Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7316 nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 2 metų 6 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Komisija pažymėjo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo taikymas galėtų nuteistajam leisti daugiau laiko skirti su artimaisiais Nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Komisijos nuomone visos teigiamos nuteistojo iniciatyvos leidžia spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dėl ko šis institutas jam turi būti taikomas.

M. K. buvo nuteistas 2012 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintos 2011 m. gruodžio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi skirtos bausmės ir skirta galutinė 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 14 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nors byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką ir buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau toks rizikos pokytis dar stebimas itin trumpą laiką. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad 2023 m. gruodžio 11 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytoji rizika dar buvo vertinama kaip vidutinė. Tuo tarpu, nors šiuo metu, kaip minėta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, asocialios grupės įtaka, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstama elgesiui, ir kurie tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje, dar turi būti esmingai koreguojami, kad leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų. Vis tik, šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus, kadangi pozityvus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis dar stebimas itin trumpą laiką.

Tiek Komisijos tvirtinti pateiktame nutarime, tiek ir byloje esančioje Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo grupėse, bausmės atlikimo metu skatintas, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, užsiima individualia veikla, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, jos tik atskleidžia, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu, paminėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas įvertinus ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, vis tik nėra vienareikšmiai patvirtinančios, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs save vertinti išskirtinai teigiamai, kaltės dėl padarytos veikos pilnai nepripažįsta, savo indėlį į veiką vertina tik per savo asmeninę prizmę, tai yra tai, kiek paskirta bausmė jam sukelia nepatogumų, kas atskleidžia, kad nuteistasis nėra kritiškas savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu ir dar negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ilgą laiką slapstėsi nuo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, pats nurodydamas, jog norėjo gyventi laisvėje, nenorėjo atlikinėti bausmės, o įvertinus tai, kad didžiąją dalį gyvenimo yra praleidęs užsienyje, kur ir šiuo metu gyvena jo artimieji, ir neturi konkrečių tikslų lygtinio paleidimo atveju, įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgsenai, dar negalima vienareikšmiai spręsti, jog lygtinio paleidimo institutas jau būtų efektyvus. Ilgalaikė, nuosekli teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika leistų spręsti, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais, o šiuo metu stebimi teigiamo pokyčiai, dar yra trumpalaikiai ir nepatvirtinantys, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys nusikalstamumo prasme jau yra esmingai pakitęs.

Aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad nors šiuo atveju nuteistojo pakartotinio elgesio rizika ir yra žema, tačiau itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nustatyta nebuvo, o rizikos pokytis dar stebimas itin trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius vien teigiamo nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant M. K. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Apibendrinant darytina išvada, jog nuteistojo M. K. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7316.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7316 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.