Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-04 · Administracinė byla Nr. I-1487-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
I-1487-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02675-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1487-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02675-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, kamerų tipo patalpoje Nr. 35. Jis paskelbė bado akciją ir badavo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., o po to nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., ir buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 35 kartu su kitais dviem nuteistaisiais, kurie valgė. Pareiškėjas teigė, kad nors jis buvo parašęs rašytiniame paaiškinime, kad jį atskirtų nuo kitų asmenų, kurie valgo, Alytaus pataisos namų administracija tyčia jį laikė su valgančiaisiais, taip darė jam psichologinį spaudimą, žemino jo orumą, nuo to jis patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo ir jo psichinė sveikata, jis tapo dirglus, jautė baimę. Dėl šių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas taip pat nurodė patyręs papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, teigė, kad pablogėjo jo sveikata, savijauta, jį kankino nemiga. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 2000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 10–12) ir 2019 m. vasario 11 d. rašte Nr. 8-1515 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl duomenų pateikimo“) (b. l. 27) nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 35, buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, šioje patalpoje ir buvo organizuojamas maitinimas kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo kontroliuojama Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų. Iš gydytojo pažymos matyti, kad badavimas jokių pasekmių pareiškėjo sveikatai nesukėlė. Alytaus pataisos namų pareigūnai šioje situacijoje savo pareigas atliko teisės aktų numatyta tvarka. Pareiškėjui badaujant, su juo pakalbėjo pareigūnai. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiais, kai jis badavo, Alytaus pataisos namų administracija jį tyčia laikė kartu su kitais nuteistaisiais, kurie valgo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 d. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, kamerų tipo patalpoje Nr. 35 (b. l. 16, 27).

Iš pareiškėjo skundo teismui (b. l. 2) ir pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimo Alytaus pataisos namų direktoriui (b. l. 17) duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsisakė imti maistą ir paskelbė bado akciją. Pareiškėjas šiame rašytiniame paaiškinime teigė, kad badauti pradėjo dėl to, kad Alytaus pataisos namų inspektorius, gindamas prižiūrėtojus, nurodė neteisingas aplinkybes, jog pareiškėjo plastmasinė tarka nebuvo sulaužyta ir išmesta iš kamerų tipo patalpos.

Taigi, pareiškėjas dar iki badavimo buvo laikomas kamerų tipo patalpoje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punktą, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems maistas pristatomas į kameras šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Todėl tuo metu, kai pareiškėjas badavo, kitiems nuteistiesiems, kurie kartu su juo buvo laikomi kameroje, maistas buvo atnešamas į kamerą ir jie valgė kameroje, tai paaiškino ir atsakovės atstovas rašte teismui (b. l. 27).

Pareiškėjas skunde teismui (b. l. 2) ir Alytaus pataisos namų 2018 m. spalio 1 d. rašte (b. l. 18) nurodytais duomenimis, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutraukė badavimą ir pradėjo valgyti.

Iš pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. skundo Alytaus pataisos namų direktoriui (b. l. 19), pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. paaiškinimo Alytaus pataisos namų direktoriui (b. l. 30), Alytaus pataisos namų 2018 m. spalio 26 d. pranešimo (b. l. 29) ir 2018 m. spalio 29 d. rašto (b. l. 31) duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 26 d. raštu atsisakė imti maistą ir paskelbė bado akciją. Pareiškėjas minėtame skunde (b. l. 19) teigė, kad jis badauti pradėjo dėl to, kad jam nebuvo suteiktas papildomas skambutis, kortelės buvo pakeistos, o senos kortelės išnaudoti neleista. Pareiškėjas minėtame skunde prašė atskirti jį nuo nuteistųjų, kurie valgo, teigdamas, kad kadangi badaujančio laikymas su valgančiaisiais prilyginamas psichologiniam spaudimui ir tuo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, jog draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes (b. l. 19), o paaiškinime prašė laikyti jį vieną, kaip badaujantį, o ne su valgančiais (b. l. 30).

Pareiškėjo skunde teismui (b. l. 2) ir Alytaus pataisos namų 2018 m. lapkričio 2 d. pranešime (b. l. 32) bei 2018 m. lapkričio 5 d. rašte (b. l. 33) nurodytais duomenimis, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. nutraukė badavimą ir pradėjo valgyti. Pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pareiškėjas šio antrojo badavimo metu buvo apžiūrėtas kasdien, ir kad badavo iki 2018 m. lapkričio 3 d. Byloje nekeliamas ginčas dėl to, iki kurios dienos pareiškėjas badavo – iki 2018 m. lapkričio 2 d. ar 3 d., be to, pareiškėjas galimai jau buvo nustojęs badauti, kai gydytojas jį 2018 m. lapkričio 3 d. apžiūrėjo. Todėl teismas remiasi pareiškėjo ir atsakovės atstovo raštuose nurodytais duomenimis, kad pareiškėjas badavo iki 2018 m. lapkričio 3 d.

Taigi, pareiškėjas badavo nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., ir nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 118 straipsnio 1 dalis nustato: jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. To paties straipsnio 2 dalis nustato: jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti; šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 266 punktas nustato, kad pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės; jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti; badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 268 punktas nustato, kad ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistąjį apžiūri sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje; asmens sveikatos priežiūros paslaugos badaujančiam nuteistajam teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas sprendžia, kad remiantis nurodyta Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 266 punkto nuostata, badaujantis nuteistasis, kuris ilgiau kaip tris dienas atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Šiuo atveju, pirmasis pareiškėjo badavimas (nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.) truko tik tris ar keturias dienas. Be to, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 25 d. rašytiniame paaiškinime Alytaus pataisos namų direktoriui, kuriame paskelbė bado akciją, neprašė jį laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų (b. l. 17). Kitoje bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas šio pirmojo badavimo metu žodžiu arba raštu prašė Alytaus pataisos namų administraciją laikyti jį atskirai nuo valgančių nuteistųjų. Be to, iš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 266 punkto formuluotės „badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų“ matyti, kad ši teisės norma nenustato pataisos įstaigos direktoriui imperatyvaus reikalavimo laikyti badaujantį nuteistąjį atskirai nuo kitų nuteistųjų, o tik leidžia laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, priėmus motyvuotą nutarimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Alytaus pataisos namų direktorius turėjo pakankamą pagrindą atskirti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų.

Antrasis pareiškėjo badavimas (nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d.) truko septynias ar aštuonias dienas, t. y. ilgiau nei tris dienas. Šio antrojo badavimo metu pareiškėjas raštu prašė Alytaus pataisos namų direktorių jį atskirti nuo valgančių nuteistųjų, teigdamas, kad badaujančio laikymas su valgančiaisiais prilyginamas psichologiniam spaudimui ir tuo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies nuostata (b. l. 19), taip pat raštu prašė jį laikyti vieną (b. l. 19,). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas šiuose raštuose nenurodė Alytaus pataisos namų direktoriui argumentų, sudarančių pakankamą pagrindą Alytaus pataisos namų direktoriui laikyti pareiškėją atskirai nuo kitų nuteistųjų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui badaujant, su juo 2018 m. spalio 27 d. ir 29 d. kalbėjosi Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas ir direktoriaus pavaduotojas (b. l. 19, 27), tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad ir šių pokalbių metu buvo nustatytas pakankamas pagrindas atskirti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų. Be to, iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 14–15) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas praėjus daugiau kaip trims dienoms nuo badavimo pradžios, nuo 2018 m. spalio 29 d., t. y. kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 268 punkto nuostata, buvo apžiūrimas gydytojo, tačiau jokių komplikacijų pareiškėjui nebūdavo. Todėl teismas sprendžia, kad ir dėl pareiškėjo sveikatos būklės pataisos įstaigos direktorius neprivalėjo pareiškėją laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Kaip jau rašyta, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 266 punkto nuostata nenustato pataisos įstaigos direktoriui imperatyvaus reikalavimo laikyti badaujantį nuteistąjį atskirai nuo kitų nuteistųjų, o tik leidžia laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, priėmus motyvuotą nutarimą. Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Alytaus pataisos namų direktorius turėjo pakankamą pagrindą atskirti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais. Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė