nr.WAUZZZ4F16N149400, ir šį automobilį realizavo 2008m. gegužės 26d. apie 12 val. Raudondvario pl. 275, Kaune, parduodamas J. A. už 60000Lt, žinodamas, jog šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu.
Kaltinamasis A.A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog turėdamas invalidumą , nes serga cukralige, jis užsiima automobilių perpardavimu, pats važinėja į Vokietiją. Kaltinime nurodytą dieną jam paskambino pažįstamas, kurio šiuo metu neprisimena, ir pasakė, kad turguje prie tvoros, prie 23 aikštelės, yra gera mašina kainuojanti apie 70 000 litų ir „gal nori prasisukti?“, nes jis pats neturėjo tiek pinigų. Jis taip pat tiek pinigų neturėjo. Susiskambino su A. ir nuvažiavo į turgų apžiūrėti mašinos. Buvo du pardavėjai lietuviai. Vienas vyresnis, kitas – jaunesnis. Jie vaikščiojo prie mašinos. Kaina buvo nurodyta – 65 000 litų. Sakė, kad mašina nevogta. Teigė, jog ji pardavinėjama apie du mėnesius. Jis nusiderėjo gal iki 57 000 litų, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes mokėjo eurais, o vėliau pardavė už 60 000 litų. A. davė apie 200-300 litų. Pirkdamas mašiną gavo tuščią pirkimo-pardavimo blanką. Pasitikrino kėbulo numerį. Buvo matyti, kad automobilis buvo daužtas. Pirkdamas gavo dokumentus ir du automobilio raktelius. Kas automobilio savininkas, nesidomėjo. Vokietijoj net netikrina duomenų taip pat. Niekad problemų nebūdavo. Įdėjo skelbimą internete. Mašina stovėjo pas jį kieme. Pirkėjas atvažiavo su draugu. Automobilį išbandė. Pasitikrino, ar nėra vogtas. Buvo gautas oficialus atsakymas, kad viskas tvarkoje ir kad gali registruoti. Kas pildė vokišką pirkimo-pardavimo blanką, jam nežinoma.
Ikiteisminio tyrimo metu A.A. V. pripažino, kad vyriškiai sakė, jog automobilis vogtas (t.2, b.l.18-21), tačiau apklausiamas vėliau ir teismo posėdžio metu nurodė, jog parodymus davė dėl psichologinės įtampos. Jis paaiškino, kad serga duabetu, buvo iškviestas į šeštą skyrių, jį „užsidarė du tyrėjai“, „užsirakino duris“. Sakė: „Bernužėli, kalbėsim dabar kitaip (...) Žinojai, kad mašina vogta (...) Ką čia apsimetinėji? Važiuosi žemyn Kauno.“ Kai apie tai prieš apklausą pasakė tyrėjai, ji tik pasiūlė kviestis advokatą.
Nukentėjusysis J. A. parodė, jog jis 2008m. gegužės 25d. rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Audi A6“. Susiskambino su pardavėju ir susitiko jis su draugu ir V. su draugu Muravos kolonėlėje. Automobilio rinkos kaina buvo apie 65-70 tūkstančių litų. Automobilis buvo dažytas. Išbandė, kaip važiuoja. V. paaiškino, kad automobilį „atsivarė pats su žentu“ iš Ispanijos. Numeriai ant automobilio buvo ispaniški. Automobilį patikrino draugas Š., ekspertai, „Regitra“, „Juta“, „Žėručio“ autoservisas. „Regitroje“ buvo užtikrintas, kad automobilis nėra paieškomas. Kur ir kas užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, nežino ir nematė. Jis tik davė duomenis. Gavo visus dokumentus, originalius raktelius, atsiskaitė. Sumokėjo 60000 litų. Dalį pinigų – 35000 litų – skolinosi iš dukters. A. V. įgaliojimo parduoti neturėjo. Kai jis „Regitroj“ paklausė, ar to nereikia, jam buvo atsakyta, kad nereikia, kad „visi taip pardavinėja“. Tik po poros savaičių atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad automobilis paieškomas;
liudytojas G. Š. parodė, jog jam 2008m. gegužės mėn. paskambino draugas J. A. ir pasakė, kad nori pirkti automobilį ir prašė padėti apžiūrėti, nes jis turi „šiokį-tokį supratimą apie techniką“. J. A. automobilį susirado per skelbimus. Automobilį išbandė. Kiek jis suprato, automobilis buvo pirktas Ispanijoje. Matėsi, kad remontuotas. Kaina mažesnė už rinkos kainą. A. davė rankpinigius ir jis toliau nedalyvavo;
liudytoja V. M. patvirtino, kad iš tiesų jos vyras pervedė į tėčio – J. A. sąskaitą pinigų automobilio pirkimui. Ji dalyvavo pinigus perduodant pardavėjui, „kad būtų saugiau“. Jai žinoma, jog prieš pirkimą tėtis tikrinosi, ar automobilis nevogtas.
liudytojas Š. B. parodė, jog jis dirba „Regitroje“, transporto priemonių sutikrinime. Registruojant transporto priemones jie paima asmens tapatybės kortelę, registracijos dokumentus, sutikrina automobilį, ar nėra klastojimo. Šiuo atveju automobilio klastojimo nebuvo nustatyta. Dokumentai nekėlė įtarimų. Taip pat tikrinama „Eucar“ sistemoje, ar automobilis paieškomas. Tuo metu prie sistemos buvo prisijungusios ne visos šalys. Italija, Ispanija ir Prancūzija nebuvo prisijungusios ir informacijos neteikė. Patikrinus duomenis, jis atsakė J. A., kad automobilis nėra paieškomas. Sutartis turi būti pateikiama. Nesvarbu, kokia kalba pateikiama informacija. Svarbiausia – pirkėjo ir pardavėjo duomenys. Lietuvoje registruojant svarbiausia – tvarkingi, nesuklastoti automobilio dokumentais ir pirkėjo dokumentai. Vertimai į lietuvių kalbą nereikalaujami. Konkrečiai su dokumentais dirba kiti darbuotojai, kitame pastate;
liudytoja G. N. parodė, jog ji dirba VĮ „Regitra“ specialiste. Jos pareiga – priimti iš kliento dokumentus ir supildyti prašymą pagal pateiktus dokumentus mašinos registracijai. J. A. pateikus visus dokumentus ji klastojimo požymių neaptiko. Sutartyje buvo keli nežymūs neatitikimai – pavardėje raidelės ir buto numeris. Bet tai nebuvo esminiai neatitikimai ir nebuvo pagrindo sutartį atmesti. Dokumentai buvo ispaniški, o sutartis – vokiška. Pirkėjas, tvirtindamas parašu, patvirtina, kad automobilį pirko užsienyje. Būtent tai ir rodo, kad automobilis pirktas užsienyje. Tačiau būna, kad bendrovės atiduoda automobilius realizavimui. Kur, kokiu būdu pildomos sutartys, jie netikrina. Už įrašų teisingumą atsako jas užpildę ir pasirašę asmenys. Pardavėjo dalyvavimo registruojant nereikia. Dokumentų vertimų reikalauja tik tuomet, jei būna kokių abejonių;
liudytojas K. S. parodė, jog jis dirba VĮ „Regitra“ specialistu. Jo pareiga – išduoti jau parengtus automobilio registracijos dokumentus. J. A. išduodami dokumentai – eilinis atvejis. Pirminių dokumentų jis netikrino;
liudytojas K. A. parodė, jog jis su V. pažįstami nuo vaikystės. Žino, kad A. V. „verčiasi mašinom“ – perka ir parduoda automobilius. Į užsienį retai važiuoja. Perka-parduoda Lietuvoje. Kartą prašė paskolinti kelioms dienoms 15 000 eurų. Minėjo, kad yra „geras variantas“. Daugiau apie tai neklausinėjo. Grąžino pinigus po trijų dienų ir davė dar 200 eurų;
liudytoja N. M. parodė, kad ji dirba tyrėja ir bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama, iš ko įsigytas vogtas automobilis. Nustatyta, kad J. A. jį įsigijo iš A. V. Iš ko įsigijo automobilį A. V., nebuvo nustatyta. Pirmos apklausos metu A. V. pripažino, kad žinojo, jog automobilis vogtas. Į apklausą jis buvo pristatytas kriminalistų. Kriminalistai pateikė jo dokumentus ir pasakė, kad reikia pareikšti įtarimą, kadangi prisipažino. Teigė, jog A. V. prisiskambindavo, buvo pakvietusi jį į susitikimą su J. A., bet jų pokalbio neprisimena ir negirdėjo.
automobilio Audi A6, valst. Nr.DZM 559, jo dokumentų ir rakto poėmio iš J. A. (t.1, b.l.7-1) protokolas;
automobilio aprašas (t.1, b.l.12-14, t.3, b.l.101-106);
specialisto išvada Nr.20-ISI-1254 apie tai, kad automobilio identifikavimo numeris yra standartinėje vietoje ir nėra pakeistas (t.1, b.l.15-18);
specialisto išvada Nr.11-1787(09), jog automobilis iš dalies perdažytas tokios pat spalvos kaip ir pirminis dažymas, dažais (t.1, b.l.19-26);
specialisto išvada Nr.11-1848(09), patvirtinanti, jog tyrimui pateikti automobilio raktai yra pagaminti gamykliniu būdu (t.1, b.l.37-42);
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2008-07-10 raštu pateikta informacija Nr.TR/4856/16/LT/08, kad automobilis buvo pagrobtas Barselonoje 2008m. gegužės 13d. ir vagystės metu automobilis priklausė kompanijai „Bansalease S.A.Y Anc. De kredito“, jog dėl automobilio vagystės metu patirtų nuostolių Ispanijoje nukentėjusiajam buvo išmokėta kompensacija (t.1, b.l.48-62);
specialisto išvada Nr.20-4-ISI-69, patvirtinanti, kad ispaniško transporto priemonės registracijos liudijimo Nr.05-4553034 ir jo priedo Nr.36284041, išduotų automobiliui Audi A6, identifikavimo numeris WAUZZZ4F149400, pagal kuriuos automobilis buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje VĮ „Regitra“, blankai yra tikri, juose pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nerasta (t.1, b.l.63-74);
automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l.75) bei specialisto išvados Nr.20-4-IS1-234 ir Nr.20-4-IS1-215 (G1-436), jog nėra duomenų, kad sutartyje įrašus savo ranka darė A.A. V. (t.1, b.l.80-93).
Be to, byloje yra duomenų, kad draudimo polise kaip automobilio savininkas nurodomas Gutterman SA, adresas: CL Diputacion 239, 08007, Barselona (t.2, b.l.125).
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipėsi teisinės pagalbos į Ispanijos Karalystės kompetentingas institucijas 2010m. sausio mėn. 21d., prašydama padėti nustatyti tikrąjį automobilio savininką. 2010-08-19 raštu Nr.20-2-528-09 kreiptasi į Lietuvos nacionalinę narę Eurojuste prokurorę L. Č. dėl teisinės pagalbos prašymo vykdymo paspartinimo, tačiau joks atsakymas negautas iki bylos išnagrinėjimo dienos.
Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tik tą faktą, kad automobilis Audi A6 (valst. Nr. 8723DXZ, violetinės spalvos, 2006m. laidos, kėbulo Nr.WAUZZZ4F16N149400), kurio tikrasis savininkas iki šiol neginčytinai nenustatytas, buvo pavogtas (prie neginčytinai nenustatytų aplinkybių) Ispanijos Karalystėje iki šiol nenustatytų asmenų, realizuotas nenustatytų asmenų ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis kaltinamajam Antanui A. V. ir jis, po eilės patikrinimų valstybinėse įstaigose, pirkėjui ir jam pačiam įsitikinus, kad automobilis nėra paieškomas, 2008m. gegužės 26d. šį automobilį pardavė J. A. už 60 000 litų. Išskyrus pirminius paties kaltinamojo A. A. V. parodymus, kurie buvo duoti po psichologinio spaudimo, apie tai, kad jis žinojo, jog automobilis vogtas, nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, turinčią esminės reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl A.A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2d. išteisintinas.
Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir prašymas dėl automobilio Audi A6 grąžinimo spręstini baudžiamojoje byloje dėl automobilio vagystės, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas – Nr.20-1-00577-08, nustačius kaltus asmenis ir žalą patyrusius nukentėjusiuosius.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2d. išteisinti, nenustačius, jog jo veiksmais padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.).
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinį J. A. ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3d. 2p.).