Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nesutinka su priimtu ginčijamu sprendimu ir nurodo, jog 2013-05-07 Vilniaus aps. VPK sprendimu jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi panaikino jo teistumą. Vadovaudamasis Įstatymo 18 str. 2 d. 12 p. nuostatomis, t. y. praėjus 3 metams nuo to laiko, kada jam buvo panaikintas leidimas laikytis (nešiotis) ginklus, 2016-05-18 pateikė Vilniaus AVPK prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (savigynai), tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas.

Paaiškino, jog remiantis BK 97 str., atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba teistumą panaikinti. Suėjus BK 97 str. nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Dėl savo nuteisimo pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendį patyrė teisių suvaržymą, nes jam buvo pritaikyti Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. apribojimai ir 2013-05-07 buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Paaiškino, jog šio sprendimo priėmimo metu galiojo Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatos. Teisines pasekmes ir asmens teisių ir laisvių suvaržymus pagal BK 97 str. 2 d. gali sukelti tik nepanaikintas ir galiojantis asmens teistumas, kuris atsiranda už nusikaltimo padarymą nuteistiems asmenims, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Daro išvadą, jog ad hoc nusikaltimo padarymo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinimo faktas, t. y. nuteisimo faktas, pagal BK 97 str. 2 d. negali sukelti piliečių teisių ir laisvių suvaržymų, kuriuos numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Paaiškino, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus. Atsakovas, 2013-05-07 panaikindamas jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtumo, viešojo administravimo principais, ir kartu su Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. pritaikyti 18 str. 2 d. 2 p. nuostatas, tokiu būdu užtikrinant Konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą, jo teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, jog praėjus 3 metams bus laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nuo 2013-03-25 nepadarė nė vieno teisės pažeidimo, laikosi įstatymų ir visuomenėje įtvirtintų bendro gyvenimo ir geros moralės principų. Teistumo sukeltos pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą. Duomenų, jog jis keltų grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės apsaugai, nepateikta. Nesant minėtų duomenų, mano, jog ginčijamas sprendimas priimtas vien tik formaliais pagrindais, yra nepagrįstas, todėl naikintinas (b. l. 1–2).

2008-08-18 Vilniaus AVPK, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (savigynai). Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatas, asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ir jis negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. XI-1146, 2010-11-18, Žin. 2010, Nr. 142-7261 (2010-12-04) 7.4 p. nustatyta, kad Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie iki 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Kadangi pareiškėjas už nusikaltimo padarymą buvo nuteistas 1998 m., tai yra iki Įstatymo įsigaliojimo turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jam negali būti taikomi apribojimai laikyti (nešiotis) ginklus dėl nusikaltimo padarymo, už kurį buvo nuteistas 1998 m. Tačiau remiantis Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, buvo nustatyta, kad 2013-03-15 pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį bei neturėjo privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Pareiškėjas patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d., 123 str. 5 d.

2013-03-15 PRĮR buvo registruota informacija apie tai, kad 2013-03-15 pareiškėjas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pasiūlė policijos pareigūnams kyšį. 2013-03-15 Druskininkų policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 str. 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2013-04-16, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d., jam paskirta 8 MGL dydžio bauda, kurią jis sumokėjo 2013-04-05.

2013-05-07 Vilniaus aps. VPK sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 str. l d. 5 p., 18 str. 2 d. 5 p., ir Taisyklių 92.3 p., 75.6 p., 81 p., panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi panaikino jo teistumą.

Paaiškino, jog pareiškėjas praėjus 3 metų terminui po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, 2016-05-18 kreipėsi į Vilniaus aps. VPK dėl naujo leidimo išdavimo. Jo teistumas buvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patikrinimų metu nustatyta, jog 2013-03-15 būdamas neblaivus ir siekdamas išvengti atsakomybės, pasiūlė policijos pareigūnams kyšį. BK, galiojusiame nuosprendžio priėmimo metu, už BK 227 str. 2 d. buvo numatyta didžiausia bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, o tai viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, jo atsakomybę sunkino tai, kad nusikaltimą padarė neblaivus. Konstatuoja, jog pareiškėjui taikomos Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 2 p. nuostatos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2016-05-18 kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, o 2013-05-07 Vilniaus AVPK sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 str. l d. 5 p., 18 str. 2 d. 5 p. ir Taisyklių 92.3 p., 75.6 p., 81 p., buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo atžvilgiu teisingai taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 str. nuostatos, galiojusios nuo 2011-03-01 (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 nauja redakcija).

