- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- eI2-109-609/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00844-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šachmatinė“
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šachmatinė“ atstovei advokatei J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šachmatinė“ skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Šachmatinė“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Šachmatinė“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (4.16)V15-970 „Dėl prašymo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą““ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl leidimo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą“ Nidos šiauriniame paplūdimyje (toliau – ir renginys) išdavimo.
Skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 21 d. ji atsakovei pateikė nustatytos formos prašymą dėl leidimo organizuoti renginį. 2020 m. gruodžio 1 d. raštu atsakovė informavo, kad dėl paskelbtos ekstremalios situacijos dėl pandemijos Lietuvoje leidimai organizuoti renginius Neringos savivaldybėje neišduodami, todėl ji negali pritarti ar derinti jos pateikto prašymo dėl renginio organizavimo. Pareiškėjos teigimu, atsakovės pozicija dėl renginio organizavimo pasikeitė, kada atsakovei tapo žinoma renginio vieta. Mano, kad joks teisės aktas nenumatė, jog renginių organizavimui specifinėje vietoje – Nidos šiauriniame paplūdimyje – būtų taikoma kokia nors kita tvarka. Akcentuoja, kad informacija apie tai, jog yra sustabdyta leidimų organizuoti renginius Neringos savivaldybėje procedūra, nebuvo paskelbta atsakovės internetiniame tinklapyje www.neringa.lt, o iš minėtame tinklapyje esančios informacijos matyti, kad renginiai buvo organizuojami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2021 m. kovo 3 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą. Atsakovė 2021 m. balandžio 6 d. atsakyme Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius) nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. raštas pagrįstas 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Pažymėjo, kad laikotarpiu, kai dėl karantino renginių organizavimas viešose erdvėse yra draudžiamas arba ribojamas, leidimai organizuoti renginius Nidos savivaldybėje išduodami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sprendimais, kad 2021 metais nei vienas leidimas organizuoti renginius Nidos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose nebuvo išduotas, kad pareiškėjos prašymas bus nagrinėjamas ir sprendimas išduoti/neišduoti leidimą renginiui organizuoti bus priimamas, atšaukus karantiną Lietuvoje.
Pareiškėja teigia, kad 2021 m. balandžio 27 d. gavo Skundžiamą sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro sprendimu Nr. V-854 „Dėl kino teatrų, kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“, prašymų nagrinėjimas ir leidimų išdavimas dėl renginių organizavimo Neringos savivaldybėje yra atnaujintas, pažymėta, kad pareiškėjos pateiktas prašymas yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau nei kitos įmonės, todėl nuspręsta pirmumo teisę suteikti pirmajam pateikusiam prašymą dėl leidimo išdavimo organizuoti renginį minėtoje teritorijoje.
Pareiškėja mano, kad Skundžiamas sprendimas priimtas ne vadovaujantis teisės normomis, o nesąžiningai proteguojant Skundžiamame sprendime nenurodytos įmonės interesus, taip pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus. Jos vertinimu, jeigu jos pateiktas prašymas būtų buvęs ne pirmasis, ši aplinkybė būtų nurodyta atsakovės 2020 m. gruodžio 1 d. rašte.
Teigia, kad Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Mano, kad jos pateiktas prašymas nebuvo vertinamas objektyviai, kad atsakovė dėl tam tikrų aplinkybių, turinčių korupcijos ir piktnaudžiavimo požymių, buvo suinteresuota, kad leidimas dėl renginio organizavimo jai nebūtų išduodamas. Mano, kad buvo siekiama, jog leidimas organizuoti renginį būtų išduotas kitai įmonei, užkertant kelią kitiems verslo subjektams vykdyti veiklą nurodytoje teritorijoje ir sąžiningai konkuruoti.
Pareiškėja nurodo, kad Skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nes jis savo turiniu prieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-17 patvirtintam Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdymo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašui (toliau – ir Aprašas), nes Aprašo 16 punkte nėra nurodyta, kad leidimas organizuoti renginį gali būti neišduodamas atsakovės 2020 m. gruodžio 1 d. rašte nurodytu pagrindu, t. y. dėl paskelbto karantino dėl pandemijos Lietuvoje. Apraše nėra nurodoma, kad tokiu atveju galėtų būti sustabdoma/atnaujinama leidimų išdavimo procedūra. Pareiškėjos teigimu, joks atsakovės sprendimas ir/ar įsakymas dėl pandemijos, kurio pagrindu leidimas organizuoti renginį galėtų būti neišduotas ar leidimų išdavimo procedūra sustabdoma/atnaujinama, oficialiai nebuvo išleistas. Draudimas išduoti leidimus dėl ateityje vyksiančių renginių organizavimo nebuvo (ir nėra) įtvirtintas jokiame Vyriausybės ir/ar Sveikatos apsaugos ministro teisės akte.
Pareiškėja mano, kad Skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, nes atsakovės veiksmai, kai nesant teisinio ir faktinio pagrindo, ji atsisakė tenkinti jos prašymą organizuoti renginį, tačiau Skundžiamu sprendimu nurodė, jog leidimas organizuoti renginį yra suteiktas kitai įmonei, yra nesąžiningi ir neteisėti jos atžvilgiu ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešojo administravimo principus (įstatymo viršenybės, teisėtumo, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia). Teigia, kad Skundžiamas sprendimas turi biurokratizmo požymių, yra netikslus, nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagrįstas teisės aktais, kurie nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, jame nėra pateikta išsami informacija, pagrindžianti, kad pareiškėja nebuvo pirmoji pateikusi prašymą organizuoti renginį, atsakovė nevertino galimybės pareiškėjai vykdyti renginį lygiagrečiai su kita įmone.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Šachmatinė“ atstovė prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad komercinių ir nekomercinių renginių, nereglamentuojamų Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (koncertų, spektaklių, švenčių, mugių, teatralizuotų renginių, meninių ir reklaminių akcijų, sportinių varžybų ir žaidimų, pramogų ir atrakcionų parkų, filmavimų ir kitų viešų renginių), organizavimo Neringos savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose tvarką nustato Aprašas.
Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas UAB „Miesto dviratis“ prašymas dėl leidimo organizuoti renginį „Mes mylim Nidą 2021“, kuriuo buvo prašoma išduoti leidimą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. organizuoti renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje.
2020 m. lapkričio 25 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. organizuoti renginį. Be kita ko, prašyme buvo pažymėta, jog numatoma, kad renginiai Nidoje bus vieni iš renginių serijos pajūryje (Juodkrantėje, Smiltynėje, Palangoje). Pareiškėjai ir UAB „Miesto dviratis“ 2020 m. gruodžio 1 d. raštu buvo informuotos, kad esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracijoje leidimai organizuoti renginius neišduodami, todėl prašymai dėl renginio „Mes mylim jūrą“ nebus derinami.
2020 m. gruodžio 22 d. buvo gautas analogiškas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą organizuoti renginį. 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (4.16)V15-3211 pareiškėjai pakartotinai nurodyta priežastis, dėl kurios Neringos savivaldybės administracijoje leidimai organizuoti renginius neišduodami, kad Neringos savivaldybės administracija negali pritarti ir derinti jos prašymo išduoti leidimą organizuoti renginį.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Aprašu, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. nebuvo išduotas nei vienas leidimas renginiui organizuoti. Tai nulėmė COVID-19 pandemija, nes laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. galiojo Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.8 punktas, draudžiantis rengti renginius. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.2.8 punkto redakcija, sudariusi galimybes atnaujinti renginių organizavimą.
Teigia, kad 2021 m. balandžio 27 d. Neringos savivaldybės administracijoje vyko specialios darbo grupės posėdis, kurio metu buvo sprendžiama dėl prašymų organizuoti renginius Nidos šiauriniame paplūdimyje. Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja informavo, kad Nidos šiauriniame paplūdimyje beveik tuo pačiu metu dvi skirtingos bendrovės (UAB „Miesto dviratis“ ir pareiškėja) nori organizuoti renginius. Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja nurodė, kad atsižvelgiant į prašymo pateikimo datą, renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje turėtų būti leista organizuoti UAB „Miesto dviratis“. Kadangi pareiškėja prašyme nurodė, kad renginiai Nidoje bus vieni iš renginių serijos pajūryje (Juodkrantėje, Smiltynėje, Palangoje), darbo grupėje buvo svarstoma galimybė pareiškėjai pasiūlyti galimą renginio vietą Juodkrantės paplūdimyje.
Nurodo, kad Skundžiamu sprendimu pareiškėja informuota, kad jos prašymas renginį yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau nei kitos įmonės, todėl nuspręsta pirmumo teisę suteikti jai. Skundžiamajame sprendime pažymėta, kad Neringos savivaldybės administracija pareiškėjai siūlo alternatyvią erdvę – Juodkrantės pajūrio rekreacinę zoną prie laivų nusileidimo slipo. Pareiškėjai buvo pasiūlyta iš naujo užpildyti prašymą renginio organizavimui ir nurodyti alternatyvią renginio vietą Juodkrantėje.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie konsultacijas su atsakovės atstovais telefonu. Atsakovė nurodo, kad atsakovės atstovai nuolat teikia telefonines konsultacijas visiems besikreipiantiems. Nei Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja, nei kiti šio skyriaus darbuotojai negali patvirtinti ar paneigti, kad konsultavo būtent pareiškėjos atstovus (telefoninių konsultacijų metu interesantui prisistatyti nėra būtina). Atsakovės teigimu, Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja ir bet kurie kiti atsakovės darbuotojai 2020 m. lapkričio mėnesį negalėjo suteikti detalios informacijos dėl renginių organizavimo, nes dėl paskelbto karantino ir draudimo organizuoti renginius nebuvo aiški planuojamų renginių organizavimo bei leidimų išdavimo tvarka.
Pažymi, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 1 d. raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis raštas buvo nusiųstas pareiškėjos atstovui advokatui, todėl net ir nenurodžius rašto apskundimo tvarkos, nesutikdama su juo, pareiškėja galėjo jį ginčyti. Nepriklausomai nuo planuojamos renginio vietos, visiems renginių organizatoriams yra taikomi Aprašo reikalavimai ir Vyriausybės taikyti karantino apribojimai. Pažymi, kad Vyriausybės priimti nutarimai galioja visoje valstybės teritorijoje, įskaitant Neringos miestą. Neringos savivaldybė neprivalėjo priimti lokalių teisės aktų, kaip nors įgyvendinančių Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“. Akcentuoja, kad žiniasklaidos priemonės nuolat informavo apie Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ pakeitimus.
Šalies argumentai
Tvirtina, kad teisės aktuose ir Apraše nėra nustatyta imperatyvi atsakovės direktoriaus pareiga tenkinti bet kurį pateiktą prašymą dėl leidimo renginio organizavimui išdavimo. Aprašo 16 punkte nustatyti atvejai, kada leidimas organizuoti renginį gali būti neišduodamas. Pagal Aprašo 14 punktą, atsižvelgiant į Savivaldybės gyventojų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, Savivaldybės administracijos direktorius arba renginių koordinatorius, suderinęs su Savivaldybės administracijos direktoriumi, gali pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką. Organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ar laiką, leidimas renginiui neišduodamas.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, jog pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė dėl tam tikrų aplinkybių, turinčių korupcijos ir piktnaudžiavimo požymių, yra suinteresuota, kad pareiškėjai nebūtų leista organizuoti renginio Nidos šiauriniame paplūdimyje, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. raštu Seimo kontrolieriui pateikė išsamius paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškėjos metamų nepagrįstų priekaištų.
Akcentuoja, kad svarstant du konkuruojančius prašymus išduoti leidimus renginiams organizuoti, atsakovė turėjo būti objektyvi ir nešališka. Kadangi UAB „Miesto dviratis“ prašymas organizuoti renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje buvo pateiktas dviem mėnesiais anksčiau nei pareiškėjos prašymas, atsakovė šį prašymą turėjo svarstyti anksčiau. Pirmajai prašymą pateikusiai UAB „Miesto dviratis“ nebuvo jokių kliūčių leidimo išdavimui. Pati pareiškėja savo prašyme buvo nurodžiusi, kad ketina rengti renginius ir kitoje Neringos gyvenvietėje – Juodkrantėje, todėl Skundžiamuoju sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta pakeisti planuojamo renginio vietą.
Skunde nenurodoma, kokias Apraše reglamentuotas procedūras ir/ar taisykles pažeidė atsakovė, priimdama Skundžiamąjį sprendimą. Nurodo, kad pagal Aprašo 16.5 punktą leidimas organizuoti renginį gali būti neišduodamas ir kitais atvejais, Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus motyvuotą sprendimą. Vėlesnis prašymas, kurį pateikė pareiškėja, nebegalėjo būti tenkinamas, nes tuo pat metu toje pačioje vietoje jau buvo leista kitam asmeniui rengti renginį.
Mano, kad pareiškėjos teiginiai dėl viešojo administravimo principų pažeidimų yra deklaratyvūs. Teigia, kad nepažeidė įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų, nes kol Vyriausybės nutarimu renginių organizavimas buvo uždraustas, ji nesprendė nei pareiškėjos, nei kitų renginių organizatorių pateiktų prašymų dėl leidimų išdavimo. Mano, kad nepažeidė išsamumo principo, nes iš Skundžiamo sprendimo turinio pareiškėja pakankamai gerai suprato jo esmę. Atsakovė taip pat nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes, pirma nagrinėjo UAB „Miesto dviratis“ prašymą, kuris buvo pateiktas anksčiau, o pareiškėjai atitinkamai pasiūlė kitą renginio vietą. Mano, kad nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo, nes visi pareiškėjos teiginiai apie tariamą kitų ūkio subjektų protegavimą yra nepagrįsti. Pažymi, kad Seimo kontrolierius nėra priėmęs sprendimo, patvirtinančio, kad atsakovės pareigūnų veiksmuose nustatyta piktnaudžiavimo, biurokratizmo požymių ar kitaip pažeistos pareiškėjos teisės viešojo administravimo srityje. Galimu šios bylos iškėlimo tikslu įvardina ne siekį panaikinti Skundžiamą sprendimą, o bandymas uždrausti kitai įmonei organizuoti renginį Nidos šiauriniame paplūdimyje. Atsakovės vertinimu, tai piktnaudžiavimas administraciniu procesu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (4.16)V15-970 „Dėl prašymo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl leidimo organizuoti renginį išdavimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijoje 2020 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl leidimo organizuoti renginį išdavimo.
Pareiškėja atsakovės 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (4.16)V15-2864 „Dėl Jūsų prašymo“ buvo informuota, kad esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracija neišduoda leidimų organizuoti renginius, todėl ji negali pritarti prašymui negali pritarti ir derinti pareiškėjos prašymo dėl sporto, kultūros ir pramogų festivalio „Mes mylim Jūrą“.
Neringos savivaldybės administracijoje gautas 2020 m. gruodžio 22 d. gautas pakartotinis pareiškėjos prašymas dėl leidimo organizuoti renginį išdavimo, į kurį atsakovė 2020 m. gruodžio 28 d. rašte „Dėl Jūsų prašymo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą“ nurodė, kad esant ekstremaliai situacijai dėl pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracija neišduoda leidimų organizuoti renginius, todėl ji negali pritarti prašymui negali pritarti ir derinti pareiškėjos prašymo dėl sporto, kultūros ir pramogų festivalio „Mes mylim Jūrą“.
Skundžiamu sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 16 d. Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sprendimą Nr. V-854 „Dėl kino teatrų, kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ Neringos savivaldybės administracija atnaujino prašymų nagrinėjimą ir leidimų išdavimą dėl renginių organizavimo. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas organizuoti renginį yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau, nei kitos įmonės, nuspręsta pirmumo teisę suteikti pirmajam pateikusiam prašymą dėl leidimo organizuoti renginį. Įvertinus tai, kad pareiškėja planuoja renginius organizuoti ne tik Nidoje, bet ir Juodkrantėje, Smiltynėje ir Palangoje, atsižvelgiant į tai, kad vasaros sezono metu visas renginių organizavimas sukoncentruotas į Nidą, pareiškėjai pasiūlyta rinktis alternatyvią erdvę – Juodkrantės pajūrio rekreacinę zoną prie laivų nuleidimo slipo.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punkte nustatyta, kad leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.).
Pagal Taisyklių 35 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Pagal Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-17 patvirtintą Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdymo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašą (minėta, toliau – ir Aprašas) prašymas – raštiškas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos renginio organizatoriaus pasirašytas kreipimasis į Savivaldybės administraciją leisti organizuoti renginį (Aprašo 5.7 papunktis); leidimas – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę organizuoti renginius Savivaldybei priklausančiose ar valdymo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose (Aprašo 5.8 papunktis). Aprašo III skyriuje reglamentuota prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūra. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į Savivaldybės gyventojų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, Savivaldybės administracijos direktorius arba renginių koordinatorius, suderinęs su Savivaldybės administracijos direktoriumi, gali pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką. Organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ar laiką, leidimas renginiui neišduodamas. Apie atsisakymą išduoti leidimą organizatorius informuojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu arba elektroninėmis priemonėmis per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo įregistravimo dienos, rašte nurodomi tokio atsisakymo motyvai. Atsisakymas išduoti leidimą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 15 punktas). Aprašo 16 punkte numatyti atvejai, kai leidimas organizuoti renginį gali būti neišduodamas.
Apibendrinus šias VAĮ, Taisyklių ir Aprašo nuostatas, akivaizdu, kad kreipiantis su prašymu išduoti leidimą, turi būti priimtas sprendimas atitinkamai leidimą išduoti ar neišduoti, tuo atveju, kai leidimas neišduodamas, priimamas atitinkamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti, t. y. priimamas administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Neringos savivaldybės administracijos Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V13-150 sudarytos darbo grupės 2021 m. balandžio 27 d. posėdyje buvo nagrinėjami prašymai organizuoti renginius Nidos šiauriniame paplūdimyje, kurio metu buvo nutarta siūlyti Neringos savivaldybės administracijos direktoriui leisti UAB „Miesto dviratis“ organizuoti renginį. Vadovaujantis Aprašo 15 punktu priimtas, atsižvelgiant į ankstesnę prašymo padavimo datą. Atsižvelgus į pareiškėjos jos prašymuose nurodytą aplinkybę, kad renginiai Nidoje bus vieni iš pareiškėjos planuojamų renginių serijos pajūryje (Juodkrantėje, Smiltynėje, Palangoje), pareiškėjai pasiūlyta vieta renginiui prie Juodkrantės laivų nusileidimo slipo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra nustatyta, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. LVAT praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2021 m. birželio 30 d. nutartį Nr. eA-1251-261/2021).
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ teisenos įstatymas nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Aprašo 14 punkto turinys patvirtina Savivaldybės administracijos direktorius arba renginių koordinatorius, suderinęs su Savivaldybės administracijos direktoriumi, turi teisę pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką. Sprendimas neišduoti leidimo renginiui priimamas, organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ir laiką.
Skundžiamu sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta kita vieta renginiui organizuoti, todėl laikytina, kad Skundžiamas sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas padėti pareiškėjai realizuoti jos teisę į renginio organizavimą ir šiai procedūrai užbaigti priimti atitinkamą galutinį sprendimą. Darytina išvada, kad šiame procedūros etape Skundžiamas sprendimas nedaro poveikio pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui jų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo apimtyje. Nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu argumentai gali būti reiškiami, ginčijant galutinį sprendimą dėl pateikto pareiškėjos prašymo išduoti (neišduoti) leidimą renginiui.
Kadangi Skundžiamas sprendimas nelaikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, šioje dalyje byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1251-261/2021).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756‑868/2011). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015).
Nagrinėjamu atveju konstatuota jog Skundžiamas sprendimas nėra galutinis sprendimas dėl pateikto pareiškėjos prašymo išduoti (neišduoti) leidimą renginiui, todėl pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Nesant ginčo dėl to, jog atsakovė atsisako ar vilkina atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja skunde nurodė, kad prašo iš atsakovės jai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo jai iš pareiškėjos priteisti 1331,31 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą ir pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Įvertinus tai, jog administracinės bylos dalis dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, o kitoje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėja neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju teisę į savo išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje.
Nagrinėjamu atveju vertinant ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas, pažymėtina tai, jog pagal Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V13-491 patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos veiklos nuostatus Neringos savivaldybėje veikia Teisės skyrius, kurio vienas iš veiklos tikslų yra atstovauti Savivaldybei, administracijai teisme, rengti bei teikti teismui ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, atsiliepimus į pareikštus ieškinius ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 papunktis). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus veiklos tikslus, be kita ko, atlieka šias funkcijas: atstovauja Savivaldybei visuose Lietuvos Respublikos teismuose pagal Savivaldybės institucijų suteiktus įgaliojimus (7.5 papunktis); rengia Savivaldybės vardu ieškinius teismams, atsiliepimus į pareikštus ieškinius (7.6 papunktis).
Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovės administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, bylos baigtis reikšminga tik bylos šalims. Byla nelaikytina sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ar ginčui taikytinos teisės taikymo. Be kita ko, atsakovė nenurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, kad advokato pasitelkimas buvo būtinas. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.
Atsižvelgiant į keliamo teisinio klausimo naujumą (teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai buvo nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme. Nenustačius, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos, įvertinus naujausią LVAT praktiką (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1373-502/2021, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2377-756/2021), atsakovės prašymas jai iš pareiškėjos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį dėl Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (4.16)V15-970 „Dėl prašymo organizuoti renginį „Mes mylim jūrą““ panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šachmatinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.