- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- eA-242-575/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. B., R. B., R. K., A. S., M. S., J. B., D. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. B., R. B., R. K., R. K., A. S., M. S., J. B., D. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. vasario 17 d. raštą Nr. A 33(1)-1385 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. A27(1)-326 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Administraciją atstatyti Zujūnų seniūnijos seniūno M. G. (toliau – ir seniūnas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) panaikintus bortelius; 3) įpareigoti Administraciją pateikti išsamius ir motyvuotus atsakymus į visus 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo klausimus, konkrečiai atsakant į žemiau pateikiamus klausimus: 3.1. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, atitiko teisės aktų reikalavimus, jei taip – kokius; 3.2. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, atitiko analogiškiems veiksmams keliamus procedūrinius reikalavimus, jei taip – kokius; 3.3. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, atitiko reikalingumo, proporcingumo reikalavimus, jei taip – kokie teisiniai gėriai buvo saugomi priimtu sprendimu šalinti kelio bortelius, kokios faktinės / teisinės aplinkybės pagrindžia tokio poreikio egzistavimą, proporcingumą, reikalingumą ir pagrįstumą; 3.4. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, turi savivalės požymių / buvo savavališki, jei taip – kokių veiksmų dėl to buvo imtasi Administracijoje; 3.5. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, nepažeidė viešojo intereso, jei taip – kokių veiksmų dėl to buvo imtasi Administracijoje; 3.6. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmais, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, atliktas kelio bortelių, saugančių žalią veją, esančių valstybinėje žemėje, pašalinimas buvo teisėtas, jei taip – kokie teisės aktai, faktinės ir teisinės aplinkybės pagrindžia pašalinimo teisėtumą; 3.7. Ar Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmais, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8) ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, atliktas kelio bortelių, saugančių žalią veją, esančių valstybinėje žemėje, pašalinimas sukėlė žalos, jei taip – kokios ir kokių veiksmų dėl to buvo imtasi Administracijoje; 3.8. Ar sprendimas pašalinti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančius valstybinėje žemėje, buvo įformintas tinkama (reglamentavimą atitinkančia) dokumentacija / įprasta forma ir procedūra; 3.9. Kodėl, ir ar pagrįstai, sprendimas pašalinti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančius valstybinėje žemėje, buvo priimtas išskirtinai skubos tvarka, vienasmeniškai Zujūnų seniūnijos seniūno, o šalinimas vyko jam asmeniškai dalyvaujant; 3.10. Kokie įrodymai / faktinės ir teisinės aplinkybės pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, pašalinti borteliai, saugantys žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, „trukdė eismui“, jei tokių įrodymų nėra – ar tai nedaro jų pašalinimo nepagrįstu ir neteisėtu veiksmu; 3.11. Kokį statusą turėjo pašalinti borteliai, jei jie nuo 1996 m. buvo įrengti pačios savivaldybės ir buvo įtraukti į detalųjį planą, konkrečiai – ar jie nuo 1996 m. stovėjo ir saugojo žalią veją, teisėtai / neteisėtai; 3.12. Ar buvo vertintas 2020 m. liepos 3 d. Žemės patikrinimo aktas, kuriame konstatuotas faktas, jog įrengti bordiūrai yra reikalavimų ribose ir pažeidimų jų atžvilgiu nebuvo nustatyta, jei taip – kokios padarytos išvados santykyje su sprendimo panaikinti bordiūrus teisėtumu ir pagrįstumu; 3.13. Ar yra tinkamai įformintas / priimtas sprendimas platinti aktualų kelią, jei taip – kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu tai padaryta; 3.14. Ar yra įvertintas galimai neteisėtai V. D. ir I. M. šeimos užimtos valstybinės žemės ir galimai pažeistos kelio ribos V. D. ir I. M. namo atžvilgiu, jei taip – kokių veiksmų Administracija ėmėsi / planuoja imtis dėl pažeidimų pašalinimo / žalos kompensavimo / neteisėtų veiksmų prevencijos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš Administracijos visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus dėl rengiamo dokumento motyvacijos, išsamumo, pažeisdama pareiškėjos teisę gauti informaciją.
2.2. Administracija Rašte pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie panaikintų bortelių buvimo vietą (ant važiuojamosios kelio dalies). Pareiškėja paaiškino, kad ginčo borteliai niekada nebuvo įrengti ant važiuojamosios kelio dalies ir nėra duomenų, kad būtų kėlę eismo įvykius.
2.3. Administracija Rašte pateikia deklaratyvius teiginius dėl eismo saugumo užtikrinimo, nepateikė jokių duomenų apie rizikos vertinimus. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėtų vadovautis protingumo ir proporcingumo principais ir vertinti seniūno vienasmenį sprendimą panaikinti bortelius, kurie įrengti daugiau nei prieš 20 metų, sistemiškai.
2.4. Administracija neatliko Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmų, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 27 d., (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje, teisėtumo vertinimo.
2.5. Administracijos atsakymai dėl (duomenys neskelbtini) užimtos valstybės žemės rodo Administracijos šališkumą. Pareiškėjos paaiškinimu, Administracija, nevienodai spręsdama bortelių ir trinkelių klausimus, nesant tam objektyvaus įstatyminio pagrindo, pažeidė lygiateisiškumo reikalavimą ir skaidrumo principą.
2.6. Administracija Rašte nurodo, kad skundžiami seniūno veiksmai, šalinant kelio bortus, neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Šios bylos ribose pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtu įsiteisėjusiu sprendimu Administracija yra įpareigojama išsamiai ir visapusiškai pasisakyti dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo ir jame keliamų reikalavimų, tai reiškia – ir dėl reikalavimo pašalinti atliktus pažeidimus (bortelių panaikinimą).
2.7. Įsakyme nepagrįstai nurodoma, kad seniūno tarnybinio nusižengimo tyrimo Administracijos direktorius nusprendė nepradėti suėjus senaties terminui. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Tai reiškia, kad terminas seniūno tarnybinei atsakomybei taikyti dar nėra prasidėjęs, nes Administracija nėra atlikusi būtinų veiksmų nusižengimo paaiškėjimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Administracija atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytas aplinkybes administracinėse bylose Nr. eI3-1277-809/2021 ir Nr. eA-1041-438/2022. Administracinėje byloje Nr. eI3-1277-809/2021 buvo sprendžiamas klausimas dėl pašalintų bortų atstatymo, tačiau toks pareiškėjos reikalavimas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1041-438/2022 pasisakė, kad pareiškėja neįrodė savo privataus pobūdžio interesų pažeidimo, o su skundu į teismą kreipėsi iš esmės gindama viešąjį interesą. Atsakovo manymu, byla šioje dalyje turi būti nutraukta.
4.2. Pareiškėja skundo rezoliucinės dalies 3 punkte keliamų klausimų nenurodė 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde, t. y. formuluoja naujus klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-80-438/2022 pasisakė, kad iš skundo matyti, jog juo iš esmės buvo skundžiami: 1) galimai neteisėti Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 27 d., šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje; 2) (duomenys neskelbtini) gyventojų, V. D. šeimos veiksmai, neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės, kurioje pastarieji išklojo trinkeles; be to, be reikalavimų pašalinti padarytus pažeidimus buvo pareikštas reikalavimas nustatyti ir aiškias (duomenys neskelbtini) kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas.
4.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-80-438/2022 konstatavo, jog „iš ginčijamo rašto matyti, kad juo iš esmės yra atsakyta tik dėl seniūno M. G. veiksmų teisėtumo, tačiau nieko nepasisakyta dėl galimai neteisėtai V. D. šeimos užimtos valstybinės žemės; neatsakyta ir į tai, ar nėra pažeistos kelio ribos V. D. namo atžvilgiu“. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės patvirtino, kad skundžiamame rašte buvo atsakyta dėl seniūno veiksmų teisėtumo, tačiau nieko nepasisakyta dėl galimai užimtos valstybinės žemės, taip pat dėl kelio ribos V. D. namo atžvilgiu.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės patvirtino, kad skundžiamame rašte buvo atsakyta dėl seniūno veiksmų teisėtumo, tačiau nieko nepasisakyta dėl galimai užimtos valstybinės žemės, taip pat dėl kelio ribos V. D. namo atžvilgiu. Atsakovo teigimu, nuo pareiškėjos skunde įvardyto galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad terminas yra praėjęs.
4.5. Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, prašė įvertinti Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmus atliekant skunde nurodytus veiksmus, t. y. vienašališkai priimant sprendimą (2020 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr.12-80-(5,8)) dėl (duomenys neskelbtini) įrengtų bortelių pašalinimo kaip trukdančių eismui. Administracija Rašte apskritai nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis buvo leista pašalinti minėtoje gatvėje esančius bortelius (kaip trukdančius eismui). Atsakovo teigimu, taip pat veikia Vilniaus rajono savivaldybės saugaus eismo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai pavestos funkcijos eismo saugumo srityje, įskaitant skundų svarstymą. Komisija 2022 m. vasario 15 d. posėdyje nagrinėjo klausimą dėl seniūno vienašališko sprendimo pašalinti bortus iš valstybinės žemės. Komisijos bendru sprendimu buvo nutarta, kad seniūnas, kaip seniūnijos vadovas, priima sprendimus, susijusius su vietinės reikšmės kelių ir gatvių saugaus eismo organizavimu vadovaujamoje seniūnijoje, todėl bortelių pašalinimo klausimas neturėjo būti papildomai svarstomas Komisijoje.
4.6. Dėl (duomenys neskelbtini) šeimos veiksmų galimai neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės ir reikalavimo nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas, pažymėjo, kad į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą valstybinės žemės patikėtinis atsakė 2020 m. rugsėjo 11 d. ir atitinkamą sprendimą pateikė pareiškėjai. Skundžiamame sprendime savivaldybė pasisakė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės ribos nėra koordinuotos. Atsižvelgus į tai, kad gatvės ribos nėra koordinuotos, negalima nustatyti, ar buvo pažeistos kelio ribos V. D. namo ar kitų asmenų atžvilgiu. Pareiškėja taip pat buvo papildomai informuota, kad Administracija artimiausiu metu nenumato tikslinti gatvės ribų.
4.7. Skundžiamame sprendime yra detalizuota seniūno kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka, pasisakyta dėl galimo kelio ribos pažeidimo ir kelio ribų nustatymo, klausimas dėl seniūno vienašališko sprendimo pašalinti bortus išnagrinėtas Komisijoje, taip pat priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl seniūno galimo tarnybinio nusižengimo, kreiptasi į valstybinės žemės patikėtinį dėl galimai užimtos valstybinės žemės, šios institucijos atsakymas pareiškėjai pateiktas 2020 m. rugsėjo 11 d.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Rašto ir Įsakymo, kuriais pareiškėjai atsakyta į 2020 m. rugpjūčio 27 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zujūnuose, Vilniaus rajone, gyventojai, su 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundu kreipėsi į Administraciją, prašydami ištirti galimai neteisėtus Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmus, uždrausti veiksmus ir tolimesnius darbus, darančius žalą valstybinei žemei, žalioms vejoms, nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) ribas ir padėtį namų atžvilgiu, įpareigoti neteisėtą sprendimą priėmusį Zujūnų seniūnijos seniūną kompensuoti valstybiniam turtui padarytą žalą.
7.2. Administracija 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A33(1)-6926-(4.9E) nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde minima kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus rajone (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T3-44 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Nurodė, kad gatvės priežiūrai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas. Pasisakė, kad Zujūnų seniūnijos seniūnas kelio remonto bei priežiūros darbus atlikto teisėtai.
7.3. Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. rugsėjo 22 d. rašte pateiktu atsakymu į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti 2020 m. rugsėjo 22 d. raštą ir įpareigoti Administraciją pateikti išsamų atsakymą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1080-821/2021 pareiškėjos skundą tenkino: panaikino 2020 m. rugsėjo 22 d. raštą, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, pateikiant išsamų atsakymą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų prašymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-80-438/2022 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą paliko galioti pilna apimtimi.
7.4. Administracija, vykdydama paliktą galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą, priėmė du šiuo skundu skundžiamus dokumentus – Raštą ir Įsakymą.
8. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, nagrinėdami šalių ginčą dėl ankstesnio Administracijos atsakymo į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, yra pasisakę, kad šiuo skundu pareiškėja skundė: 1) galimai neteisėtus Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno veiksmus, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje; 2) (duomenys neskelbtini) gyventojų, V. D. šeimos, veiksmus, neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės, kurioje pastarieji išklojo trinkeles. Be to, be reikalavimų pašalinti padarytus pažeidimus buvo pareikštas reikalavimas nustatyti ir aiškias (duomenys neskelbtini) kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas.
9. Dėl seniūno veiksmų teisėtumo vertinimo ir bortelių pašalinimo teisėtumo teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėja nepateikia jokių papildomų argumentų, kurie pagrįstų, jog bortelių išmontavimas / neįrengimas pažeistų jos privatų interesą. Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo turinio matyti, kad jis siejamas su galimu viešojo intereso pažeidimu, todėl teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė, jog dėl aptariamos situacijos buvo pažeistas jos privatus interesas. Teismas apibendrino, kad pareiškėja kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, o jos pačios subjektinės teisės nebuvo pažeistos, nes sprendimai dėl bortelių jai teisinių pasekmių nesukelia. Teismas papildomai pažymėjo, kad prašymo atstatyti kelio bortelius pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde atsakovui aiškiai nebuvo suformulavusi (nei rezoliucinėje, nei dėstomojoje dalyje tokio prašymo nebuvo).
10. Dėl teisės gauti informaciją teismas nurodė, kad, nepaisant to, jog bortelių išmontavimas / neįrengimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, vertintinas atsakovo skundžiamų raštų atitikimas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytiems išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principams (6 str.), taip pat VAĮ 10 straipsnio nuostatoms. Teismas nurodė, kad Administracija vertino seniūno veiksmų teisėtumą ir padarė išvadą, jog seniūnas turėjo įgaliojimus priimti tokį sprendimą ir nurodė faktinius tokio sprendimo pagrindus – eismo saugumas, atsižvelgiant į tai, kad kelias turi būti vienodu atstumu nuo sklypų, o šiuo atveju nutolsta nuo sklypų (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos sklypas) ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu priartėja prie sklypų (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjos keltas klausimas buvo išnagrinėtas ir Komisijoje, kurios išvados pareiškėja nekvestionuoja. Taigi, teismas padarė išvadą, kad Administracija dėl seniūno veiksmų teisėtumo pasisakė, iš esmės paaiškino ir išdėstė savo poziciją, kodėl buvo pašalinti borteliai. Tuo tarpu pareiškėja iš esmės reikalauja, kad Administracija detaliais įrodymais pagrįstų, kodėl remonto darbai (bortelių pašalinimas) buvo būtini eismo saugumui užtikrinti. Pareiškėjos teisė gauti informaciją buvo įgyvendinta tuo, kad Administracija paaiškino priimto sprendimo teisinius ir faktinius pagrindus, nurodydama priežastis, kodėl priimtas toks sprendimas. Be to, pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją, nepateikė įrodymų, kad eismo saugumo situacija pablogėjo dėl bortelių išmontavimo.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja, keldama reikalavimus, nurodytus 3 punkte, reikalauja detaliais duomenimis pagrįsti sprendimą dėl bortelių pašalinimo. Tokių klausimų ji pirminiame, 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde, nekėlė. Keliami reikalavimai susiję su teisinio reguliavimo nurodymu ir seniūno veiksmų pagrindimu šioje situacijoje (patikslinto skundo rezoliucinės dalies 3.1–3.12 p.). Teismas pažymėjo, kad Administracija pasisakė dėl seniūno veiksmų teisėtumo šioje situacijoje tiek, kiek atitinka pareiškėjos interesą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėja buvo diskriminuojama. Skunde teismui nėra pateikta argumentų, kurie įrodytų, kad kiti asmenys ((duomenys neskelbtini)) įgijo daugiau teisių ar jų padėtis tapo geresnė nei pareiškėjos dėl Administracijos elgesio šioje situacijoje. Konstatavus, kad bortelių pašalinimas / neįrengimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, teismas laikė, kad pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis dėl to nesumažėjo. Tuo tarpu aplinkybė, kad kiti asmenys ((duomenys neskelbtini)i) galimai įrengė trinkeles ant valstybinės žemės, savaime neįrodo, jog buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Taip pat skunde nėra argumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėjos teisės pažeidžiamos tuo, kaip Administracija reagavo į galimą kitų asmenų ((duomenys neskelbtini)) pažeidimą. Šiuo atveju Administracija Raštu reagavo į pareiškėjos skundo dalį dėl kitų asmenų padarytų pažeidimų, suteikė jai informaciją apie atliktus veiksmus ir faktinę būklę – nurodė, kad dėl galimai užimtos valstybinės žemės skundą perdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), o dėl gatvės ribų nustatymo paaiškino, kad gatvės ribos nėra koordinuotos, todėl negali pasisakyti, ar kiti asmenys pažeidė šias ribas. Taigi, teismas apibendrino, kad pareiškėjos teisė gauti informaciją nebuvo pažeista. Pareiškėja skunde teismui neteikė argumentų dėl to, kad, nenustačius (duomenys neskelbtini) gatvės ribų, kaimyninių sklypų (ne jos pačios) atžvilgiu būtų pažeistos jos teisės ar interesai.
13. Teismas apibendrino, kad Raštu, teikiant atsakymą į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, nebuvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, todėl nėra pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti Administraciją iš naujo atsakyti į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įsakyme nurodoma, jog seniūno tarnybinio nusižengimo tyrimo Administracijos direktorius nusprendė nepradėti suėjus senaties terminui, kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde įvardyto galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Pareiškėja buvo informuota apie galimo tarnybinio pažeidimo tyrimo eigą, o priimtas sprendimas nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo jos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturi. Teismas įvertino, kad pareiškėja nenurodė, kokias konkrečiai pasekmes jai sukelia priimtas sprendimas, todėl Įsakymu nebuvo pažeistos pareiškėjos subjektinės teisės.
III.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Administracijos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
16. Pareiškėja teigia, kad teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismas netinkamai vertino jau išnagrinėtų administracinių bylų medžiagą bei tose bylose priimtų teismų sprendimų turinį. Pagal kitose bylose pareiškėjos teiktus skundus atsakovo priimti sprendimai buvo panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti, taip pat ir nemotyvuoti. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti tinkamą, išsamų ir motyvuotą atsakymą pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau atsakovas tokio atsakymo nepateikė ir iš esmės apsiribojo savo anksčiau priimtų sprendimų, kurie teismų buvo panaikinti, turinio perrašymu. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Raštas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos vertinimu, yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštaraujantys jau išnagrinėtose administracinėse bylose esantiems išaiškinimams.
17. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl byloje nagrinėtos situacijos, susijusios su seniūno atliktais veiksmais ir bortelių pašalinimu, pareiškėja neturi privataus intereso, o viešo intereso ginti neturi teisės. Pareiškėjos teigimu, tokio išaiškinimo, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, nepateikė ir kitas susijusias administracines bylas nagrinėję teismai.
18. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas skųstame Rašte pagrindė, jog seniūno kompetencijai priklausė sprendimai dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, saugaus eismo, tačiau pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka. Pareiškėja pažymi, kad Rašte yra atkartojama 2022 m. rugsėjo 22 d. rašto argumentacija, kuri anksčiau bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau buvo pripažinta kaip netinkama ir nepakankama. Pareiškėjos teigimu, atsakovas Rašte taip pat pateikė ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie panaikintų bortelių buvimo vietą ir tokiu būdu suklaidino šią bylą nagrinėjusį teismą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad sprendimas panaikinti bortelius buvo priimtas formaliai, nerenkant duomenų nei apie bortelių įrengimo teisėtumą, nei apie eismo situaciją šioje gatvės atkarpoje (kuri seniūno leidime net nėra konkretizuota). Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, dėl to vienu iš skundo reikalavimų buvo prašoma įpareigoti atsakovą atstatyti išimtus bortelius į jų buvusią padėtį.
19. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėtų vadovautis protingumo ir proporcingumo principais ir vertinti seniūno vienasmenį sprendimą panaikinti bortelius, kurie įrengti daugiau nei prieš 20 metų, sistemiškai. Tai reiškia, kad Rašte privalėjo būti pasisakyta dėl realių ir objektyvių aplinkybių, kurios buvos susidariusios, taip sukeldamos poreikį patvirtinti bortelių naikinimą. Rašte privalėjo būti nurodytas vertinimo procesas, pateikti aiškūs ir patikrintini kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo sprendžiama dėl gatvės pravažiuojamumo, eismo saugumo, siekiamų tikslų. Įgyvendinant gero administravimo principą, prieš priimant sprendimą leisti naikinti bortelius, sprendimą priimantis subjektas privalėjo atlikti situacijos vertinimą ir apsvarstyti kitas alternatyvias priemones išsikeltam „eismo saugumo“ tikslui (pavyzdžiui, užtikrinti, kad zonoje nebūtų statomi automobiliai, taip nesiaurinant važiuojamosios dalies, kurios, kaip liudija nagrinėtose administracinėse bylose surinkta medžiaga, užtenka automobiliams prasilenkti D kategorijos gatvėje) bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sugadintas žaliąsias zonas.
Šalies argumentai
20. Pareiškėja teigia, kad Raštu nėra atsakoma į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo esmę. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėja, priimant skundžiamus atsakovo sprendimus, nebuvo diskriminuojama. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl bortelių panaikinimo klausimas turėjo prioritetinę svarbą, taip pat, kodėl tokios svarbos prioritetas nebuvo suteiktas V. D. ir I. M. atliktam pažeidimui pašalinti. Be to, Raštu tik lakoniškai pasisakoma, kad artimiausiu metu nenumatoma tikslinti gatvės ribų. Taigi, iš esmės nėra atsakoma ir į reikalavimą suteikti informaciją, ar buvo pažeistos kelio ribos V. D. ir I. M. namo ar kitų asmenų atžvilgiu. Manytina, kad toks pažeidimas, jeigu būtų tirtas ir nustatytas, turėtų ženkliai didesnę reikšmę tiek eismo saugumui, tiek ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai neaišku, kodėl skundžiamame teismo sprendime nurodoma, jog nėra pateikta argumentų, kurie įrodytų, jog pareiškėjos teisės yra pažeistos ar kokiu nors būdu yra diskriminuojama. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek seniūno 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-80-(5.8), tiek ir skundžiamais aktais buvo pažeistas skaidrumo principas.
Atsiliepimas
21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
22. Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1041-438/2022, kurioje teisėjų kolegija pasisakė, jog pareiškėjos 2020 m. spalio 6 d. pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė savo privataus pobūdžio interesų pažeidimo, o su skundu į teismą kreipėsi iš esmės gindama viešąjį interesą. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių papildomų argumentų, kurie pagrįstų, jog bortelių išmontavimas / neįrengimas pažeistų jos privatų interesą. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Administracija dėl seniūno veiksmų teisėtumo pasisakė, iš esmės paaiškino ir išdėstė savo poziciją, kodėl borteliai buvo pašalinti.
IV.
Motyvuojamoji dalis
23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savivaldybės administracijos Rašto ir Įsakymo, kuriais pareiškėjai atsakyta į skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kad dėl ginčo situacijos buvo pažeistas jos privatus interesas ar subjektinės teisės, sprendimai dėl bortelių jai teisinių pasekmių nesukelia. Dėl prašymo atstatyti bortelius teismai jau pasisakė kitoje byloje, šiuo atveju nėra pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą atstatyti bortelius. Administracija Raštu reagavo į pareiškėjos skundo dalį dėl kitų asmenų padarytų pažeidimų, suteikė jai informaciją apie atliktus veiksmus ir faktinę būklę – nurodė, kad dėl galimai užimtos valstybinės žemės skundą perdavė NŽT, o dėl gatvės ribų nustatymo paaiškino, kad gatvės ribos nėra koordinuotos, todėl negali pasisakyti, ar kiti asmenys pažeidė šias ribas. Pareiškėjos teisė gauti informaciją nebuvo pažeista. Įsakymu pareiškėja buvo informuota apie galimo tarnybinio pažeidimo tyrimo eigą, o priimtas sprendimas nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo jos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturi.
25. Apeliantė K. S. teigia, kad ji turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo nagrinėjimo procesu ir rezultatu. Rašto argumentacija nepakankama, nėra atsakoma į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo esmę. Borteliai niekada nebuvo įrengti ant važiuojamosios kelio dalies. Atsakovo teiginys, kad borteliai buvo įrengti važiuojamojoje gatvės dalyje, neatitinka tikrovės.
26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Dėl apeliantės K. S. apeliacinio skundo argumentų, kad ji turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo nagrinėjimo procesu ir rezultatu, teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais pagal fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, o pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais <...> fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012; 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-80-438/2022, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, konstatavo, kad iš skundo matyti, kad juo iš esmės buvo skundžiami: 1. galimai neteisėti Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos seniūno M. G. veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje; 2. (duomenys neskelbtini) gyventojų, V. D. šeimos, veiksmai neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės, kurioje pastarieji išklojo trinkeles. Be to, be reikalavimų pašalinti padarytus pažeidimus buvo pareikštas reikalavimas nustatyti ir aiškias (duomenys neskelbtini) kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas. Teismas vertina, kad pareiškėjos skundo esmė buvo pateikti informaciją savivaldybės administracijai apie galimus pažeidimus. Skunde ir apeliaciniame skunde yra formuluojami argumentai, susiję su viešojo intereso gynimu, gausu samprotavimų apie eismo saugumą, tinkamą savivaldybės funkcijų vykdymą, seniūno padarytus pažeidimus, bei jo nubaudimą. Kadangi apeliantė K. S. akivaizdžiai neturi teisės ginti viešąjį interesą, tai teismas nepasisakys dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su viešojo intereso gynyba.
29. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje teisės normoje terminas „teisė“ žymi Lietuvos teisinėje tradicijoje naudojamą subjektinės teisės sampratą, kuri suprantama kaip teisės normomis įtvirtinta ir užtikrinta galimybė konkrečiam teisės subjektui (asmeniui) elgtis tam tikru būdu, reikalauti tam tikro elgesio iš kitų asmenų arba kreiptis į valstybės institucijas savo interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos skundą ir apeliacinį skundą, mano, kad vienintelė subjektinė teisė, apie kurios pažeidimą pareiškėja pateikė teisinius argumentus, tai yra jos subjektinė teisė į tinkamą jos skundo išnagrinėjimą ir atsakymo gavimą.
30. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreiptis į teismą dėl ne bet kokio intereso gynybos, bet įstatymų saugomo intereso. Įstatymų saugomu interesu laikytinas tas gyvenimiškas interesas, kuris betarpiškai susijęs su subjektine teise. Pareiškėjos interesas, kad būtų įrengti borteliai jos pageidaujamoje vietoje, nesusijęs su jokia konkrečia subjektine teise, yra ne įstatymų saugomas, bet gyvenimiškas, t. y. toks, kuris neginamas ABTĮ nustatyta tvarka.
31. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendime pasisakė, kad pareiškėja neįrodė, jog bortelių, esančių valstybinėje žemėje, nuėmimas pažeidžia būtent pareiškėjos teises, todėl spręstina, jog pareiškėja neįrodė savo privataus pobūdžio interesų pažeidimo, o su skundu į teismą kreipėsi iš esmės gindama viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje eA-1041-438/2022 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą šioje dalyje ir pasisakė, kad (33 punktas): „Pareiškėja <...> savo materialinį teisinį suinteresuotumą 2020 m. spalio 6 d. skunde išdėstytais klausimais grindžia savo teisėtu interesu į saugiai įrengtą gatvę, taip pat, kad gatvėje prie jos namo būtų išsaugota žalia veja. Byloje nėra ginčo, kad borteliai buvo nuimti nuo valstybinės žemės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos 2020 m. spalio 6 d. pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja apeliaciniame skunde pripažįsta, jog gatvės važiuojamosios dalies atskyrimas borteliais tikslu užtikrinti saugų eismą ir gatvės žaliųjų zonų išsaugojimas yra atitinkamos gyvenamosios vietovės bendruomenės interesas, t. y. viešasis interesas.“ Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė, kad dėl aptariamos situacijos buvo pažeistas jos privatus interesas.
32. Dėl apeliantės argumentų, kad Rašto argumentacija nepakankama, teismas pažymi, kad Raštas yra gausiai argumentuotas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Iš Rašto ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos keliami klausimai buvo svarstomi Vilniaus rajono saugaus eismo komisijoje ir Administracija nustatė, kad kelio atkarpa priklauso savivaldybei ir bordiūrai įrengti ant važiuojamosios kelio dalies. Apeliantės argumentai, kuriais ginčijama pastaroji aplinkybė, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. ji nepateikė detalios grafinės medžiagos, kurioje būtų atspindėtos tikslios, koordinuotos gatvės ribos pagal esamus teritorijų planavimo dokumentus ir tiksli ginčo bordiūrų buvimo vieta. Apeliantės nurodomos genplano ištraukos šių aplinkybių nepatvirtina.
33. Pažymėtina, kad Rašte Administracija išanalizavo seniūno kompetenciją gatvių remonto ir priežiūros srityje ir konstatavo, kad bortų pašalinimo darbai buvo atlikti teisėtai, siekiant padidinti eismo saugumą. Apeliantė nepateikė teisinių argumentų, sudarančių prielaidas kitokiai išvadai.
34. Apeliantės nuomone, buvo galima tirti ir papildomas aplinkybes ir atsakyti į papildomus klausimus. Šiuo klausimu teismas pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Savivaldybės administracija tirdama asmenų skundus ir jiems atsakydama turi diskreciją ir akivaizdžiai privalo savivaldybės administracinius resursus naudoti taupiai, racionaliai ir atsakingai. Teismas nemano, kad apeliantės papildomų klausimų tyrimas galėtų pakeisti galutinį administracinį sprendimą padarytą Raštu ir Įsakymu.
35. Apibendrindamas teismas pažymi, kad pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, jog pareiškėjos teisė gauti informaciją nebuvo pažeista. Be to, Įsakymu pareiškėja buvo informuota apie galimo tarnybinio pažeidimo tyrimo eigą, o priimtas sprendimas nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo jos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturi. Tai, kad Rašte yra paminėtos ir perteklinės normos, nesusiję su pareiškėjos skundu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Raštą.
36. Proceso šalys išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra esminės sprendžiant administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
38. Apeliantė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.