Mano, jog ginčijamame sprendime tinkamai įvertino Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 2 p., nuostatas. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Įstatymo 18 str. 2 d. nuostatas, praktikoje nuosekliai laikosi analogiškų nuostatų (b. l. 12–15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-09-28 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 271 str. 2 d. (b. l. 36–39, 23–26). Druskininkų apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d. (b. l. 31–33, 23–26).

Vilniaus AVPK 2013-05-07 sprendimu Nr. 10-8-IZ-1673 „Dėl A. Š. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikinti (b. l. 6–7).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino jo teistumą pagal Druskininkų apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-182/2013 (b. l. 8–9). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutartis įsiteisėjo 2014-11-27 (b. l. 23–26).

2016-05-18 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai) (b. l. 19). Apie tai, kad priimtas prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2016-05-18 pažyma (b. l. 22).

Vilniaus AVPK 2016-06-15 ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus (b. l. 4–5). Apie tai pareiškėjas informuotas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2016-06-15 raštu Nr. 16-S-10-02313-e „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (b. l. 17).

Ginčas byloje yra kilęs dėl Vilniaus AVPK 2016-06-15 sprendimo Nr. 16-IL-10-03167-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Leidimą atsisakyta išduoti dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nustatyto nepriekaištingos reputacijos fakto.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, jog šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p.). Taigi, įstatymų leidėjas Įstatymo 18 str. 2 d. įtvirtindamas aplinkybes, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos siekė užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves.

Pažymėtina, jog pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d., šio įstatymo 1 str. išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pareiškėjui nebuvo taikomi apribojimai laikyti (nešiotis) ginklus dėl nusikaltimo padarymo, už kurį jis buvo nuteistas 1998 m. Jame nurodoma, jog Vilniaus AVPK, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pareiškėjas už nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., padarymą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-04-16 įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu, bei į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 įsiteisėjusia nutartimi buvo panaikintas pareiškėjo teistumas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendį, nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos (b. l. 4–5).

Iš esmės pareiškėjas skundą grindžia vienintele aplinkybe, - jog jo teistumas yra išnykęs. Jokių kitų argumentų, kuriais remiantis, pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, pareiškėjas skunde nepateikia, todėl skundžiamo sprendimo neteisėtumas nagrinėjamas būtent šiuo aspektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatas, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos svarbus pats nusikaltimo padarymo faktas, o ne teistumo buvimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Kaip minėta, pareiškėjas įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d. Nuosprendyje taip pat nurodyta, jog nusikaltimą pareiškėjas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 31–33). BK 227 str. 2 d. numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai bei į Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatą, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Įstatymo prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, atitinkamai, jam negali būti išduodami leidimai laikyti ar nešiotis ginklus.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A662–1233/2012 buvo nagrinėjamas klausimas, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl naujos redakcijos Įstatymo 18 str. tiek, kiek jis nenustato nepriekaištingos reputacijos netekimo termino, atitikties Konstitucijai. LVAT nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl Įstatymo 18 str. konstitucingumo, kadangi ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. LVAT vertinimu, įstatymų leidėjas sugriežtindamas sąlygas, kuomet asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekia užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Tokiu įstatyme numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu yra siekiama skirtingų interesų pusiausvyros.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam taikomas draudimas išduoti ginklus yra baudimas antrą kartą. Teismas pažymi, kad tiek Konstitucinio Teismo doktrinoje, tiek LVAT praktikoje yra konstatuota, kad remiantis Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintu teisės principu non bis in idem, yra draudžiama asmenį antrą kartą bausti už to paties pažeidimo padarymą, dukart taikant tos pačios rūšies teisinės atsakomybės priemonę (Konstitucinio Teismo 2000-02-10; 2001-05-07; 2001-10-02 nutarimai; LVAT 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Nagrinėjamu atveju ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje taikomas nepriekaištingos reputacijos turėjimas nelaikytinas baudimu (sankcija), o yra prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad itin panašioje į nagrinėjamą bylą jau minėtoje Lietuvos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 apeliacinės instancijos teismas 2012-08-30 nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjo argumentai, kad nuo 2013-03-25 nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, laikosi įstatymų ir visuomenėje įtvirtintų bendro gyvenimo ir geros moralės principų, duomenų, jog jis keltų grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės apsaugai, nėra – atmestini, kadangi neturi įtakos vertinant asmens reputaciją Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. prasme. Pažymėtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Vilniaus AVPK padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų, jam pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Vilniaus AVPK 2016-06-15 sprendimas Nr. 16-IL-10-03167-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.