- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1425-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13475-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. V. ieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, sūnaus A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus A. V. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015-07-07, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. su sūnumi išėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko atsakovas vengia bendrauti, su sūnumi nepalaiko jokio ryšio, neteikia sūnui išlaikymo. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 300 Eur, ši pareiga turi būti paskirstyta lygiomis dalimis abiem tėvams. Atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., todėl paskaičiavo 3 300 Eur įsiskolinimą už 22 mėnesius po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jis neturi galimybės skirti 150 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, kadangi jo pajamos – 354 Eur per mėnesį. Be to, yra paėmęs vartojimo kreditą ir UAB „General Financing“ moka kas mėnesį po 108 Eur, kas ketvirtį moka po 221 Eur už gyvybės draudimą, taip pat reikia mokėti komunalinius mokesčius – 30 Eur vasarą ir 100 Eur šildymo sezonu, turi išlaidų maistui, automobilio išlaikymui. Sūnaus išlaikymui pinigų paskutinį kartą ieškovei davė 2014 m. gruodžio mėnesį. Nuo 2015 m. sūnui neteikia išlaikymo, nes ieškovė neatvažiuoja pasiimti pinigų ir vengia bendrauti. Sutinka nuo 2015 m. sausio mėnesio mokėti išlaikymo įsiskolinimą po 60 Eur kas mėnesį ir sūnaus išlaikymui skirti po 60 Eur kas mėnesį. Prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nurodė, kad sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį, tačiau nesutinka su 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimu, nes išlaikymą sūnui teikė nuo 2013 m. iki 2015 m. sausio mėnesio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės J. V. ir atsakovo A. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino santuokos metu įgytą turtą, nustatė nepilnamečio A. V. gyvenamąją vietą su motina J. V., priteisė iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. V. 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., priteisė iš atsakovo ieškovei J. V. 127,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei –153 Eur žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendime konstatavo, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 289,50 Eur, ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (16 metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendė, kad 289,50 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos – apie 439,58 Eur darbo užmokestis, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė 670 Eur vertės, jo pajamos – apie 354,34 Eur. Ieškovė jokių įsipareigojimų neturi, o atsakovas turi sudaręs sutartį su UAB „General financing“ dėl 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kredito ir kas mėnesį moka po 108,05 Eur įmokas. Duomenų, kam panaudotos šios lėšos nebuvo pateikta, todėl teismas vertino, kad jos skirtos asmeninių poreikių tenkinimui ir laikė, kad šie skoliniai įsipareigojimai negali būti pagrindu mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Atsakovo nurodytas draudimas dėl nelaimingų atsitikimų yra savanoriškas, jo pagrindu nemokant įmokų, nėra pradedami išieškojimai. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, esant sunkiai asmens turtinei padėčiai draudimas nėra būtinojo reikalingumo paslauga. Todėl teismas sprendė, kad ir atsakovo vardu sudaryta draudimo sutartis negali būti pagrindu mažinti priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Teismas nustatęs, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (tokių duomenų byloje nėra), galintys gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir patenkinti teismo nustatyto dydžio sūnaus poreikius, be to, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (šalys neturi nekilnojamojo turto, yra dirbantys), ir abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nesutiko ir teigė, kad iki 2015 m. sausio mėn. teikė sūnui išlaikymą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. sumažinti iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, kitą ieškinio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo didesnio dydžio išlaikymą negu jis gali teikti ir nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., neatsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį. Atsakovo materialinė padėtis yra žymiai blogesnė negu ieškovės J. V., atsakovas gauna kas mėnesį 354,34 Eur atlyginimą, o ieškovė J. V. – 439,58 Eur, todėl ieškovė galėtų teikti didesnio dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Be to, jis yra sudaręs sutartį su UAB „General financing“ dėl 2 896,20 Eur paskolos ir kas mėnesį moka po 108,05 Eur, paskolą pasiėmė, kadangi tuo metu nedirbo ir reikėjo pragyventi. Ieškovei išvykus gyventi su sūnumi į Kauną, jai kas mėnesį duodavo į rankas virš 100 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš paimtos vartojimo paskolos ir turėtų lėšų, tačiau jokių raštiškų pakvitavimų ar raštelių apie pinigų davimą nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovės J. V. nepaėmė. Atsakovas taip pat yra apsidraudęs gyvybę draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir kas ketvirtį moka 121 Eur įmoką, moka už komunalinius patarnavimus, todėl jam lieka mažai lėšų pragyvenimui. Ieškovė J. V. nepateikė teismui pirkimo kvitų ir čekių, kurie patvirtintų, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga kas mėnesį 300 Eur suma. Ieškovė J. V. atsiliepimu į atsakovo A. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus žmogus, galintis pagerinti savo finansinę padėtį taip, kad užtektų pajamų ne tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, bet ir sūnaus interesų užtikrinimui. Vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, sumažėja galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, 289,50 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko 2013 m. rugpjūčio mėn., vaikas gyveno su ieškove Kauno mieste, o atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. mokėjo savo sūnui kokį nors išlaikymą ar suteikė kitokią paramą sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje tarp šalių – buvusių sutuoktinių – kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio ir jo pagrįstumo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio sūnaus A. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus patenkino visiškai. Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas šią teismo sprendimo dalį, teigia, kad priteistas per didelis išlaikymas, neatitinkantis jo turtinės padėties, ir nepagrįstai priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi jis išlaikymą sūnui teikė iki 2015 m., perduodamas ieškovei į rankas po 100 Eur kas mėnesį.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis toks asmuo disponuoja, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Be to, išlaikymo pareiga yra imperatyvi.Atsižvelgiant į nurodytus įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuotas jų taikymo taisykles, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui sūnui šių reikalavimų nepažeidė. Nors atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog sūnaus išlaikymui reikalinga kas mėnesį 300 Eur suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokia išlaikymo suma, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta tinkamai. Ieškovė išlaikymo dydžiui pagrįsti į bylą pateikė jos išlaidas pagrindžiančius kvitus (t. 1, b. l. 107–160). Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus pripažino ne kaip tiesiogiai patvirtinančius konkrečias išlaidas, būtinas vaiko išlaikymui, bet kaip įrodymus, atspindinčius tam tikrą kainų, o tuo pačiu ir pragyvenimo lygį. Kolegija sutinka, kad atsižvelgus į šiuos įrodymus, ieškovės pateiktą nepilnamečio sūnaus tenkintinų poreikių lentelę, sūnaus amžių (16 metų), įstatymuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, nustatyta išlaikymo suma (300 Eur), kuri beje yra mažesnė nei nustatyta minimali mėnesinė alga, yra reali, būtina ir tikrai neviršija vaiko poreikių. Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tekinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Atsakovas, nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jo nuomone, reikalingus tenkinti vaiko poreikius ir teisingą išlaikymo dydį (CPK 178 straipsnis), o atsakovo nesutikimas su išlaikymo dydžiu faktiškai grindžiamas tik tuo, kad iš jo priteistas išlaikymas nėra adekvatus ir proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, pagrindžiančias šalių turtinę padėtį, ir jas teisingai įvertino. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonę turi tik atsakovas, o šalių mėnesinės pajamos nors ir skiriasi maždaug 86 Eur, t. y. ieškovė gauna šiek tiek didesnį uždarbį, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad nepilnametis sūnus nuolat gyvena su ieškove, todėl ir šiaip jai tenka didesnė išlaikymo našta ir vien dėl šios priežasties negali būti pripažinta, jog jai turėtų tekti dar didesnė išlaikymo našta. Tai, kad atsakovas gauna mažesnes darbines pajamas, negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o sūnaus išlaikymo naštą didesne dalimi perkelti ieškovei. Atsakovo prisiimti įsipareigojimai – kreditiniai įsipareigojimai ir savanoriško draudimo įmokos – apylinkės teismo taip pat įvertinti tinkamai, kadangi šie įsipareigojimai atsakovo buvo prisiimti vien jo valia, todėl negali turėti jokios įtakos imperatyviai nustatytos nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vykdymui.Vertinant atsakovo galimybes teikti priteistą išlaikymą turi reikšmės ir tai, kad atsakovas, būdamas pakankamai jauno amžiaus, darbingas, nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kurios užtikrintų jam galimybę gauti pajamas, pakankamas išlaikymo pareigos vykdymui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui, ar kad jis būtų ėmęsis kokių nors priemonių ir būtų dėjęs pastangas užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. išvyko su sūnumi gyventi kitur, o atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad jis nepilnamečiui sūnui ir toliau teikė išlaikymą, visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovas tinkamai nevykdė išlaikymo pareigos, ir todėl pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovė su sūnumi nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio išvyko gyventi į kitą miestą – Kauną, tačiau teigia, kad jis kas mėnesį ieškovei į rankas duodavo po 100 Eur vaiko išlaikymui. Akivaizdu, kad šalims nutraukus bendrą gyvenimą ir atsiradus tarpusavio nesutarimams, atsakovas būdamas apdairus ir atsakingas išlaikymui skirtas lėšas turėjo mokėti, gaudamas tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinus tai, kad šalis siejo priešiški santykiai, o ieškovė išvyko į kitą miestą, mažai tikėtina, jog atsakovas tokias lėšas būtų mokėjęs be patvirtinimo apie jų gavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, atsiradusį nuo ieškovės išvykimo gyventi kitur iki ieškinio pateikimo momento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dėl šios priežasties tenkintinas atsakovės prašymas priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 120 Eur, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 24) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.