- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-10375-1051/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04559-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Advokatai
- Diana Latotina-Micevičė, Diana Latotina
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui D. J., trečiajam asmeniui R. S. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą ir įgis vidurinį išsilavinimą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas D. J. ir trečiasis asmuo R. S. yra jos tėvai. Šiuo metu mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nors yra pilnametė, t. y. (duomenys neskelbtini) suėjo aštuoniolika metų, tačiau šiuo metu dar mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl mokslų metu neturi galimybės dirbti ir finansiškai prisidėti prie mamos turimų išlaidų išlaikant ją. Beveik visą dieną tenka mokytis mokykloje, o likusią dienos dalį ruošti pamokas, ko pasėkoje jai yra reikalinga abiejų tėvų finansinė parama. Pažymi, kad vasaros atostogų metu taip pat reikia ruoštis ateinantiems mokslo metams skaitant nurodytą literatūrą. Iki jai tampant pilnamete reikalingą išlaikymą teikė abu tėvai, atsakovas D. J. teikė 86,89 Eur išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-482-841/2012.
3. Išlaikymas jai reikalingas patenkinti būtiniems poreikiams, maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nurodytiems poreikiams patenkinti reikalingas išlaikymo dydis sudarytų ne mažiau kaip 400 Eur. Šias išlaidas turėtų dalintis abu tėvai, tačiau tapus pilnamete iki pat šiol ją pagal savo išgales išlaiko tik mama, nors tėvas yra sveikas, kitų išlaikytinių neturi, yra dirbantis ir gaunantis pajamas, tadėl mano, kad tėvas turi galimybę prisidėti prie jai šiuo metu būtino išlaikymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog jis iki dukros M. J. pilnametystės pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą teikė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 86,88 Eur. Nors ieškovei teikė išlaikymą, tačiau ji su juo nebendrauja jau daugiau kaip penkeri metai, vengia susitikti, visiškai ignoruoja jį kaip tėvą. Dukrai tapus pilnamete, ji nesikreipė į jį su prašymu teikti jai paramą, kol ji baigs ir mokysis Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovė ignoruoja ne tik jį, bet ir jo artimuosius. Mirus jo tėvui, ieškovės seneliui, ji 2016 m. gegužės 21 d. nedalyvavo jo laidotuvėse, nors jai apie laidotuvės buvo tinkamai pranešta. Ieškovė yra abejinga jam kaip tėvui, ir rūpinasi patenkinti vien tik savo poreikius. Mokėti po 200 Eur per mėnesį pilnametei dukrai negali dėl blogos finansinės padėties. Reguliarių pajamų neturi, šiuo metu nedirba, ieško darbo užsienyje. Mano, kad ieškovė mokosi nepažangiai, neskiria reikiamo dėmesio mokslui. Kaip matyti iš Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos išduotos charakteristikos jos mokymosi pasiekimų vidurkis yra labai žemas, tik 5,36. Ji blogai lanko mokyklą, per mokslo metus praleido net 256 pamokas, kas rodo jos netinkamą požiūrį į mokslą ir pareigas. Ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. iki ji mokysis vidurinėje mokykloje bei įgys vidurinį išsilavinimą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Mano, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio ieškinius, išlaikymas pilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2018 m. liepos 10 d. pažymos apie mokymąsi gimnazijoje matyti, kad ieškovė vidurinį išsilavinimą įgis 2019 m. liepos mėnesį, todėl ir ieškovės ieškinys šioje dalyje dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. taip yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė pateikė išlaidų, reikalingų kas mėnesiniam jos poreikių tenkinimui paskaičiavimą. Šios išlaidos yra užaukštintos, nedetalizuotos, nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. jai reikės anglų, matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorių ir šios išlaidos sudarys 120 Eur. Ieškovė dėl šio reikalavimo nepateikė sutarčių dėl minėtų korepetitorių samdymo ir minėtų paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Su ieškovės teiginiais ir paskaičiavimais ir nurodyta išlaidų, reikalingų kas mėnesį jos poreikių tenkinimui 469,80 Eur suma nesutinka.?
Šalies argumentai
5. Ieškovė teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog nors šiuo metu yra jau pilnametė, tačiau vis dar mokosi ir negali savęs pilnai išsilaikyti, todėl ir nutarė kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo. Pilnamete tapo 2018 (duomenys neskelbtini) d., vasaros metu buvo išvykusi į užsienį, tačiau ten dedirbo, nes darbo nepavyko susirasti, o ir laikas buvo planuotas atostogoms. Atostogos buvo planuotos labai seniai, todėl iki išvykimo nesitikėjo, kad tik sulaukus pilnametystės, gaus laišką, jog yra metama lauk iš buto, kuriame gyveno, kuris priklausė jos močiutei, t. y. atsakovo motinai. Todėl vykdama į užsienį turėjo tokių planų, kad į Lietuvą nebegrįš, nes neturėjo kur grįžti gyventi. Nuvykusi į užsienį bandė įsidarbinti, bet į darbą nepriėmė. Grįžusi į Lietuvą 2018 m. liepos mėnėsį įsidarbino 0,75 etato, o šiai dienai tebedirba 0,5 etato „K.“, pajamos per mėnesį yra 180 Eur. Šiuo metu dirba savaitgaliais. Jei tėvas teiktų išlaikymą, ji turėtų daugiau laiko skirti mokslams ir galėtų nedirbti, o dabar dirba, tam, kad pragyventų. Šiuo metu motina prie jos išlaikymo prisideda kiek gali.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovas D. J. papildomai nurodė, jog jis iki ieškovės pilnametystės jai mokėjo teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Tačiau esant situacijai, kad butas iki iškeldinimo, kuriame ieškovė gyvenimo praktiškai be motinos tik su savo broliu, buvo virtęs landyne, o ieškovė su juo (savo tėvu) iš vis nebendravo, todėl toliau ieškovei ir nebeteikė išlaikymo ir iš buto ieškovę iškeldino. Kol ieškovė gyveno bute, už jo patarnavimus (elektrą) nemokėjo ir taip butui kaupėsi skolos. Ieškovė nebendraudavo nei su juo pačiu, nei su gimine. Šiuo metu pats gyvena su kita žmona, kartu augina žmonos du vaikus ir laukia gimstančio kūdikio. Pats nedirba, gyvena iš žmonos pajamų, kurios sudaro 600 Eur. Šiuo metu darbo biržoje nėra registruotas, o nesiregistravo darbo biržoje, nes nebuvo ir nėra tokio poreikio. Nežino kokia suma galėtų remti savo pilnametę dukrą. Sutinka, kad paskutiniais mokslo metais ieškovei bus papildomų išlaidų. Jis puikiai supranta, kad ieškovei pragyvenimui reikia pinigų ir maistui, ir telefono ryšiui ir t. t., tačiau, kadangi nėra normalaus ieškovės bendravimo su tėvu ir jo gimine, kad ieškovė jo nelaiko savo tėvu, todėl savanoriškai jai paramos ir neteikia. Teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo iškovės nurodytos poreikių sumos, nurodė, kad neteikia paramos, nes dukra su juo nebendrauja. Į teismo klausimą, ar žinomas, kad, neva, ieškovei dar būnant nepilnametei, jos gyvenamojoje vietoje būdavo girtaujama, kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo, murodė, kad ne, kad yra paparastas žmogus. Teigė, kad, neva buvo nuvykęs į vaikų teisių apsaugos tarnybos skyrių, tačiau jo pareiškmo niekas nepriėmė.
7. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje prašė tenkinti ieškovės reikalavimus. Papildomai nurodė, kad dukters išlaikymui teismo sprendimu 2012 m. buvo priteistas 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas. Tuo metu ieškovei buvo 12 metų. Iki ieškovė tapo pilnametė atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai. Dėl išlaikymo dydžio dukrai padidinimo į teismą nesikreipė, nes nematė prasmės, t. y. daugiakartiniai vaikščiojimai į teismą ir pan., todėl nusprendė geriau iš vis nesikreipti. Dukros išlaikymui, jai tapus pilnametei, paramos skiria nemažai: padėjo dukrai gauti vairuotojo pažymėjimą, moka už buto nuomą. Su dukra kartu gyveno iki jų iškraustymo iš atsakovo motinai priklausančio buto. Pati su dukra kartu nebegyvena, tik ateina pas dukrą apsilankyti, tad dukros nuomojamame bute reguliariai negyvena. Dukros vasaros atostogos tik taip pavadintos, iš tiesų buvo planuota važiuoti į užsienį pasiieškoti per vasarą darbo. Pati skatino tiek ieškovę, tiek atsakovą tarpusavyje bendrauti, bet kažkas gavosi ir jie nebendrauja. Dėl dukros lankomumo mokykloje, gali pasakyti, kad ieškovė dažnai serga pūlinga angina, nuo kurios jai kyla labai aukšta temperatūra, todėl ir praleidžia tiek pamokų, tačiau jos yra pateisintos.
8. Ieškovės M. J. atstovė advokatė Diana Latotina – Micevičė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas posėdžio metu sutiko su ieškovės nurodytais poreikiais ir jų iš esmės neginčija, todėl darytina išvada, jog galimybę teikti išlaikymą jis turi, tačiau kaip matyti, priežastis paramos neteikimo yra ne finansinių galimybių neturėjimas, o galimai netinkamas ieškovės bendravimas/nebendravimas su tėvu. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis turto ir pajamų neturi, tačiau poreikio dirbti atsakovas taip pat neturi, tai akivaizdu, kad teikti išlaikymą/paramą turi galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenori atskleisti tikrosios savo finansinės padėties, laikytina, kad šioje byloje atsakovas nėra itin sąžiningas, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu, o šis atsakovo nesąžiningumas, manytina, turėtų būti vertinamas ieškovės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo (paramos) priteisimo
9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. J. yra atsakovo D. J. ir trečiojo asmens R. S. dukra (b. l. 6). Ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini) d. ir jai 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. sukako 18 (aštuoniolika) metų. Nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu iš atsakovo D. J. dukters M. J. išlaikymui iki jos pilnametystės priteistas išlaikymas kas mėnesį po 86,89 Eur (300 Lt) (b. l. 7-9). Tai suteikia pagrindo išvadai, kad iki dukros pilnametystės atsakovas buvo pajėgus skirti dukros išlaikymui beveik 86,89 Eur per mėnesį, ir pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, vykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis, sveikata, būtų itin pablogėjusi nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, byloje nėra, atsakovas jų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. J. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b. l. 22, 23, 36, 37, 56, 58), ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 53), mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. l. 10). Atsakovas D. J. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 22, 23, 36, 37, 57). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog atsakovas savo vardu buvo registravęs 7 (septynias) transporto priemones, kurių būsena nurodyta – išregistruota (b. l. 59). Atsakovas yra nedirbantis (b. l. 55). Ieškovei teikiama valstybės garantuojama 100 proc. antrinė teisinė pagalba (b. l. 15-16). Ieškovė M. J. bei trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė šiuo metu gyvena atskirai nuo savo tėvų ir nuomojasi butą.
11. CK 3.192¹ straipsnyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
12. Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.
13. CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
14. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam - besimokančiam asmeniui - išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.
16. Nustatyta, kad ieškovė yra pateikusi savo charakteristiką iš mokymosi įstaigos, kurioje nurodyta, jog jos mokymosi pasiekimų vidurkis – 5,36. Atsakovas D. J. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, jog toks pažymių vidurkis ir praleistos ieškovės pamokos mokykloje rodo jos netinkamą požiūrį į mokslą ir pareigas. Pažangų mokymąsi CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus, ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors ieškovės 2017 m. pažymių vidurkis – 5,36, tačiau ieškovė nebuvo palikta kartoti mokymosi kurso, todėl remdamasis teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovė sąžiningai ir tinkamai vykdo pareigą mokytis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymi, kad ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes gauti pajamų ir jomis pasinaudojo, t. y. vasaros metu susirado darbą, vasarą dirbo 0,75 etato, tačiau net ir pradėjusi mokytis 12 klasėje, darbo nemetė ir toliau ji savaitgaliais 0,5 etatu dirba, taip siekdama gauti papildomų pajamų ir siekdama save išlaikyti. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovė nors ir dirba, tačiau, jai, besimokančiai vidurinio lavinimo mokykloje, galimybės užsidirbti didesnes pajamas pragyvenimui yra ribotos, o darbas mokslo metu vurinėjė mokykloje besimokančiam asmeniui, turi neigiamos įtakos mokymosi pažangumui, todėl jai reikalinga papildoma parama. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.
19. Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Kaip moksleivei, ieškovei yra reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.), o paskutiniais mokslo metais patiriamos ir papildomos išlaidos (švenčių organizavimui (šimtadienis, išleistuvės), šventinei aprangai ir pan.). Teismas taip pat nustatė, kad nei ieškovė, nei jos mama, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl ieškovė gyvena nuomojamame bute, kurio nuomai ir išlaikymui taip pat reikalingos papildomos išlaidos. Teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad ieškovė išnaudojo visas galimybės siekdama gauti pajamų (savaitgaliais dirba 0,5 etato), sprendžia, kad ieškovei yra reikalinga materialinė tėvo parama, kol ji mokosi.
20. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios apribotų jo galimybes įsidarbinti arba susirasti gerai apmokamą darbą (CPK 178 str.). Nors oficialiai atsakovas D. J. yra nedirbantis ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. J. teismo posėdžio metu teigė, jog į darbo biržą nesiregistruoja, nes nemato tam poreikio, šios atsakovo nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog atsakovo D. J. turtinė padėtis nėra prasta, galimai turi pajamų, kurių oficialiai nedeklaruoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas D. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad jaunai ir paskutinius metus besimokančiai merginai reikalingos papildomos pajamos ir jų reikės daugiau nei įprasta. Be to, atsakovas teigė, kad jis paramą ieškovei teiktų, tačiau neteikia vien dėl to, kad ieškovė M. J. nebendrauja/netinkamai bendrauja su juo ir jo gimine. Šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, kad atsakovas D. J. yra pajėgus teikti paramą savo pilnametei dukrai M. J., tačiau sąmoningai neteikia dėl kitų aplinkybių, nei dėl sunkios savo finansinės padėties. Atsakovas kitų savo išlaikytinių neturi. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovo pozicija šioje susidariusioje situacijoje dviprasmiška, t. y. savo atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįsta, o teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta, kad papildomos pajamos dukrai reikalingos ir išlaikymą teiktų, tik to nedaro dėl kitų priežasčių.
21. Nagrinėjamu atveju bet koks ieškovės ieškinio tenkinimas reikštų atsakovo bei jo šeimos turtinės padėties neigiamą pokytį, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti reikiamą paramą savo dukrai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę iš dalies remti besimokančią ir paramos reikalingą dukrą. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovei yra reikalinga materialinė savo tėvo parama mokymosi metu, o atsakovas turi galimybę iš dalies remti besimokančią ir paramos reikalingą dukrą, sprendžia paramą priteisti.
Dėl priteistinos paramos dydžio ir teikiamo laikotarpio
22. Ieškovė prašo priteisti 200 Eur kas mėnesį dydžio periodinių išmokų nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. iki ji baigs vidurinę mokyklą ir įgis vidurinį išsilavinimą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškinys nepagrįstas, kad netinkamai nurodytas prašomas paramos teikimo laikotarpis.
23. Pažymėtina, kad nors teismas laikosi bendrosios pozicijos, kad baigiamosios klasės mokinio, siekiančio vidurinio išsilavinimo, poreikiai sulaukus pilnametystės esmingai nepasikeičia ir paprastai paliekamas toks išlaikymas, koks teismo buvo priteistas anksčiau, t. y. vaikui dar esant nepilnamečiui, nagrinėjamu atveju teismas šia taisykle nesivadovauja. Pažymėtina, jog iki ieškovei tampant pilnamete, ji gyveno tėvo motinai priklausančiame bute, o šiuo metu atsakovui dukrą (kai jai sukako pilnametystė) iškrausčius iš buto, ieškovė yra priversta gyvenamąjį būstą nuomotis (mokėti nuomos mokestį bei mokesčius ir patarnavimus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. priteisiant išlaikymą dukrai, ieškovei buvo vos 12 metų. Ieškovė ieškinyje grįsdama savo poreikius, pateikė poreikių skaičiavimo lentelę, pagal kurią ieškovei per mėnesį yra reikalinga 469,80 Eur, todėl tik mažesniąja dalimi, t. y. 200 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
24. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė grįsdama savo išlaidas nepagrindė rašytiniais įrodymais (kaip galima suprasti, atsakovas teigė, jog ieškovė nepateikė pirkinių kvitų) ir šios išlaidos yra užaukštintos bei nedetalizuotos Teismas sprendžia, kad byloje nebūtina svariai įrodinėti ieškovės išlaidų maistui, rūbams ir avalynei, mokslo prekėms, normalaus laisvalaikio išlaidoms, higienai ir kt., nes jos nėra nurodytos pernelyg neprotingai didelės. Tačiau, teismas, nekartodamas savo argumentų, kad akivaizdu, jog kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jai yra reikalingi vaistai ir t. t., iš dalies pritardamas atsakovui, pažymi, kad ieškinyje nurodyti kai kurie ieškovės duomenys apie išlaidas yra iš esmės nepagrįstai dideli. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus sprendžia, kad ieškovei yra resursų ir galimybių sumažinti savo išlaidas. Ieškovė nurodė, jog rūbams ir avalynei leidžiama 70 Eur kas mėnesį. Teismas sprendžia, jog ši suma vis dėl to yra didoka ir mano, kad nors ir mažąją dalimi, tačiau šias išlaidas galima dar šiek tiek sumažinti. Be to, suprantama, kad laisvalaikiu ieškovei norisi pramogauti ir plėsti savo akiratį kultūrinėje veikloje, taip pat norisi poilsiauti, tačiau pramogos ir turiningai leidžiamas laisvas laikas (atostogos) turi atitikti jos finansines galimybes, todėl teismas sprendžia, kad ekskursijos per rudens/pavasario atostogas, pramogos/dienpinigiai, kurių bendra suma kas mėnesį sudaro 70 Eur, yra didoki, ir šias išlaidas galima sumažinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pastaruoju metu daugėja masinių renginių, festivalių, parodų ir pan., kurie yra nemokami. Taip pat mokykloms suteiktos galimybės dalyvauti įvairiuose projektuose/programose, kuriose dalyvaujant, galima gauti papildomą finansavimą ir tokiu būdu gali būti padengiamos išlaidos moksleivių ekskursijoms ar kitoms išvykoms. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės nurodytos išlaidos būtent - šventiniams rūbams išleistuvės ir kitoms mokyklinėms šventėms bei rinkliavoms mokykloje (šimtadienis, paskutinis skambutis ir t.t.), taip pat, nors mažąją dalimi, bet jos gali būti mažesnės.
