Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-354/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1-69-354/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02520-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Civilinis ieškovas
L. B.-A.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-354/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02520-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; (S) 1.1.8.10.5; 1.2.3.1.2.9; 1.2.14.3.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei J. T.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B.-A. ir jos atstovui advokatui R. B.,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,kaltinamajam R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2017-05-04 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėn., 2017-10-17 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 52 parų areštą, 2017-12-21 paleistas atlikus bausmę; 2) 2018-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 25 paroms, 3) 2018-04-25 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2018 m. sausio 14 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės aštunto namo kiemą, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pagrobti svetimą, jam nepriklausantį A. B., turtą – rankinę, kurios vertė 10 Eur, su joje esančiais daiktais – prekėmis, kurių vertė 6,37 Eur, dokumentu – pensininko pažymėjimu ir pinigine, kurios vertė 20 Eur, su pinigais – 187 Eur, tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – užpuolė nukentėjusiąją A. B. ir sudavė rankomis smūgį nukentėjusiajai į nugarą, ranka stipriai griebė nukentėjusiosios rankinę, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, didele jėga tempė bei plėšė rankinę nukentėjusiajai iš rankų, tačiau nukentėjusiajai rankinės iš karto nepaleidus ir dėl patirto fizinio smurto nugriuvus ir susitrenkus galvą, padarė nosies ir veido dešinės pusės sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės pusės kaktos, akies obuolio odenoje, smilkinio, skruosto srityje, išplitusiomis į akių vokus bei dešinės pusės smakro, kaklo sritis, ir galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontūziniu židiniu kairės momeninės ir dalinai smilkininės ir pakaušinės skilčių medžiagoje su kraujo išsiliejimu į kairįjį šoninį galvos smegenų skilvelį bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais – atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, taip atimdamas galimybę priešintis, išplėšė iš nukentėjusiosios rankos rankinę su joje buvusiais daiktais ir pagrobė svetimą A. B. turtą, padarydamas A. B. 223,37 Eur turtinę žalą, ir A. B. mirus 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į galvos smegenų kairįjį šoninį skilvelį bei po smegenų minkštaisiais dangalais, taip tyčia pagrobė svetimą turtą bei tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. B..

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. sausio 14 d., apie 16 val., kartu su Ž., G. M. ir G. P. jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Prieš tai jiems buvo sakęs, kad nori ką nors apiplėšti. Parduotuvėje jis pamatė senyvo amžiaus moterį, draugams pasakė, kad netrukus grįš, ir išėjęs iš parduotuvės, laukė už parduotuvės kampo, kol išeis ta moteris. Moteris išėjo iš parduotuvės, jis pradėjo sekti, (duomenys neskelbtini) gatvėje priėjo moteriai iš nugaros ir bandydamas jai ištraukti rankinę, pastūmė ją, išplėšė rankinę ir pabėgo. Nepastebėjo, ar moteris nugriuvo. Moteris buvo stambaus kūno sudėjimo, reikėjo jėgos ištraukti rankinę. Ji dar turėjo maišelį su maisto produktais. Rankinė buvo baltos spalvos. Jis nubėgo į apleistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten išnaršė rankinę, rado pinigų, kiek – nepamena, galėjo būti 187 eurų, taip pat buvo muilas, kortelių, pensininko pažymėjimas. Jis pasiėmė pinigus, o rankinę paliko tame pastate. Paskambino ir po to susitiko su Ž., G. M. ir G. P.. Manė, kad kartu nueis į parduotuvę kažką pirkti, tačiau jie nebėjo, sakė, kad reikia eiti į namus, nes turi grįžti tėtis ar brolis. Jis nuėjo į savo namus, po to vėl pas M. nuėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir juos išsivežė. Pinigų dalį jis išleido, nepamena, kur kitus padėjo. Nesitarė su M. ir G. P. apiplėšti, pastarieji bandė jį atkalbėti. Jo tikslas buvo rasti pinigų. Tai ne pirmas atvejis, taip trečią senyvo amžiaus moterį apiplėšė. Nenorėjo jos nužudyti. Supranta, kad nuo jo veiksmų moteris mirė. Blaivus buvo. Savo poelgį vertina labai blogai. Su nukentėjusiosios ir ligonių kasos civiliniais ieškiniais sutinka, bet neturi iš ko atiduoti. Neturtinės žalos dydį prašo sumažinti bent iki 20 tūkstančių eurų.

Tėvai dirbantys, jį išlaiko. Jis nėra dirbęs, nebaigė mokslų, norėjo ieškoti darbo, bet nesusirado. Jis pasirinkdavo pagyvenusius žmones, nes juos yra lengviau apiplėšti. Negalvojo, kad moteris gali susižaloti. Nepažinojo jos. M. nerodė, kad turi pinigų, tik sakė, kad turi. Nepamena, ar sakė, kiek turi. Ankstesniais apiplėšimais tik viena moteris buvo sužalota, bet ji nenugriuvo. Dabar supranta, kad gali susižaloti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, kur apiplėšė nukentėjusiąją, ir vietą apleistame pastate (duomenys neskelbtini)gatvėje, kur paliko pagrobtus daiktus (2 t., b. l. 1–7).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B.-A. parodė, kad nužudytoji A. B. – jos mama. Apie įvykį ji sužinojo sausio 14 dienos pavakarę, pranešė mamos kaimynė mamos telefonu. Pamačiusi telefone, kad skambina mama, nustebo, nes tą dieną su pastarąja kalbėjo telefonu. Tuomet mama buvo puikios nuotaikos, sakė, kad niekur neis. Kai atsiliepė telefonu, prisistatė, kad tai mamos kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, pasakė, kad mama yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kad ją rado gatvėje sumuštą. Su vyru nuvyko į (duomenys neskelbtini), mama buvo reanimacijos palatoje. Mamą buvo sunku pažinti, veidas buvo visas ištinęs, kaip sviedinys, nusėtas mėlynėmis. Mama buvo be sąmonės, nekalbėjo, tik judėjo, buvo reanimacijoje, o po savaitės mirė. Mamos rankinę jai atidavė kaimynė, sakė, kad, kai mamą pristatė į ligoninę, mama tą rankinę turėjo. Rankinė buvo pustuštė, joje buvo piniginė, kvitai, pensininko pažymėjimas. Mano, kad mama turėjo turėti daugiau pinigų, nes banke pasakė, kad mama buvo paėmusi 200 eurų. Tą savaitę, kai įvyko nusikaltimas, mama buvo atvykusi pas ją, kalbėjo, kad yra užsisakiusi filtrą siurbliui. Namuose, toje vietoje, kur mama laikydavo pinigus, ji nerado pinigų. Paskaičiavo, kad 187 eurai turėjo būti pas mamą. Žala jai neatlyginta. Mamai buvo 87 metai, pastaroji buvo aukšta, stambi, vaikščiojo lėtai, bet tvirtai, didesniam atstumui nueiti naudojo lazdą, bet į parduotuvę neimdavo lazdos, buvo savarankiška, atvykdavo autobusu pas ją. Laidojo ji, prie ieškinio pateikė dokumentus apie turėtas išlaidas. Gavo laidojimo pašalpą – 304 eurus, sutinka, kad būtų sumažinta turtinė žala ta suma. Neturtinę žalą vertina 30 000 eurų. Ji tik mamą ir turėjo, nes brolis ir tėvas jau mirę. Su mama kas dieną susiskambindavo, visas šventes pas ją švęsdavo, su ja vykdavo prie jūros, palaikė artimus ryšius. Mama buvo stiprios sveikatos, šviesaus proto, apsiskaičiusi, domėjosi krepšiniu, eidavo į koncertus, anksčiau neturėjo griuviminių traumų. Po mamos mirties jai emociškai labai buvo sunku, lankėsi pas gydytoją, net šiandien negali ramiai kalbėti. Palaiko ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. B.-A. pateikė A. B. rankinę, piniginę, kvitą, pensininkės pažymėjimą (1 t., b. l. 152), kurie daiktų apžiūros metu apžiūrėti, nufotografuoti (1 t., b. l. 153–161).

Liudytoja S. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos felčere. Š. m. sausio 14 d., apie 16, 17 val., buvo iškviesta į įvykį, pranešta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje sužalota moteris. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji jau buvo policijos tarnybiniame automobilyje. Jie nukentėjusiąją perkėlė į greitosios pagalbos automobilį. Nukentėjusiosios veidas buvo nubrozdintas, kruvinas, vienoje akyje buvo hematoma, kurioje – nepamena. Ant veido buvo žemių, atrodė, kad buvo nugriuvusi. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, pasakė vardą, pavardę – A. B., paaiškino, kad ją užpuolė gatvėje iš nugaros, ar pastūmė, ar trenkė, sakė, kad griuvo. Moteris nesakė, kas ją pastūmė. Iš policijos mašinos perkėlė nukentėjusiosios polietileninį prekių maišelį su maisto produktais. Besėdint automobilyje, kažkoks vyriškis, jo tikrai nepažįsta, atnešė nukentėjusiosios rankinę ir pasakė: „Radau rankinę, ar ne jūsų?“. Gerai to vyriškio ji neįsidėmėjo, tačiau neatrodo, kad tas vyras būtų tarp liudytojų. A. B. apžiūrėjo rankinę, pasakė, kad jos, ir kažko intensyviai ieškojo po rankinę. Moteris nesakė, ar ko nors trūksta rankinėje.

Liudytojas H. M. parodė, kad š. m sausio 14 d., apie 16, 17 val., jis atvažiavo į restoraną-prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir pastatęs mašiną ėjo link pagalbinių durų. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies pamatė bandantį atsikelti žmogų. Priėjęs pamatė susižeidusią, kruvinu veidu moterį. Moteris silpnai laikėsi ant kojų, jis bandė ją pastatyti. Iš polietileninio maišelio buvo išbyrėję maisto produktai. Moteris buvo stambaus kūno sudėjimo, iš matymo pažįstama, (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja. Paklausus, kas nutiko, moteris paaiškino, kad ją stūmė iš nugaros, atėmė rankinę, tačiau, kas tai padarė, sakė nemačiusi. Moteris sakė, kad rankinėje buvo svarbūs dokumentai, kad buvo pinigų, bet kiek, neįvardijo. Moters veidas buvo sužalotas, bėgo kraujas iš nosies, jis mano, kad kritimo metu susižalojo. Kelio danga tuo metu buvo gera – sausa, asfalto keliukas. Buvo prieblanda. Pamena, kad ta moteris vaikščiodavo atsargiai, jis matydavo, kad eidavo į parduotuvę apsipirkti. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Po to atėjo trys paaugliai, klausė, kas čia įvyko, kas čia ką apiplėšė. Jam tai įdomiai pasirodė, todėl jiems pasakė palaukti, nes tuoj atvyks policija. Klausė, kas tokie bus, vienas pasakė, kad jo pavardė M., kitas irgi M., jie buvo broliai. Paaugliai nesakė, kad ką žinotų. Trečias berniukas buvo mažesnis. Kol policija privažiavo, jie kažkur dingo. Jis pažiūrėjo netoliese, gal yra kur rankinė, bet nesimatė. Vėliau girdėjo, kad atsirado rankinė. Nematė asmens, kas atnešė rankinę.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas H. M. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur rado nukentėjusiąją moterį (1 t., b. l. 95–100).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus informacijos matyti, kad 2018 m. sausio 14 d. 16.25 val. centro informacinėje sistemoje bendruoju pagalbos telefonu užfiksuotas H. M. pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170–173).

Liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba ir įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju. 2018 m. sausio 14 d. jam patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad apiplėštas žmogus. Nuvyko į vietą, tai vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvažiavime link (duomenys neskelbtini) gatvės. Stovėjo nukentėjusioji ir H. M., kuris pasakė, kad moterį sumušė, atėmė rankinę jaunuoliai. Gali būti, kad liudytojas H. M. pasakė, kad netoli įvykio vietos matė vaikinus ir pasakė jų pavardes. Geriau viską jis prisiminė tuoj po įvykio. Matėsi, kad moters veidas sužalotas, sakė, kad ją stūmė, atėmė rankinę. Moteris su savimi turėjo maišelį su maisto produktais, maišelis buvo praplyšęs. Moterį pasodino į policijos automobilį. Atvykus greitajai, įsodino ją į greitosios pagalbos automobilį, o patys išvažiavo. Kadangi H. M. pasakė, kad buvo atėję broliai M., nuvyko pas pastaruosius į namus. Ten buvo ir kaltinamasis R. S. bei G. P.. Paklausus apie įvykį, jaunuoliai nieko nesakė, bet pristačius juos į policijos komisariatą, vienas iš M. nurodė į kaltinamąjį R. S., sakė, kad šis apiplėšė moterį. R. S. greitai pripažino kaltę, pasakė, kad pagrobti daiktai padėti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje senoje katilinėje. R. S. parodė, kur paliko rankinę, tačiau ten rankinės nebuvo, jis rado tik muilą, kurį, kaip jam sakė R. S., ten paliko. R. S. pripažino savo kaltę, kad jis užpuolė nukentėjusiąją.

Nepilnametis liudytojas Ž. M., apklaustas dalyvaujant jo atstovui pagal įstatymą G. M. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei J. S., parodė, kad š. m sausio 14 d. su broliu, G. P. ir R. S. jis vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) miestelį. Prie prekybos centro R. S. pamatė senutę ir nusekė paskui ją. R. S. sakė, kad atims iš senutės rankinę. Nebandė kaltinamojo atkalbėti. Po to jam paskambino R. S., pasakė, kad iš senutės atėmė rankinę ir kad jie ateitų į buvusią katilinę. Eidami matė tą senutę, ji rėkė, kad ją apiplėšė. Prie jos buvo vyriškis, kuris jų paklausė pavardžių, manė, kad jie apiplėšė. Jie pasakė savo pavardes. Senutė rinko produktus į prekių maišelį, bet maišelis buvo kiauras, jie padėjo senutei. Senutės veido nematė. Nematė, ar ji buvo sužalota. Jie nuėjo į katilinę pas R. S.. Pastarasis parodė pinigus, kiek jų buvo, nepamena, gal 60 eurų. Pinigų jiems nedavė, pasakė, kad eina grąžinti skolos. Nepamena, ar kaltinamasis sakė, kur padėjo rankinę. Jie nematė nei rankinės, nei piniginės. Po to jie nuėjo namo. Netrukus atėjo R. S. ir netrukus atvažiavo policija. Žino ir apie kitus du atvejus, kai kaltinamasis apiplėšė. Kai po apiplėšimo pamatė senutę, ši jau stojosi, buvo priklaupusi. Kai senutė išėjo iš prekybos centro, ėjo normaliai, be lazdos, bet kaip pagyvenusi moteris ėjo gerai. R. S. buvo blaivas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve už šešto pastato pasukus į dešinę pusę – (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios danga – asfaltas (1 t., b. l. 13–16).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta vieta – negyvenamas pastatas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Pastato trečiame aukšte patalpos viduryje ant betoninių grindų rastas muilas (duomenys neskelbtini)su pažeista pakuote (1 t., b. l. 18–23).

Ekspertizės akte Nr. EKM 37/2018 (01) nurodyta, kad A. B. nustatyti nosies ir veido dešinės pusės sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės pusės kaktos, akies obuolio odenoje, smilkinio, skruosto srityje, išplitusiomis į akių vokus bei dešinės pusės smakro, kaklo sritis, ir galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniu židiniu kairės momeninės ir dalinai smilkininės ir pakaušinės skilčių medžiagoje su kraujo išsiliejimu į kairįjį šoninį galvos smegenų skilvelį bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Visus šiuos sužalojimus A. B. galėjo patirti 2018 m. sausio 14 d. po pastūmimo nugriuvusi gatvėje. Nosies ir veido dešinės pusės sumušimas galėjo atsirasti nukentėjusiajai šia sritimi kontaktuojant su gatvės danga, o galvos smegenų kairio pusrutulio srityje kontuzinis židinys atsirado kontrsmūgio po veido dešinės pusės sumušimo pasėkoje. A. B. nustatyti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. A. B. mirė nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į galvos smegenų kairįjį šoninį skilvelį bei po smegenų minkštaisiais dangalais. A. B. mirtis įvyko nuo sužalojimų, patirtų griuvimo metu, t. y. nuo veido dešinės pusės sumušimo (sužalojimai detaliau nurodyti išvados 1 punkte), lydimo galvos smegenų sumušimo. A. B. nustatytas kraujo išsiliejimas smegenyse vertinamas ne kaip hemoraginio insulto, bet kaip galvos sumušimo išraiška (1 t., b. l. 131–135).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuojant šį požymį. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą. Jeigu asmuo nužudomas plėšimo metu, kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo sutaptis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016 ir kt.).

Įvertinusi šioje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie gauti teisėtais būdais, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis tyčia pagrobė svetimą turtą bei tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. B..

Spręsdama kaltinamojo R. S. kaltės klausimą ir nustatydama faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi paties kaltinamojo R. S. nuosekliais ir detaliais parodymais viso proceso metu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ekspertizės išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. S. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku gatvėje priėjo nukentėjusiajai moteriai iš nugaros ir, bandydamas jai ištraukti rankinę, pastūmė ją, išplėšė rankinę ir pabėgo, nematė, ar moteris nugriuvo. Kaltinamojo R. S. teigimu, kadangi moteris buvo stambaus kūno sudėjimo, reikėjo jėgos ištraukti rankinę.

Kaltinamojo parodymus apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina liudytojo Ž. M. parodymai, kad prekybos centre R. S. pamatė senutę ir nutarė ją apiplėšti – pagrobti jos rankinę. Senutei išėjus iš prekybos centro, R. S. nuėjo pastarajai iš paskos, o po to jam paskambino R. S. ir pasakė, kad jis iš senutės atėmė rankinę, liepė jiems (jam, jo broliui G. M. ir G. P.) ateiti į nebenaudojamą katilinę. .Liudytojo Ž. M. teigimu, eidami jie pamatė besikeliančią senutę, kuri šaukė, jog ją apiplėšė, o jiems nuėjus prie katilinės R. S. parodė pinigus, gal 60 Eur. Liudytojai H. M. ir S. P. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusioji A. B. buvo sužalotu veidu ir jiems paaiškino, jog jai sudavė smūgį į nugarą, nuo kurio ji nugriuvo ant veido, ir apiplėšė – atėmė rankinę. Liudytojas M. M. parodė, kad jam nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji A. B. pasakė, jog jai iš rankų išplėšė rankinę, ir ji nugriuvo, kad aiškiai matėsi sužalojimai ant moters veido. Šios kaltinamojo R. S. ir minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės, apibūdinančios A. B. sužalojimo mechanizmą, sutampa su teismo medicinos ekspertų išvadomis, kad A. B. nustatytus nosies ir veido dešinės pusės sumušimus bei dešinės pusės smakro, kaklo srities ir galvos smegenų sumušimą ji galėjo patirti 2018 m. sausio 14 d. po pastūmimo nugriuvusi gatvėje, nosimi ir veido dešine puse kontaktuojant su gatvės danga. Taip pat ekspertizės išvadose nurodoma, kad A. B. galvos smegenų kairio pusrutulio srityje kontuzinis židinys atsirado dėl kontrsmūgio po veido dešinės pusės sumušimo ir A. B. mirė nuo galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į galvos smegenų kairįjį šoninį skilvelį bei po smegenų minkštaisiais dangalais, t. y. A. B. mirtis įvyko nuo sužalojimų, patirtų griuvimo metu.

Įvertinusi aptartais įrodymais, neturinčiais esminių prieštaravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog A. B. galėjo plėšimo metu mirtinai sužaloti kitas asmuo ar ji galėjo būti sužalota kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. apiplėšė ir mirtinai sužalojo būtent kaltinamasis R. S., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Kolegijai nekyla abejonių, kad būtent smurtiniai kaltinamojo R. S. veiksmai, nuo kurių padarymo A. B. nugriuvo ir patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus, buvo pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiosios mirtį. Taigi, tarp kaltinamojo R. S. veikos ir A. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis R. S., neneigdamas, jog nuo jo veiksmais padarytų sužalojimų mirė A. B., tvirtina nenorėjęs nužudyti A. B., ir su tuo galima sutikti, kadangi pagrindinis kaltinamojo tikslas buvo apiplėšti nukentėjusiąją. Tačiau, kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, t. y. situacijos, kurioje buvo sužalota A. B., pasirinkdamas pavojingą kito asmens sveikatai bei gyvybei veikimo būdą – suduodamas rankomis smūgį į nugarą senyvo amžiaus (87 m.) moteriai, to jai nesitikint, taip pat didele jėga tempdamas bei plėšdamas rankinę nukentėjusiajai iš rankų, kaltinamasis R. S., būdamas normalaus protinio išsivystymo žmogus, neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiosios sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltinamojo abejingumą galimoms jo veiksmų pasekmėms teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgusi ir į byloje nustatytas aplinkybes, kai kaltinamasis R. S. staiga pasišalino iš įvykio vietos, net nepasidomėjęs nukentėjusiosios būkle po jo pavartoto fizinio smurto. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. nužudė A. B. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

R. S. kaltę, kad jis, panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. B. fizinį smurtą ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą, be anksčiau jau aptartų įrodymų patvirtina ir kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B.-A. parodymai apie A. B. turėtus daiktus bei pinigus, taip pat savanoriško daiktų pateikimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Remiantis anksčiau aptartais įrodymais konstatavus, kad kaltinamasis R. S., panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. B. fizinį smurtą ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą ir turėdamas išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. iš savanaudiškų paskatų, nužudė A. B., teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo R. S. veikos teisingai kvalifikuojamos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis R. S. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, atskleidė jų padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepripažįsta kolegija kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, kadangi savanaudiškos paskatos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos kaip nusikaltimo sudėties požymis, o BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika apskritai yra priskiriama prie savanaudiškų nusikalstamų veikų.

Skirdama bausmes už padarytus nusikaltimus kaltinamajam R. S. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nustatydama skiriamų bausmių dydžius kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę. Kaltinamasis R. S. padarė du baigtus nusikaltimus – veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 str. 2 dalies 9 punktas), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, ir apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 180 straipsnio 1 dalis.). Vertindama kaltinamojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. S. jau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir už plėšimą, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė netrukus po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – arešto – atlikimo, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 36–56, 58–63), nedirba ir neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio (2 t., b. l. 65), tačiau yra labai jauno amžiaus (19 m.), be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo R. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už abu nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Nustatydama skiriamos už nužudymą laisvės atėmimo bausmės dydį teisėjų kolegija vertina ne tik jau minėtus neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (ankstesnius teistumus ir baustumus), tačiau atsižvelgia ir į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamojo veiksmų išraišką, kuri, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi nusikaltimas (nužudymas) nebuvo iš anksto suplanuotas, A. B. buvo mirtinai sužalota sudavus vieną smūgį bei tempus ir plėšus rankinę nukentėjusiajai iš rankų veikiant netiesiogine tyčia, kaltinamojo elgesys įvykio metu nebuvo išskirtinai brutalus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas paskyrus kaltinamajam R. S. už A. B. nužudymą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (bausmės vidurkis – 14 m.). Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus bylos duomenis, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija kaltinamajam R. S. skiria laisvės atėmimo bausmę, artimą minėto įstatymo sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui (bausmės vidurkis – 3 m. 1 mėn. 15 d.).

Kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. S. nusikaltimus, už kuriuos nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė prieš priimant 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas) – areštu 25 paroms, ir prieš priimant 2018 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (apysunkiai nusikaltimai) laisvės atėmimu 2 metams, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su minėtais ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis).

Remdamasi tais pačiais padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kolegija kaltinamajam R. S. skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B.-A. pripažinta civiline ieškove dėl 1112 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 32–35).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo R. S. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.).

Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B.-A. pateikti mokėjimo dokumentai pareiškiant civilinį ieškinį pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos (1112 Eur) sumą, kurią sudaro A. B. laidojimo išlaidos, ir šios išlaidos yra realios, kaltinamasis R. S. neginčija turtinės žalos dydžio. Todėl civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo (sumažinus prašomos priteisti sumos dydį atsižvelgiant į gautą laidojimo pašalpą – 304 Eur) tenkinamas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei teismų praktika tokios kategorijos bylose aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Remiantis teismų praktika tyčinių nužudymų bylose, tėvams, vaikams, broliams bei seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių priteisiama maždaug nuo 15000 iki 80000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2008, Nr. 2K-129-976/2016, Nr. 2K-89-139/2016, Nr. 2K-171-511/2016).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Natūralu, kad nukentėjusioji L. B.-A. dėl motinos nužudymo patyrė psichinį stresą ir didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusiosios L. B.-A. teigimu, su motina ji kas dieną susiskambindavo, visas šventes pas motiną švęsdavo, su pastarąja vykdavo prie jūros, palaikė artimus ryšius. Įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo jauną amžių, jo turtinę padėtį (nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi) ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, nukentėjusiosios patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus dėl motinos mirties teisėjų kolegija vertina 20000 Eur neturtinės žalos dydžio suma. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B.-A. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi A. B., nukentėjusios nuo kaltinamojo R. S. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 829,87 Eur (2 t., b. l. 108–110).

Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje pateikto pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 597241, sąskaitų už teisines paslaugas, teisinių paslaugų sutarčių (2 t., b. l. 139–143), nukentėjusioji L. B.-A. už advokato paslaugas viso proceso metu sumokėjo 1050 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiosios išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškomos iš kaltinamojo R. S..

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – rankinė su joje rastais daiktais (veidrodėliu, šukomis, pinigine, kvitais, pensininko pažymėjimu (duomenys neskelbtini), išduotu A. B. vardu) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai L. B.-Ancevičienei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – muilas (duomenys neskelbtini) pažeista pakuote, kaip menkavertis ir negalintis būti sunaudotas, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamojo R. S. motinai K. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

DVD-R skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašo kopija paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą 10 metų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šias bausmes ir bausmes, paskirtas 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį areštą 25 paroms) ir 2018 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams), subendrinti apėmimo būdu ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 str., į bausmės laiką R. S. įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį, – dvi dienas, išbūtas sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., ir šioje byloje sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. liepos 2 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. liepos 2 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš R. S.:

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B.-A. 808 Eur turtinės, 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1050 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 829,87 Eur A. B. gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – rankinę su joje rastais daiktais (veidrodėliu, šukomis, pinigine, kvitais, pensininko pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu A. B. vardu) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai L. B.-Ancevičienei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – muilą (duomenys neskelbtini) pažeista pakuote – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

DVD-R skaitmeninę laikmeną su BPC garso įrašo kopija palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam R. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Gražvydas PoškusVirginija Žindulienė