Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, vaizdo konferencijos būdu, ZOOM programos platformoje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda.

Mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), nešiojamuosius kompiuterius „ASUS Zenbook“ ir DELL INSPIRON, saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje (S. Nėries g. 2, Klaipėdoje), nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. nuteistas už tai, kad 2020 metų balandžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, internetu iš Nyderlandų, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko 0,6298 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – kokaino, įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, ir nurodė pardavėjui šią nupirktą psichotropinę medžiagą atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą psichotropinę medžiagą tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje atgabeno į Lietuvos Respubliką, kur 2020 m. balandžio 22 d., 19.26 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Servečės g. 1, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Tokiu būdu T. G., neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, 0,6298 g psichotropinės medžiagos, kurios sudėtyje yra kokaino.

2. T. G. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis 2020 metų balandžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, internetu iš Nyderlandų, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko 0,6298 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – kokaino, įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, ir nurodė pardavėjui šią nupirktą psichotropinę medžiagą atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą psichotropinę medžiagą tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje atgabeno į Lietuvos Respubliką, kur 2020 m. balandžio 22 d. 19.26 val. šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Servečės g. 1, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Tokiu būdu T. G. neteisėtai įgijo ir siuntė 0,6298 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – kokainas, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl T. G. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

5. T. G. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, tvirtina, kad teismas netinkami įvertino jo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu neteisėtai disponavus narkotine medžiaga kokainu bei ją gabenus per valstybės sieną.

6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

9. Kaip matyti iš nuteistojo T. G. parodymų ir apeliacinio skundo argumentų, jis neigia siuntęsis iš Nyderlandų narkotines medžiagas, tvirtina, kad atsitiktinai pamatė lapelį, įdėtą į šalia esančio buto pašto dėžutę ir tik vedinas smalsumo jį paėmė, o kitą dieną paskambinęs kurjeriui susitarė dėl siuntos atsiėmimo. Pirmosios instancijos teismas tokią jo versiją nepagrįstai vertino kaip gynybinę. Su tokiais nuteistojo T. G. argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

10.1. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. birželio 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. S., kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiuoju tyrėju L. G., atliko veiksmus neatkleidžiant savo tapatybės. Juos atliekant, 2020 m. birželio 25 d., (duomenys neskelbtini) buto pašto dėžutę buvo įdėtas pranešimas apie siuntą T. J., kuriame buvo nurodyta, jog siuntą atsiimti reikia kreiptis į kurjerį telefonu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 26 d., apie 12.30 val. paskambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Skambinęs asmuo paaiškino, jog laukia T. J. skirtos siuntos, kurią atsiims kitas asmuo, vardu T.. 2020 m. birželio 26 d., apie 13.40 val., abu tyrėjai atvyko prie (duomenys neskelbtini)namo. Užėjus į laiptinę ir paskambinus į (duomenys neskelbtini) buto duris, durų niekas neatidarė. Tuomet numeriu (duomenys neskelbtini)susisiekus su asmeniu, prisistačiusiu siuntos gavėju, iš (duomenys neskelbtini)namo laiptinės išėjo T. G., kuris prisistatė siuntos gavėju. Paprašius pateikti asmens tapatybės dokumentą, jis pateikė T. G. vairuotojo pažymėjimą. Paklausus, kodėl siuntą atsiimta kitas asmuo nei nurodyta ant siuntos, T. G. atsakė, jog siuntėjas blogai nurodė gavėjo vardą ir pavardę ir parodė elektroninio pašto susirašinėjimą su siuntėju. T. G. buvo paklausta, ar jis laukia siuntos ir pastarasis patvirtino, kad jis laukia siuntos. Tuomet buvo paprašyta pasirašyti dėl jam įteiktos siuntos (t. 1, b. l. 54–59).

10.4. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Lietuvoje yra du asmenys vardu ir pavarde T. J.. Vienas jų 2019 metais išvyko į Islandiją, o kitas gyvena Kaune (t. 1, b. l. 28).

11. Šiais įrodymais nustatyta, kad Muitinės kriminalinėje tarnyboje buvo sulaikyta T. J. skirta į (duomenys neskelbtini) siųsta pašto siunta, kurioje buvo narkotinė medžiaga. Liudytojų I. N. ir A. R. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) butas priklauso I. N. tetai, tačiau šiame bute nei ji, nei kokie nors kiti asmenys negyvena apie metus laiko, todėl niekas iš jame gyvenančių asmenų negalėjo užsakyti siuntos ir jos neužsakė. Taip pat nebuvo nustatytas joks T. J., kuris gyventų (duomenys neskelbtini) bute ir galėtų užsakyti siuntą. Niekas, be nuteistojo, nesikreipė dėl pašto siuntos atsiėmimo. Tačiau gretimame (duomenys neskelbtini) namo bute – bute (duomenys neskelbtini), gyveno T. G., kuris žinojo, kad (duomenys neskelbtini) bute niekas negyvena, pašto dėžutė yra nerakinama ir lengvai pasiekiama, ir kuris atėjo pasiimti siuntos. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kelis kartus klausiant, kam priklauso jų įteikiama siunta, T. G. tvirtino, kad siunta priklauso jam, jis yra tikrasis jos savininkas ir siunta buvo jam įteikta. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams prisistačius T. G. ilgai slėpė savo gyvenamąją vietą ir nenurodė, kur jis gyvena ir kaip atvyko, taip bandydamas nuslėpti tikrąjį ryšį su siunta. Ištyrus kratos metu paimtą nuteistojo T. G. naudotą telefoną ,,Apple iPhone 7“ ir atlikus paiešką „Apple Mail“ programoje pagal aktualius tyrimui raktažodžius (Nyderlandai, Olandija, (duomenys neskelbtini), T. J., (duomenys neskelbtini), kokainas, cocain, narkotikai) buvo rastas elektroninio laiško fragmentas su raktažodžiais T. J.. Ši aplinkybė patvirtina, jog T. G., bijodamas, kad kurjeris, per kurį gauti siuntinio nuteistasis nesitikėjo, siuntinio, atsiųsto kito asmens vardu ir pavarde gali jam neatiduoti, iš vieno savo naudojamo elektroninio pašto adreso į kitą savo naudojamą elektroninio pašto adresą nusiuntė laišką su T. J. pavarde, taip tikėdamasis suklaidinti kurjerį ir gauti jam svarbų ir laukiamą siuntinį. Nuteistasis apeliaciniame skunde motyvuojama, kad liudytojų V. S. ir I. N. parodymais nustatyta, jog tiek (duomenys neskelbtini) namo durys, tiek šiame name esančio (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėta pašto dėžutė nebuvo rakinamos, kas tik dar kartą patvirtina jo parodymus apie tai, kad pašto dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini) jam naktį grįžus iš darbo buvo atidaryta ir joje pamačius pranešimą apie pašto siuntos gavimą T. J. vardu, jam kilo mintis paėmus pranešimą apie pašto siuntos gavimą pasisavinti ją. Liudytojos V. S., I. N. ir A. R. iš tikrųjų paaiškino, jog tiek (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durys ne visada būdavo rakinamos, tiek ir ne visos pašto dėžutės buvo užrakintos, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant T. G. kaltės klausimą, kadangi byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad siuntą su joje buvusiomis narkotinėmis medžiagomis iš Nyderlandų svetimu vardu ir pavarde bei adresu siuntėsi nuteistasis T. G..

12. Vienas iš nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad kratos metu jo pateikti ir pareigūnų paimti telefonas „Apple iPhone 7“, nešiojami kompiuteriai ,,ASUS Zenbook“ ir ,,DELL INSPIRON“, laikantis BPK imperatyvių reikalavimų, turėjo būti apžiūrėti ir įforminti BPK 91 ir 92 straipsniuose nustatyta tvarka, ir tik po to su 2020 m. liepos 17 d. užduotimi siunčiami atlikti objektų tyrimą. Be to, 2020 m. liepos 17 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą buvo siunčiamas tik kompiuteris ,,ASUS Zenbook“ ir telefonas „Apple iPhone 7“, kurie buvo ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. 11K- 224(20).

12.1. BPK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles, o 2 dalyje nurodyta, kad daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje. Pagal BPK 205 straipsnio 1 dalį, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. BPK 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminį tyrimą atlikusi vyresnioji tyrėja, remdamasi BPK 205 straipsnio nuostatomis, 2020 m. liepos 17 d. paskyrė užduotį atlikti nešiojamojo kompiuterio ,,ASUS Zenbook“ ir mobiliojo ryšio telefono ,,iPhone 7“ tyrimą bei nurodė ištirti šiuos daiktus, padarant visų jų išrašus (t. 1, b. l. 77-78). Tą pačią 2020 m. liepos 17 d. vyresnioji tyrėja BPK 207 straipsnio pagrindu, kaip daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, kurio nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūrėjo kratos metu paimtą V. S. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį ,,DELL INSPIRON“ bei surašė daiktų apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 92-93). Šios aplinkybės rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios daiktų, surastų ir paimtų kratos metu bei turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūrą bei ištyrimą.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kokaino įgijimas (pirkimas) šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas įgijimu neturi jokio turinio, tik medžiagų pavadinimą, kiekį ir valstybę, iš kurios jos atsiųstos. Esminės narkotinės medžiagos kokaino įgijimo aplinkybės: kada ir kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, už kokią kainą, iš kokio asmens T. G. nusipirko (įgijo) narkotinę medžiagą, nėra nustatytos. Kokaino nusipirkimo (įgijimo) faktas byloje tiesiog preziumuojamas remiantis šios narkotinės medžiagos siuntimosi faktu. Tačiau BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. G. kaltu dėl neteisėto kokaino pirkimo (įgijimo) nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimo dalis, jog T. G. nusipirko (įgijo) 0,6298 g. kokaino nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkretus ir pagrįstas prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinamas. Aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo šalinamos ir iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, tuo labiau, kad šiais sudėčiai šios aplinkybės nėra reikšmingos.

14.1. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, ši sudėtis nereikalauja, kad nusikalstama veika būtu sukeltos kokios nors pasekmės. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Į veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant dėl padarytų veikų pavojingumo laipsnio ir individualizuojant bausmę, o ne sprendžiant dėl nusikalstamos veikos stadijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2009, 2K-P-218/2009, 2K-485/2014 ir kt.). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu pripažįstamas tokių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas; dažniausiai tokios medžiagos siunčiamos paštu, bagažu ir pan., o siuntėjas šių medžiagų perkėlimo procese paprastai nedalyvauja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2007, 2K-84/2007 ir kt.). Byloje nustatyta, kad T. G. paštu iš Nyderlandų atsisiuntė siuntą, su joje buvusiomis narkotinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad nuteistasis atliko vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalies alternatyvių veikų – neteisėtai, neturėdamas leidimo paštu siuntė narkotinę medžiagą. T. G. veiksmai – neteisėtas 0,6298 g. kokaino siuntimas – teisingai kvalifikuoti kaip baigta viena iš alternatyvių, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų ir, priešingai nei teigia nuteistasis, tokie jo nusikalstami veiksmai negali būti laikomi kaip nutrūkę pasikėsinimo stadijoje. T. G. inkriminuotos BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis ir pan. T. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už 0,6298 g. kokaino gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo. Uždraustų medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną pasireiškė tuo, kad T. G. nurodė šias medžiagas atsiųsti iš Nyderlandų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabenant tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje. Iš bylos duomenų matyti, kad T. G. atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: nurodė skundžiamame nuosprendyje nurodytos draudžiamos medžiagos pristatymo adresą, kuriuo siunta turi būti pristatyta, ir taip ją iš Nyderlandų paštu atsisiuntė į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė – narkotinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir teisingai kvalifikuota kaip baigta veika – neteisėtas gabenimas per valstybės sieną.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. G. neteisėtai disponavo, neturėdamas tikslo platinti, psichotropine medžiaga – kokainu, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą. Tačiau pagal 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ nurodyta, jog kokainas (Cocaine) yra įtrauktas į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą ir yra ne psichotropinė, bet narkotinė medžiaga. Ši pirmosios instancijos teismo klaida nelemia T. G. veiksmų teisinio vertinimo ir padėties. Be to, pagal teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 patvirtintose išaiškinimuose dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 3.1.3. punktas) kai yra idealioji sutaptis, nusikalstama veika aprašoma vieną kartą, o šiuo atveju abi nusikalstamos veikos yra padarytos idealiosios sutapties sąlygomis. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus vieną iš alternatyvių T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymių – kokaino įgijimą (nusipirkimą), neturint tikslo platinti, konstatuojama, kad nusikalstamos veikos buvo padarytomis šiomis aplinkybėmis:

15.1. T. G., per Lietuvos Respublikos sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, į jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) tarptautinėje neregistruotoje pašto siuntoje neturėdamas leidimo, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti siuntėsi 0,6298 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos kokaino, įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, kurie 2020 m. balandžio 22 d., 19.26 val. buvo sulaikyti Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, Vilniuje, Servečės g. 1.

16. Vienas iš nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad AB „Swedbank“ esančios jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Revolut Payments“ sąskaitos išrašai, o taip pat „Spectro Finance“ 2020 m. lapkričio 6 d. raštas patvirtina, kad jis jungėsi į internetinę (duomenys neskelbtini) transliuotojų svetainę ir rėmė profesionalius žaidėjus, o ne įgijo narkotines medžiagas. Kaip matyti AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad 2020 m. kovo 30 d., 04.28 val. buvo atliekami įvairūs mokėjimai, iš jų ir 6,99 Eur mokėjimas, mokėjimo aprašymas: „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. balandžio 29 d., 04.44 val. atliktas mokėjimas 6,99 Eur mokėjimo aprašymas: „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 121–135, 173–175). UAB „Revolut Payments“ T. G. sąskaitos išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. buvo atlikta finansinė operacija – eurų keitimas iš eurų į bitcoinus, iš bitcoinų į eurus (t. 1, b. l. 115–117, 173–175). Iš „Spectro Finance“ 2020 m. lapkričio 6 d. rašto matyti, jog T. G. yra užsiregistravęs virtualių valiutų keitykloje ir pirko virtualią valiutą: 2020 m. balandžio 5 d. už 55 Eur 0,00792070 BTC (virtualios valiutos), 2020 m. balandžio 6 d. už 10 eurų – 0,00140342 BTC (virtualios valiutos), 2020 m. gegužės 22 d. už 45 eurus – 0,00524388 BTC (virtualios valiutos) (t. 1, b. l. 138–139). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas D. D. patvirtini, kad ,,Spotify“ programa yra muzikos klausymo programa. Teismas sutinka su šiais argumentais ir daro išvadą, kad šios aplinkybės nerodo, kad T. G. įgijo narkotinę medžiagą, tačiau teisėjų kolegijai nusprendus iš kaltinimo pašalinti narkotinių medžiagų įgijimą, šie argumentai netenka prasmės.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

17. Vienas iš nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir motyvuotai neaptarė, kodėl nusprendė sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 7“, nešiojamuosius kompiuterius „ASUS Zenbook“ ir ,,DELL INSPIRON“.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimo sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną ir du nešiojamuosius kompiuterius, iš tikrųjų nemotyvavo. BPK 94 straipsnio, reglamentuojančiame priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, 1 dalyje nurodyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; 3) dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; 4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; 5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

19. Kaip matyti iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados, Nr. 11K-224(20) (t. 1, b. l. 87-93) bei daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 94-95), tik ištyrus kratos metu paimtą T. G. naudotą telefoną ,,Apple iPhone 7“, buvo rastas elektroninio laiško fragmentas su raktažodžiais T. J.. Apklaustas teisme T. G. patvirtino, jog norėdamas bet kokiomis priemonėmis iš kurjerio gauti siuntą, atsiųstą kito asmens vardu, iš vieno savo elektroninio pašto nusiuntė laišką į kitą savo naudojamą elektroninį paštą. Tačiau nusikalstami veiksmai – narkotinių medžiagų siuntimas, tuo metu jau buvo pasibaigę, o T. G. veiksmų tikslas buvo suklaidinti kurjerį ir gauti iš Nyderlandų atsisiųstą siuntinį su kokainu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija negali pripažinti T. G. priklausančio mobiliojo ryšio telefono ,,Apple iPhone 7“ nei nusikaltimo darymo įrankiu, nei priemone, o todėl nėra pagrindo nuspręsti jį konfiskuoti ar sunaikinti. Tuo tarpu nei specialisto išvadoje, nei byloje esančiuose daiktų apžiūros protokoluose neužfiksuota jokių faktinių duomenų, kad kartos metu T. G. gyvenamojoje vietoje paimti du nešiojamieji kompiuteriai būtų buvę naudojami kaip T. G. padarytų nusikaltimų įrankis, priemonė ar būtų nusikalstamų veikų rezultatas. Šių daiktų apyvarta nėra uždrausta, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nuspręsti juos sunaikinti, o du nešiojamieji kompiuteriai ,,ASUS Zenbook“ ir ,,DELL INSPIRON“ turi būti grąžinti teisėtam jų savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu ir 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad T. G. įgijo narkotinę medžiagą kokainą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl telefono ,,Apple iPhone 7“, nešiojamųjų kompiuterių ,,ASUS Zenbook“ ir ,,DELL INSPIRON“, saugomų Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje (S. Nėries g. 2, Klaipėdoje), sunaikinimo ir juos grąžinti T. G..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.