Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. 2-12357-877/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
2-12357-877/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07493-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
A. Š., M. Š.
Civilinė byla Nr. 2-12357-877/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07493-2015-1;
Procesinių sprendimų kategorija: 75.4.1; 117.1; 118.1 (N)(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, dalyvaujant pareiškėjams A. Š. ir M. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę pagal pareiškėjų A. Š. ir M. Š. prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių priedo patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2015-04-16 pateikė prašymą patvirtinti 2011-10-14 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių priedą Nr. 1, nurodydami, kad per apsirikimą sutartyje nenurodė viso dalintino turto.

Teismo posėdyje pareiškėjai A. Š. ir M. Š. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad dokumentus teismui rengusi advokato padėjėja sutartyje nenurodė viso dalintino turto.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina

Nustatyta, kad A. Š. ir M. Š. santuoka nutraukta 2011 m. spalio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu pagal abiejų sutuoktinių prašymą. Iš šios civilinės bylos Nr. 2-2681-720/2011 medžiagos matyti, kad sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai inter alia aptarė santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Sutartyje nebuvo įtrauktas tuo metu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2015-04-16 pateikė prašymą patvirtinti 2011-10-14 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių priedą Nr. 1, nurodydami, kad per apsirikimą sutartyje nenurodė viso dalintino turto. Įstatymas nenumato galimybės tvirtinti priedus prie šios kategorijos sutarčių, tačiau įvertinus pareiškėjų pateiktų dokumentų turinį, šis prašymas laikytinas šalių sudaryta taikos sutartimi, kurią teismas turi teisę tvirtinti supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Šioje byloje susiklostė identiška aukščiau aprašytai situacijai, ginčo tarp pareiškėjų dėl nekilnojamojo turto perleidimo tarp pareiškėjų nėra, todėl esant privalomai tokio sandorio sudarymo notarinei formai, pareiškėjai dėl sutarties patvirtinimo turėtų kreiptis į notarą. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 293 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

nutraukti civilinę bylą Nr. 2-12357-877/2015, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti pareiškėjams, kad dėl nekilnojamojo turto perleidimo sutarties sudarymo jie turi kreiptis į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė