- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-379-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00062-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2023 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintos 2011 m. gruodžio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi skirtos bausmės ir skirta galutinė 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 1 d., pabaiga – 2027 m. vasario 14 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2024 m. liepos 25 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2024 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuodama tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Komisija pažymėjo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo taikymas galėtų nuteistajam leisti daugiau laiko skirti su artimaisiais Nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Komisijos nuomone visos teigiamos nuteistojo iniciatyvos leidžia spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dėl ko šis institutas jam turi būti taikomas.
4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje padarė išvadą, kad nuteistojo M. K. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad M. K. atveju reikšmingi bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo bei normalizavimo principai. Ir M. K. pavyzdys aiškiai demonstruoja, jog jam teismo skirtoji bausmė pasiekė jai keliamus tikslus. Šį faktą, priešingai nei rašoma skundžiamoje nutartyje, patvirtina nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.
5.2. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tam, jog jis būtų perkeltas į tokią vietą, jis privalėjo būti atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, turėjo vykdyti individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika turėjo būti žema arba bausmės atlikimo metu ji turėjo akivaizdžiai sumažėti, jis privalėjo neturėti drausminių nuobaudų ar neįvykdytų administracinių nuobaudų arba administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus ir pan. Bei pademonstruoti, kad yra vertas pasitikėjimo, kadangi tokio tipo bausmės atlikimo vietoje laikomi nuteistieji turi teisę turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais bei pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu, nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, dirbti, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu arba kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ar aplankyti artimuosius, netgi likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose. Taigi bausmės atlikimo sąlygos, kuriomis M. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, byloja, kad paleidus jį lygtinai nenukentės nei bausmės tikslai, nei jos paskirtis.
5.3. Skunde pažymima, jog apylinkės teismo teigimu M. K. atliktos bausmės dalis yra per maža, jog galima būtų daryti išvadą, kad asmuo iš tikrųjų yra nubaustas už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau ši išvada nėra visiškai tiksli. Kadangi M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. birželio 1 d. Ir Komisijai priimant nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistasis buvo kalinamas ilgiau nei trejus metus. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl negalima teigti, kad asmuo nepajuto, jog yra nubaustas už įvykdytą nusikaltimą. Turint omenyje, kad ir šiuo metu nuteistasis M. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tas laikotarpis dar yra ilgesnis. Ir tai liudija, jog bausmės tikslai – nubausti asmenį už padarytą nusikaltimą ir paveikti jį taip, jog atlikęs bausmę jis nedarytų naujų nusikaltimų yra realizuoti.
5.4. Skunde nurodoma, kad vienaip turėtų būti vertinamas asmuo, kuris nusikaltimus vykdo sistemingai, ir kitaip – kuris taip nesielgia. M. K. nusikalstamos veikos padarytos 2009 m. sausio mėn. Duomenų, kad po to jis būtų įvykdęs kokią nors naują nusikalstamą veiką, nėra. Faktas, jog 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu M. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, demonstruoja, kad jau tada byloje buvo duomenų, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Ir tuo laiku buvo aišku, kad M. K. nėra tas asmuo, kurį privalu laikyti kalinimo įstaigoje. Nors tas nuosprendis ir buvo pakeistas, bausmė sugriežtinta, tačiau tai įvyko dėl to, kad buvo pritaikytas sunkesnis baudžiamasis įstatymas, bet asmenybę apibūdinantys duomenys liko tie patys. Šis faktas byloja, jog norint pataisyti asmenį, kuris nuo 2009 iki 2021 metų nepadarė naujo nusikaltimo, nėra būtinos tokios drastiškos priemonės kaip jo laikymas kalėjime, juolab, kad ta pati bylos medžiaga demonstruoja, jog bausmės atlikimo metu M. K. noriai dalyvavo įvairiose elgesį koreguojančiose ir keičiančiose programose. Bei socialinę reabilitaciją ir integraciją skatinantys užsiėmimai davė gerus rezultatus, nes 2023 m. spalio 13 d. jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tuo tarpu 2023 m. gruodžio 11 d. jau buvo konstatuotas tokio elgesio rizikos mažėjimas ir 2024 m. liepos 11 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
5.5. Gynėjo advokato įsitikinimu, M. K. atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Ir apylinkės teismas spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turėjo pažiūrėti per prizmę, t. y. ar įmanoma M. K. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jog būtų pasiekti net ir tie tikslai, apie kuriuos rašoma skundžiamoje nutartyje. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka teismo skirtą bausmę, tačiau ji atliekama kitomis sąlygomis, prižiūrint Probacijos tarnybai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kokių elgesio pokyčių galima pasiekti M. K. taikant Probacijos įstatyme numatytas priemones. Nors byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad prižiūrint nuteistąjį M. K. yra visos sąlygos pasiekti absoliučiai visus tikslus, kurių siekiama bausme, nes laisvėje esantys teigiami veiksniai yra palankūs asmens socialinei reabilitacijai bei integracijai. Nuteistasis yra vedęs, žmona šiuo metu laukiasi kūdikio, M. K. gali dirbti ir gauti legalias pajamas, kurios būtinos šeimai išlaikyti. 2009 metais padarytos nusikalstamos veikos neturi savanaudiškumo požymio, o tai suponuoja išvadą, jog nėra nė menkiausių prielaidų galvoti, kad lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos M. K. ims daryti naujus nusikaltimus, nes anksčiau yra pelnęsis iš nusikalstamos veiklos. Taigi apylinkės teismas spręsdamas dėl M. K. lygtinio paleidimo netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neskyrė pakankamo dėmesio principams, įtvirtintiems BVK, bei nevertino nuteistojo asmenybės pagal jo individualius bruožus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą M. K. yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybės charakteristiką, tinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, vadovavosi asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino neturėdamas išankstinio nusistatymo. Todėl aplinkybės, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo advokato lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis M. K. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
10. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas bei skunde nurodė nuteistojo gynėjas advokatas, tam tikrais teigiamais M. K. asmenybės pokyčiais neabejojama – nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo sąlygomis, du kartus skatintas, drausminių nuobaudų ir finansinių įsipareigojimų neturi. Palaiko socialinius ryšius su žmona, kuri šiuo metu laukiasi, ją lanko trumpalaikių išvykų metu, taip pat telefonu bendrauja su sūnumi iš ankstesnių santykių. M. K. atlikdamas bausmę nuo 2023 m. gegužės 30 d. vykdo individualią veiklą. Paleistas lygtinai darbinę veiklą tęstų MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose. Problemų dėl gyvenamosios vietos M. K. taip pat neturi, gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur vyksta trumpalaikių išvykų metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio pataisos programose, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad nuteistasis M. K. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė savo elgesį bei nuostatas teigiama linkme, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nuo vidutinės sumažėjo iki žemos, tačiau sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad M. K. nustatomi dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skundžiamoje nutartyje aptarė apylinkės teismas ir kurių aukštesnysis teismas nekartoja bei trumpas laikotarpis (žema rizika nustatyta nuo 2024 m. liepos 11 d.) nesuponuoja išvados, jog nuteistasis M. K. savo elgesį pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad nuteistasis M. K. po nusikalstamos veikos padarymo išvyko į (duomenys neskelbtini) ir tik 2023 m. balandžio 27 d. pagal Europos arešto orderį buvo perduotas Lietuvai. Kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nuteistasis iki šiol nepripažįsta, mano, jog jam skirta bausmė yra per ilga, nes jo indėlis į nusikaltimą niekinis. Gailisi kalėjime praleistinų metų, o ne vykdyto nusikaltimo. Ankstesnius nusikaltimus taip pat vertina, kaip jaunystės klaidas. Mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, polinkis rizikingai elgtis patvirtina, kad nuteistajam net ir po daugiau nei pusės laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo sunku atpažinti savo vidines asmens savybes bei suprasti jų ryšį su elgesiu. Šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinimu rodo, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galintys paskatinti veiksliai susiję su problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiais iki galo dar nėra suvaldyti, kadangi pasigendama nuteistojo kritiško požiūrio į įvykdytas nusikalstamos veikas, ypač kai M. K. nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje visuotinai pavojingu būdu. Akivaizdu, kad išlieka poreikis intervencinėms bei prevencinėms resocializacijos priemonėms, nukreiptoms į vertybinę orientaciją bei elgesio ir mąstymo pokyčius. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo M. K. pataisos procesas dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
12. Bylos duomenimis M. K. teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis susijęs su turto sugadinimu ar sunaikinimu. Ir nepaisant aplinkybių, kad M. K. nuo 2009 m. iki 2021 m. slapstydamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, tačiau akivaizdu, kad jo daromi nusikaltimai vis sunkėja. Ankstesni teistumai, nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo bei neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Todėl apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad M. K. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 19 dienų, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bei pagrįstai konstatavo, kad pataisos procesas nuteistajam M. K. dar turėtų būti tęsiamas, nes lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
13. Nors skunde pabrėžia, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės ir elgesio pokyčių galima pasiekti M. K. taikant Probacijos įstatyme numatytas priemones, tačiau apygardos teismas su tuo nesutikdamas pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu nuteistojo M. K. teigiama pažanga bausmės atlikimo metu buvo įvertina jį 2024 m. sausio mėn. perkeliant į atviruosius namus, tačiau ganėtinai trumpas laiko tarpas, kuomet nuteistasis M. K. gyvena mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, dar nėra pakankamas spęsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymint, kad vien nuteistojo ir jo gynėjo advokato nuomonė ir noras, kad M. K. būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti palankų sprendimą.
14. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamas ir absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.