Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Anatolijui Svilai ir Sergejui Pelšui (Sergej Pelš)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D. (R. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodantis savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, 2014 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, o

P. V. (P. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodantis savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas septynis kartus, šešis kartus Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą Prancūzijoje. Paskutinį kartą Lietuvoje teistas 2015 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, - 12 MGL dydžio bauda, o Prancūzijoje teistas 2015 m. birželio 11 d. Prancūzijos Respublikos Lilio miesto baudžiamojo teismo nuosprendžiu už nusikalstamu būdu įgyto turto slėpimą, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 5 metams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. D. (R. D.) pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o kaltinamasis P. V. (P. V.), duodamas patarimus ir saugodamas bei pridengdamas kaltinamąjį R. D., šiam darant nusikalstamą veiką, taip pat iš anksto pažadėjęs padėti realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, padėjo kaltinamajam R. D. padaryti kvalifikuotą vagystę, o būtent:

Kaltinamasis R. D., 2015 m. lapkričio 17 d., laikotarpyje tarp 09:00 val. ir 13:30 val., tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įveikdamas kambario, kuriame gyveno nukentėjusieji A. P. (A. P.) ir P. G., durų užraktą, įsibrovė į svetimą gyvenamąją patalpą, iš kurios pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. G. priklausantį turtą - nešiojamąjį kompiuterį „Dell inspirion 1520" - 100 € vertės, kurį kaltinamasis P. V. savo vardu įkeitė lombarde, o po to, kaltinamasis R. D., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. lapkričio 17 d., laikotarpyje tarp 14:00 val. ir 16:20 val., susitaręs ir bendrininkaudamas su kaltinamuoju P. V. (P. V.), kuris pažadėjo padėti kaltinamajam R. D. daryti nusikalstamą veiką - vagystę, įsibraunant į patalpą, o būtent, nukreipti D. G. dėmesį, tuo metu, kai kaltinamasis R. D. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute iš nukentėjusiųjų A. P. (A. P.) ir P. G. kambario grobs nukentėjusiesiems priklausantį turtą, tokiu būdu saugodamas ir pridengdamas bendrininką R. D., taip pat patardamas R. D., kokius daiktus imti iš nukentėjusiųjų kambario, tokiu būdu, kaltinamasis R. D., padedamas kaltinamojo P. V., pro išlaužtas kambario duris įsibrovė į nukentėjusiųjų A. P. ir P. G. gyvenamąjį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą: du kompiuterinius žaidimus „Xbox 360", kiekvienas 200 € vertės, televizorių "Samsung" - 100 € vertės ir televizorių "Telefunken" - 100 € vertės, kuriuos vėliau kaltinamieji R. D. ir P. V., bandė realizuoti kaltinamojo P. V. vardu įkeisdami lombarde.

Šiais savo veiksmais, kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o kaltinamasis P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamieji R. D. ir P. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę šiomis jiems inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, kurių esminės faktinės aplinkybės ir kvalifikavimas prokuroro prašymu buvo pakeistas teisme, pripažino visiškai ir patvirtino, kad būtent kaltinamasis R. D., išlauždamas įėjimo durų užraktą, fiziškai įsibrovė į nukentėjusiųjų A. P. ir P. G. kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio pagrobė kaltinime išvardintus daiktus, o kaltinamasis P. V. nukreipdamas nukentėjusiojo P. G. draugės D. G. dėmesį, taip saugodamas ir pridengdamas kaltinamąjį R. D., padėjo pastarajam padaryti vagystę. Taip pat kaltinamieji R. D. ir P. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagrobtą turtą jie realizavo kartu, įkeisdami jį lombarde, kaltinamojo P. V. vardu, nes jis gerai pažinojo lombardo savininką.

Teismas mano, kad kaltinamųjų R. D. ir P. V. prisipažinimas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, abiejų kaltinamųjų kaltė taip pat įrodoma nukentėjusiojo P. G. ir liudytojo – lombardo savininko - L. B., kurie buvo apklausti teisiamajame posėdyje, taip pat nukentėjusiojo A. P. (T. 1., b.l. 30-32) ir liudytojos D. G. (T. 1., b.l. 51-52) parodymais, duotis ikiteisminio tyrimo metu, bei įvykio vietos apžiūros protokolu (T. 1., b.l. 16-21), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. D. kaltė svetimo turto pagrobimu, įsibraunant į patalpą, o kaltinamojo P. V. kaltė padėjimu kaltinamajam R. D. padaryti šį nusikaltimą, yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. D. padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis slaptai pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, o kaltinamojo P. V. padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, duodamas patarimus, saugodamas ir pridengdamas kitą bendrininką – kaltinamąjį R. D., padėjo jam daryti nusikalstamą veiką, o taip pat iš anksto pažadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus.

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu pateikęs rašytinį prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytų ir abiem kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų esmines faktines aplinkybes, o taip pat prašydamas pakeisti kaltinamajam P. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, kaltinamojo R. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau baigiamųjų kalbų teisme metu, prokuroras kaltinamojo R. D. veiksmus, pagrobiant nukentėjusiesiems P. G. ir A. P. priklausantį turtą, kvalifikavo kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas ir prašė kaltinamajam R. D. paskirti dvi atskiras bausmes, kurias vėliau prašė subendrinti BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, ir paskirti subendrintą bausmę.

Baudžiamieji įstatymai nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, tačiau pagal teismų praktiką, tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu viena nuo kitos nenutolusių, analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų nusikalstamų veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. D., grobdamas svetimą turtą iš nukentėjusiųjų A. P. ir P. G. gyvenamojo kambario, veikė vieninga tyčia, t.y. jis siekė pagrobti kambaryje buvusį svetimą turtą, tačiau šį savo nusikalstamą sumanymą jis sugebėjo įgyvendinti tik per trumpą laiko tarpą du kartus įsibrovęs į tą pačią patalpą (kambarį), ir padarydamas žalą tiems patiems nukentėjusiesiems (kambario gyventojams), todėl atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. D., pagrobdamas nukentėjusiesiems P. G. ir A. P. priklausantį turtą, padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė abiejų kaltinamųjų atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio reikalavimus ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu. Tačiau BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismo nuosprendžiu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu tik tuo atveju, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, šio įstatymo taikymo sąlygos yra išvardintos įstatyme, kurios negali būti aiškinamos plečiamai, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat ji negali būti baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamųjų R. D. ir P. V. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, nėra jokio pagrindo, o ta aplinkybė, kad prokuroras rašytinį prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytų ir abiem kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų esmines faktines aplinkybes, bei pakeisti kaltinamajam P. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, pateikė teismui tik įrodymų tyrimo pabaigoje, o kaltinamieji tik tada savo kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai, jokios reikšmės, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, neturi.

Kaltinamųjų R. D. ir P. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jie pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi jas padarę.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems R. D. ir P. V., teismas atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei pagrobto turto rūšį bei vertę, taip pat į kiekvieno iš kaltinamųjų, kaip bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme (bendrininkų rūšį), į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamųjų asmenybes, kurie anksčiau buvo daug kartų teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad nei vienas iš kaltinamųjų legaliai niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, abu jie piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus tiek kaltinamajam R. D., tiek kaltinamajam P. V. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - Tarnyba) prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje baudžiamojoje byloje išieškojimo tiek iš kaltinamojo R. D., tiek iš kaltinamojo P. V..

Tarnybos prašymuose dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tarnybos teigimu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje baudžiamojoje byloje sudaro 281,74 €, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo R. D. ir 308,84 €, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo P. V.. Prašymuose taip pat nurodoma, kad teisme antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai Anatolijus Svila ir Sergejus Pelšas (Sergej Pelš), o ikiteisminiame tyrime antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems taip pat teikė ir advokatas G. J. G. bei advokatė L. K..

Tačiau tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t.y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, kaltinamiesiems R. D. ir P. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl gynėjų dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamųjų R. D. ir P. V. valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų R. D. ir P. V. šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. (R. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. liepos 29 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. liepos 29 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę R. D. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. liepos 29 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo R. D. netenkinti.

P. V. (P. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. liepos 29 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. liepos 29 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę P. V. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. liepos 29 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo P. V. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.