- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-67-337/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40245-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- I. T.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir I. T. paskirta galutinė sumažinta bausmė – 34 MGL (1700,00 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos galutinės sumažintos bausmės laiką įskaitytas I. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 7 d., 23.30 val. iki 2020 m. spalio 8 d., 16.25 val. 1 (viena para), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, I. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas I. T. priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 7 d., apie 23.15 val., tiksliau nenustatytu laiku, Taikos prospekte, Visagino mieste, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes jam buvo nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, t. y. I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis) dalį, kuria buvo konfiskuotas automobilis „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), ir priimti naują sprendimą – nekonfiskuoti iš nuteistojo automobilio. Skundas grindžiamas tuo, kad šis automobilis yra šeimos turtas, kadangi jis priklauso ir apelianto žmonai N. T., su kuria augina dvi nepilnametes dukras: V. T. ir R. P.. Be to, minimam automobiliui įsigyti yra paimtas kreditas, kurio liko nesumokėta 13 500 Eur suma. Tai didžiulė finansinė našta jo šeimai, ypač šiuo sudėtingu pandemijos metu, kai jis pats ir jo žmona buvo ilgą laiką neturi darbo, nors šiuo metu jam pavyko įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat pažymima, kad šis nuteistojo netinkamas poelgis apvertė jo gyvenimą, pilnai pripažįsta savo kaltę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į pareikštą apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus BK 72 straipsnio nuostatų taikymas, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
8. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
9. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis I. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis, žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė. Taigi nuteistasis sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Šis automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.
10. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis yra šeimos turtas, jis priklauso taip pat ir jo žmonai N. T.. Nors bylos duomenys to nepatvirtina, kadangi automobilis nuosavybės teise registruotas paties nuteistojo vardu (t. 1, b. l. 102), tačiau net ir tokiu atveju, jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ ir neapriboja galimybės taikyti tokio turto konfiskavimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).
11. Be to, apeliantas nurodo tai, jog automobilis reikalingas šeimos poreikiams, kreipiamas dėmesys į sudėtingą šeimos finansinę padėtį, dar neišmokėtą didelę kredito sumą už automobilį. Kaip jau minėta, teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą. Todėl vien tai, kad nuteistasis, žinodamas, jog automobilis yra reikalingas tenkinti jo ir šeimos narių poreikius, o transporto priemonės netekimas sukeltų didelių finansinių praradimų, vairavo būdamas neblaivus, rodo nuteistojo didelį neatsakingumą. Apeliantas pats pasirinko savo elgesį ir prisiėmė galimas pasekmes. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamą sprendimą dėl automobilio konfiskavimo, apskirtai netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Skundžiamas nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo I. T. apeliacinį skundą atmesti.