Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Jolantos Čepukėnienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl 2016-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015-12-07 iki 2016-07-29. P. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-12-07 iki 2016-07-29.

P. V. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o kaltinamasis P. V. (P. V.), duodamas patarimus ir saugodamas bei pridengdamas kaltinamąjį R. D., šiam darant nusikalstamą veiką, taip pat iš anksto pažadėjęs padėti realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, padėjo kaltinamajam R. D. padaryti kvalifikuotą vagystę, o būtent: kaltinamasis R. D., 2015 m. lapkričio 17 d., laikotarpyje tarp 09:00 val. ir 13:30 val., tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įveikdamas kambario, kuriame gyveno nukentėjusieji A. P. (A. P.) ir P. G., durų užraktą, įsibrovė į svetimą gyvenamąją patalpą, iš kurios pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. G. priklausantį turtą - nešiojamąjį kompiuterį „Dell inspirion 1520“ - 100 € vertės, kurį kaltinamasis P. V. savo vardu įkeitė lombarde, o po to, kaltinamasis R. D., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. lapkričio 17 d., laikotarpyje tarp 14:00 val. ir 16:20 val., susitaręs ir bendrininkaudamas su kaltinamuoju P. V. (P. V.), kuris pažadėjo padėti kaltinamajam R. D. daryti nusikalstamą veiką - vagystę, įsibraunant į patalpą, o būtent, nukreipti D. G. dėmesį, tuo metu, kai kaltinamasis R. D. (duomenys neskelbtini) esančiame bute iš nukentėjusiųjų A. P. (A. P.) ir P. G. kambario grobs nukentėjusiesiems priklausantį turtą, tokiu būdu saugodamas ir pridengdamas bendrininką R. D., taip pat patardamas R. D., kokius daiktus imti iš nukentėjusiųjų kambario, tokiu būdu, kaltinamasis R. D., padedamas kaltinamojo P. V., pro išlaužtas kambario duris įsibrovė į nukentėjusiųjų A. P. ir P. G. gyvenamąjį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą: du kompiuterinius žaidimus „Xbox 360“, kiekvienas 200 € vertės, televizorių „Samsung“ - 100 € vertės ir televizorių „Telefunken“ - 100 € vertės, kuriuos vėliau kaltinamieji R. D. ir P. V., bandė realizuoti kaltinamojo P. V. vardu įkeisdami lombarde.

Nuteistojo teigimu, juo pasinaudojo P. V., kuris nepasakė teismo posėdžio metu, kad R. D. buvo neadekvatus ir nusikalstamą veiką darė būdamas apsvaigęs nuo narkotikų. Dėl to P. V. keitė parodymus, slėpė savo nusikaltimą, teismo posėdžio metu sužinojęs apie telefoninių pokalbių išklotines, prisipažino iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos bausmės, t.y. dėl to, jog, skiriant bausmę, nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

BK 64¹ straipsnio nuostatos įpareigoja teismą baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirtą bausmę tuo pačiu nuosprendžiu sumažinti vienu trečdaliu. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog byla dėl R. D. bei nuteistojo P. V. padarytų nusikalstamų veikų buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, o baudžiamosios bylos nagrinėjimą teismas baigė priimdamas nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą. Apylinkės teismas, motyvuodamas BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymą, pagrįstai konstatavo nesant pagrindų skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat pagrįstai konstatuota, jog jokios reikšmės nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, šiuo atveju, neturėjo.

Skunde nuteistasis taip pat nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ir kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei motyvai yra reikšmingi skiriant bausmę bei ją individualizuojant, tačiau neturi reikšmės sprendžiant BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, kadangi, kaip minėta, svarbu, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, bei kad kaltinamasis pripažįsta kaltę. Nuteistojo teismo posėdžio metu pateikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, jog R. D. į įstaigą 2015-12-10 atvyko abstinencijos būsenoje (po heroino vartojimo), reikšmės nagrinėjamam klausimui visiškai neturi.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2016-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-10-04 prašymu kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokatė teikia antrinę teisinę pagalbą byloje. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 83,03 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šia nuostata įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvia įstatymo nuostata valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme, o proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo, kas, kolegijos vertinimu, reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.