- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- ATP-546-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00092-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2016 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje L. M. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 29 d. 10 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į dešinę - į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir privertė jos vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Transporto priemonės vairuotojas vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai vairuotojas, baustas administracine nuobauda už ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124(2) str. 1 d., 134 str. 2 d. padarytus pažeidimus.
Dėl minėto nutarimo buvo paduotas skundas teismui, tačiau Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Alytaus apskrities VPK Varėnos raj. PK 2016 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 55N-50272369-16 paliko nepakeistą ir L. M. skundą atmetė.
Šalies argumentai
L. M. skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-5-547/2016 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodė, kad inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Norėjo važiuoti iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini). gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvė siaura, joje apelianto važiavimo kryptimi netoli sankryžos stovėjo automobilis, kurį privalėjo apvažiuoti. J. B. gatvėje netoli sankryžos stovėjo trys automobiliai (du vienatūriai ir vienas lengvasis). Šie automobiliai ir prie šaligatvio esanti gyvatvorė visiškai užstojo J. B. gatvę, todėl iki įvažiavimo į ją nematė gatvės iš kairės pusės. Aplenkęs (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusį automobilį labai lėtai priartėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasižiūrėjo į kairę, tačiau dėl ten stovėjusių transporto priemonių nematė gatvės. Atidžiai stebėdamas pagrindinį kelią lėtai judėjo į jį. Kai jo vairuojamas automobilis į pagrindinę gatvę įvažiavo tiek, kad dėl joje stovinčių transporto priemonių jau galėjo matyti gatvę iš kairės, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Pamatęs automobilį, kiek leido esantis aukštas bordiūras, pasitraukė į kelkraščio pusę, kai pamatė automobilį, jau buvo įvažiavęs į pagrindinę gatvę. Daugiau transporto priemonių tuo metu J. B. gatvėje nebuvo. Pasitraukus į dešinę, iš kairės važiuojantis automobilis jo vairuojamą automobilį galėjo apvažiuoti, staigiai nekeisdamas važiavimo krypties ir nestabdydamas, nes daugiau transporto priemonių tuo metu gatvėje nebuvo ir jam užteko vietos tęsti judėjimą tiesiai. Nors teismas teisingai nurodo pažeidimo sudėtį, tačiau daro klaidingą išvadą, kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. Nurodo, kad nepadarė KET pažeidimų, kurie keltų grėsmę eismo saugumui, nes išvažiavimas į pagrindinio kelio kelkraštį nesukėlė pavojingos situacijos, t.y. neprivertė kitų eismo dalyvių keisti judėjimo greitį ir kryptį. Teismas nesiaiškino subjektyviosios pusės požymių – kaltės, motyvo, tikslo. Teismas, nesirėmė kitų teismų suformuota praktika, kad pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Važiuojant iš šalutinės Gedimino gatvės į pagrindinę, matomumą ribojo pagrindinėje gatvėje stovintys automobiliai ir esanti gyvatvorė, todėl negalėjo matyti pagrindinės gatvės tol, kol į ją neįvažiavo. Tyčia sukelti pavojų eismo saugumui neturėjo intereso. Taip pat nurodo, kad būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
L. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš L. M. apeliacinio skundo, jis nesutinka su nubaudimu pagal ATPK 124² str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios sukelti pavojų eismo saugumui. Tačiau tokius pažeidėjo teiginius paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² str. 1 d. numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Minėtas pažeidimas yra padaromas tyčia, kurios turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus, kuriuose yra numatyta, kad: eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 p.); prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams (101 p.); nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (154 p.).
Nagrinėjamu atveju, L. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. patrauktas dėl to, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, kuri privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Šių veiksmų atlikimą, priešingai apelianto deklaratyviems ir subjektyviems teiginiams, patvirtina byloje esančių, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų įrodymų visuma – liudytojų Ž. Š. ir G. S. parodymai (b.l.37), taip pat minėtų pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai bei filmuota medžiaga (b.l.25). Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl jo kaltės nebuvimo bei, kad iš kairės važiuojantis automobilis jo vairuojamą automobilį turėjo galimybę apvažiuoti, staigiai nekeisdamas važiavimo krypties ir nestabdydamas, nes daugiau transporto priemonių tuo metu gatvėje nebuvo ir jam užteko vietos tęsti judėjimą tiesiai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti. Priešingai, liudytojų parodymai bei filmuota įvykio medžiaga patvirtina, kad apelianto veiksmai sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes, kaip matyti iš filmuotos medžiagos ir policijos pareigūnų liudytojų Ž. Š. ir G. S. parodymų, L. M. išsukus iš šalutinio kelio Ž. Š. buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę, jeigu būtų važiavęs teisiai – būtų susidūrę ir įvykęs eismo įvykis.
Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. savo paaiškinime nurodė, kad sukdamas į dešinę, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio policijos automobilio, jo nepraleido, dėl pažeidimo gailisi, t.y. jis neginčijo protokole nurodytų pažeidimų. Todėl apelianto nurodyti paaiškinimai, jog jis nematė, pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, nes matomumui trukdė gyvatvorė ir stovintys šalikelėje automobiliai, yra vertintina kaip vėliau susiformavusi gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai nurodė, kad pamatavus stovinčių automobilių iki sankryžos atstumą buvo nustatyta, jog automobilis buvo pastatytas 8 metrų nuo sankryžos atstumu, kas reiškia, jog jie nekėlė pavojaus eismo saugumui. Netikėti policijos pareigūnų teisme duotais parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigūnų parodymai dėl pažeidimo padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs, vienodi ir atitiko filmuotą medžiagą. Aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti L. M. pažeidimo padarymu ir būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Be to, iš filmuotos medžiagos matyti, jog L. M. vairuojamas automobilis įvažiavęs į sankryžą sustojo tik po to, kai buvo sustabdytas pareigūnų automobilis, nors pagal KET 154 p. šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonės, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad apeliantas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus, ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, elgėsi neleistinai, savo veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, aplinkiniams ir eismo saugumui, suprasdamas savo priešingų teisei veiksmų pavojingą pobūdį, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pavojingu vairavimu. Pastebėtina, jog apelianto motyvas visiškai nepagrįstas, teigiant jog ATPK 124² str. 1 d. sudėtis reikalauja nustatyti – chuliganiškas paskatas, tačiau jo veikoje šio požymio nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokių chuliganiškų paskatų reikalauja Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tačiau apeliantui inkriminuota to paties straipsnio ne antroji, o pirmoji dalis.
Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, atitinka jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie visiškai paneigia apelianto teiginius, kad jis pažeidimo nepadarė, automobilį vairavo laikydamasis KET reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmus ar nutraukti bylą.
Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat išsamiai pasisakė ir dėl apeliantui taikytos administracinės nuobaudos, pripažinęs, kad L. M. už jo padarytą teisės pažeidimą skirta artima minimaliai administracinė nuobauda – 120 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trim mėnesiams, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus ir turės auklėjamąjį poveikį. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir keisti pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą.
Taigi atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, pagrįstai L. M. skundą atmetė ir paliko galioti policijos surašytą nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
L. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.