- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e1-2792-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28385-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28385-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2015 m. gegužės 11 d. Jonavos raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį- 85 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
2) 2016 m. liepos 20 d. Jonavos raj. apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį- 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 ¹straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2020 m. liepos 17 d. apie 22.00 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrasino nužudyti savo artimą giminaitę – motiną O. B., sakydamas jai, kad ją užmuš, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes iš karto po šių žodžių sudavė jai smūgį kumščiu į dešinį petį ir tuo sukėlė O. B. fizinį skausmą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare, jis namuose (duomenys neskelbtini) su sūnumi V. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad sūnus gautą neįgalumo pašalpą tuoj pat išleidžia alkoholiui, prie bendro ūkio visiškai neprisideda. Mano, kad sūnus jam kažką į priekaištus atsakė, nes jis stipriai supyko ir norėjo sūnui suduoti, bet sūnus iš namo išbėgo. Jis sūnų vijosi, bet jam suduoti nespėjo, kadangi sūnus pabėgo link geležinkelio. Supratęs, jog nepavys, jis grįžo į kiemą. Kieme buvo mama ir V. V. Mama ėmė jį barti, kalbėjo, kad abu prisigeria, o tada mušasi. Neprisimena, ką jai atsakė. Stovėdamas prieš mamą, jai ranka "kepštelėjo" į kažkurį petį. Jo manymu, jai sudavė delnu ir smūgis buvo nestiprus. Neprisimena, kad būtų mamai sakęs, jog ją užmuš, tačiau neneigia, kad taip sakyti galėjo. Buvo suvartojęs pakankamai daug alkoholio ir jautėsi apsvaigęs, o po konflikto su sūnumi dar ir gerokai įpykęs. Be to, mamos priekaištas jį taip pat supykdė. Jei mama tvirtina, kad jis grasino ją užmušti ir sudavė smūgį kumščiu į petį, visiškai pripažįsta tai padaręs, nes neturi pagrindo mama netikėti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, mamos atsiprašė. Pageidauja, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 114-116).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. B. parodė, kad ji ir sūnus V. B. gyvena toje pačioje sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau skirtinguose namuose. Sūnus ir jo šeima piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2020 m. liepos 17 d. vakare ji buvo darže už namo, laistė, girdėjo, kad kažkuriuo momentu labai stipriai ėmė loti šuo, bet kas vyko kieme, jai nesimatė. Po kelių minučių pamatė iš kiemo link geležinkelio bėgantį anūką V. B., kurį vijosi jo tėvas – jos sūnus V. B. Abu buvo stipriai apgirtę, anūkas bėgdamas kelis kartus nugriuvo. Vyrams nubėgus, jai tebebūnant darže, grįžo sūnus V. Jis buvo piktas, įsiaudrinęs šaukė, kad užmuš "tą parazitą". Tarp tėvo ir sūnaus kyla konfliktai, nes anūkas V. nedirba, gyvena tik iš neįgalumo pašalpos, kurią per kelias dienas prageria ir nei maistu, nei pinigais neprisideda prie bendro šeimos ūkio. Ji sudrausmino sūnų pasakydama, kad geriau ir jis pats negertų. Tuomet sūnus ėmė šaukti ir ant jos, pavadino ją "parazitka", pagrasino, kad užmuš ir stovėdamas priešais ją kairiu kumščiu smogė jai į dešinio peties nugarinę dalį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji nieko sūnui nebesakė, nes tokio įpykusio jo bijo. Dėl to, kad sūnus prieš ją smurtauja, jau buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, sūnus buvo nuteistas, bet nepasimoko. Po suduoto smūgio ji nuėjo į namo kiemą, buvo labai susijaudinusi, drebėjo. Matė, kad sūnui pyktis nuslūgo ir jis ėmė kalbėtis su sodyboje buvusiu V. V., kuris matė prieš ją panaudotą smurtą. Netrukus prie jos priėjo anūkas V., kuris pasakojo, kad namo kieme tėvas jį smaugė, nugriuvusiam spyrė. Ji to nematė, bet numano, kad V. prieš sūnų galėjo smurtauti, kai būdama darže girdėjo kieme stipriai lojant šunį. V. sakė, kad nuo tėvo jam pavyko pabėgti ir kad bijo grįžti į namus. Ji liepė anūkui eiti į jos namą, užsirakinti duris, o pati nuėjo pas kaimynę O. ir nusinešė savo telefoną, kad ši surinktų numerį, kuriuo galėtų išsikviesti pagalbą, nes iš susijaudinimo pamiršo kokiu numeriu reikia skambinti. Ant matomų anūko kūno vietų ji jokių smurto žymių nepastebėjo. Jos dešinio peties nugaros srityje taip pat jokių žymių nuo smūgio kumščiu neišryškėjo, todėl pas teismo medicinos ekspertą nevyks. Nori, kad sūnus atsakytų už savo poelgį - už tai, kad grasino ją nužudyti ir šis grasinimas jai atrodo pakankamai realus, nes iš karto po grasinimo jis smogė jai kumščiu į petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47-50, 51-53, 54-55).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2020 m. liepos 17 d. tarp jo ir tėvo V. B. kilo konfliktas. Pamena, kad su tėvu susipyko namuose kartu išgėrinėdami. Konflikto metu jis išbėgo į kiemą, tėvas pasivijo. Prisimena, kad tada griuvo, o tėvas buvo prie jo pritūpęs ir rankomis sugriebęs už kaklo jau ketino smaugti, bet jis rankomis nustūmė tėvo rankas, atsistojo ir pabėgo link geležinkelio. Tėvas vijosi, bet nepasivijo. Pabėgęs nuo tėvo, jis grįžo pas močiutę O. B., kuri gyvena toje pačioje sodyboje, tik kitame name. Močiutė buvo prie namo su V. V. Močiutei pasakė, kad tėvas bandė jį smaugti, bet jis pabėgo. Policiją iškvietė močiutė. Nors tėvas konflikto metu buvo apglėbęs jo kaklą, bet jo suspausti nespėjo, fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimų nepadarė. Dar tą patį vakarą jam ėmė skaudėti kairę blauzdą, tačiau kraujosruvų nėra ir kodėl skauda, negali pasakyti. Kadangi koją ėmė skaudėti po konflikto su tėvu, pamanė, kad tėvas jam kažkuriuo metu įspyrė ir apie tai galėjo pasakyti policijos pareigūnams, bet iš tiesų neprisimena, kad tėvas jam būtų spyręs ir negali taip tvirtinti, nes buvo stipriai girtas ir koją galėjo užsigauti pats. Kadangi tėvas jam fizinio skausmo nesukėlė, prieš jį jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jam pretenzijų nereiškia, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nereikš. Ar tėvas jam šaukė, kad jį užmuš, ar sakė kitus grasinančio pobūdžio žodžius, dėl girtumo neprisimena. Kai tėvas apgirsta, dažnai šaukia, kad ką nors užmuš, tačiau tai tik girto žmogaus kalbos, kurių, bent jau jis, tikrai nevertina kaip realaus pavojaus jo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei (b. l. 60-62, 63-65).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis 2020 m. liepos mėnesį, datos nepamena, vėlai vakare buvo pas B. ir padėjo O. B. laistyti daržą. Buvo išgėręs alaus. Tą vakarą O. B. kvietė policijos pareigūnus, bet kas atsitiko, jis nežino, jokių konfliktų nematė. Nematė, kad V. B. būtų mušęs savo sūnų ar kad šis nuo tėvo bėgtų, taip pat nematė, kad V. muštų savo mamą O. Matė, kad policininkai V. išsivežė su savimi, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino, į B. reikalus nesikiša (b. l. 77-78).
2020 m. liepos 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatoma, kad 2020 m. liepos 17 d. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilės girtumas, ranka trenkė mamai O. B. į dešinės pusės petį. Apie įvykį pranešė O. B. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota. (b. l. 30-34)
Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra du gyvenamieji namai (b. l. 40-44).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti penki vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kuriuos pateikė LR VRM ITT paslaugų tarnyba. Vaizdo įrašuose, darytuose 2020 m. liepos 17 d., laikotarpyje nuo 22:36:39 val. iki 22:45:39 val., užfiksuotas O. B. pasakojimas apie tai, kad tėvas (O. B. sūnus V. B.) mušė sūnų (O. B. anūką V. B.), o po to sudavė jai smūgį į dešinį petį. Po patirto smurto ji pabėgo, nes sūnus grasino užmušti. V. B. pareigūnams nerišliai paaiškino, kad jį užpuolė tėvas – smaugė, bet fizinio skausmo nepatyrė, nes spėjo pabėgti. Atsakydamas į policijos pareigūnų užduotus klausimus V. B. neigė mušęs motiną O. B. (b. l. 26-29).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr.0341 kopija nustatoma, kad 2020 m. liepos 17 d. atlikus asmens blaivumo testus, 22.44 val. V. B. nustatytas 3,43 promilės girtumas, 23.08 val. V. B. – 2,66 promilės girtumas (b. l. 73-75).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji, realiai suprato, kad kaltinamasis gali savo ketinimus įgyvendinti, nes ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrasino nužudyti savo artimą giminaitę – motiną O. B., sakydamas jai, kad ją užmuš, o po to tyčia sudavė motinai smūgį kumščiu į dešinį petį ir tuo sukėlė O. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis V. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l.136-138). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 139).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. B. praeityje teistas (b. l. 120-122), administracine tvarka nebaustas (b. l. 134), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 130-131), nedirba (b. l. 132).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 17 d. 22.45 val. iki 2020 m. liepos 19 d. 11.20 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę
Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:
per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
uždrausti bausmės laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios O. B. gyvenamojoje vietoje;
per bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo Teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 17 d. 22.45 val. iki 2020 m. liepos 19 d. 11.20 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.