25. Atsakovas D. J. savo 2018 m. spalio 9 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė dėl korepetitoriams reikalingų lėšų pagrindimo nepateikė sutarčių dėl minėtų korepetitorių samdymo ir minėtų paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau nors ir kilus atsakovui abejonėms dėl šių išlaidų turėjimo, teismo neprašė įpareigoti ieškovę pateikti šių papildomų dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismui ieškinį pateikė 2018 m. liepos 13 d., t. y. dar neprasidėjus naujiems mokslo metams, todėl natūralu, kad ieškovė jokių sutarčių sudarytų su korepetitoriais nepateikė ir negalėjo pateikti, taip pat nepateikė už paslaugas sumokėtų dokumentų. Byloje esant duomenų, jog ieškovei sunkiau sekasi mokslai, tačiau siekdama pragyventi ir siekdama gauti pajamas, ji laisvu nuo pamokų metu, t. y. savaitgaliais dirba, tad natūralu, kad ieškovei dirbant savaitgaliais, gali ir prastėja mokslų rezultatas, tad siekiant pagerinti mokslo kokybę, ieškovei papildomai dalykų korepetitoriai gali būti reikalingi, o tam būtina skirti lėšų.
26. Konstatuota, kad atsakovui esant darbingam, neturint rimtų sveikatos problemų, darbingo amžiaus, teismas sprendžia, kad jis objektyviai turi galimybes teikti paramą pilnametei dukrai. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovės išlaidos kas mėnesį kai kuriems poreikiams gali būti mažinamos, ieškovė dirbdama gauna pajamų, o atsakovas vis dėl to turi galimybę teikti paramą pilnametei, vis dar besimokančiai dukrai bei atsižvelgiant, į tai, kad ieškovei tapus pilnametei ir vis dar besimokančiai gimnazijoje būtiniausių poreikių tenkinimui reikalingos lėšos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas (parama) ieškovei po 140 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, sprendžia, kad tokia suma nepablogins atsakovo ir jo šeimos narių padėties iš esmės, taip pat pripažįsta, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga, atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovei, o pačiam atsakovui parama nereikalinga.
27. Dėl paramos teikiamo laikotarpio atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog jo manymu, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. iki ji mokysis vidurinėje mokykloje bei įgys vidurinį išsilavinimą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., yra nepagrįstas, nes teismų praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio ieškinius, išlaikymas pilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2018 m. liepos 10 d. pažymoje apie mokymąsi gimnazijoje nurodyta, kad ieškovė vidurinį išsilavinimą įgis 2019 m. liepos mėn., todėl ir ieškovės ieškinys šioje dalyje dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., yra nepagrįstas.
28. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomas 3.200 straipsnis. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192¹ straipsnyje, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, vaikui sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Vadinasi, kai tėvai šios pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipiasi jis pats, nes turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa. Dėl to ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Kadangi nagrinėtinu atveju pilnamečio vaiko (ieškovės) teisė reikalauti išlaikymo atsirado 2018 m (duomenys neskelbtini) d., ir nustačius, kad vaikui buvo reikalinga parama ir jos tėvas išlaikymo neteikė, CK 3.200 straipsnio pagrindu gali būti išieškomas tik nuo tada, kai įsigaliojo tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir atsižvelgiant į tai, jog teiktinos paramos terminas nustatytinas nuo ieškovės pilnametystės dienos – 2018 m (duomenys neskelbtini) d., todėl konstatuotina, kad paramos teikiamo laikotarpis nagrinėjamu atveju yra nuo 2018 m (duomenys neskelbtini) d. iki ieškovė mokysis ir baigs Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 140 Eur dydžio išmokomis (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.192¹ straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo
29. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-1772-10910 ieškovei M. J. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6842, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 276,78 Eur (b. l. 65). Ieškinį tenkinus iš dalies – 70 proc., iš atsakovo valstybei priteisina 193,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
30. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas ir 50,40 Eur žyminis mokestis (140 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 10,00 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 70 proc. šios sumos, t. y. 7,00 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu – 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. iki ieškovė mokysis ir baigs Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnaziją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 193,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 75 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 57,40 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus