Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. vasario 1 d.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo M. D. priteista 7 124,12 eurų žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. L. įgalioto atstovo advokato Remigijaus Uckaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš nuteistojo M. D. 215,93 eurai turtinei žalai ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo M. L. naudai.

Iš nuteistojo M. D. priteisti 342 eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2020 m. spalio 12 d. apie 00.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto su M. L. metu, tyčia medine lazda sudavė nemažiau šešis smūgius lovoje gulinčiam M. L. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkaus laipsnio smegenų sukrėtimą, trauminį kraujo išsiliejimą į smegenis kairiojo pusrutulio srityje, daugybinį galvos smegenų sumušimą, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, galvos smegenų pabrinkimą, dešinio raktikaulio petinio sąnario išnirimą, nubrozdinimus ir kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, kairio dilbio ir dešinės blauzdos srityse, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl nubrozdinimo ir kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, sunkaus laipsnio smegenų sukrėtimo, trauminio kraujo išsiliejimo į smegenis kairiojo pusrutulio srityje, daugybinio galvos smegenų sumušimo, trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, galvos smegenų pabrinkimo, dėl ko buvo taikytas operacinis gydymas M. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog M. D. iš pykčio ir įniršio, kad nuogas nukentėjusysis guli jo lovoje, sudavė lazda nukentėjusiajam stiprius smūgius, dėl ko lūžo lazda, sudavė smūgius, nesigilindamas, į kurias kūno vietas pataiko nukentėjusiajam, daugiausia smūgių buvo suduota nukentėjusiajam į galvą – svarbią žmogaus kūno dalį, kas rodo, kad M. D. turėjo suprasti, jog tokie jo veiksmai gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Todėl jo veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Taip pat atsižvelgta, kad jis padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Anksčiau ne kartą teistas, paskutinius kartus už smurtinius nusikaltimus, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, nedirba. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės rodo, jog jis nesistengė kurti socialiai reikšmingus, atsakingus santykius, linkęs nusikalsti. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad savo parodymais jis palengvino ikiteisminio tyrimo atlikimą, kadangi šioje byloje nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nebuvo apklaustas, teismas skyrė jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi M. D. kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir ar teisingai paskirta bausmė.

Dėl M. D. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą

6. Apeliaciniame skunde keliamas M. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, nesutinkant su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigiant, kad veika turi būti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį, nes sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. M. L. buvo padarytas labai susijaudinus dėl itin įžeidžiančio jo poelgio. Teisėjų kolegija, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos.

8. BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo.

9. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. D. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo M. L. elgesys įvykio metu sukėlė ypatingą poveikį nuteistojo psichikai, kuris galėtų būti prilygintas afekto būsenai.

10. Byloje nebuvo nustatyta, jog nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus nuteistojo atžvilgiu (kėsinosi į nuteistojo gyvybę, sveikatą, sudavė smūgius ir pan.), priešingai, tuo metu, kai M. D. atėjo į savo gyvenimo draugės namus, nukentėjusysis gulėjo lovoje ir jokių veiksmų nuteistojo atžvilgiu neatliko. Nuteistajam netinkamai įvertinus situaciją, nesiaiškinant visų aplinkybių, buvo užpultas ir sumuštas lazda.

11. Nors teismų praktikoje sutuoktinio (partnerio) neištikimybės aktas traktuojamas kaip itin įžeidžiantis poelgis, tačiau neištikimybės aktas turi būti atliekamas ciniškai ir demonstratyviai. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, ir pats akivaizdus neištikimybės faktas nenustatytas. Nors M. L. ir gulėjo nuogas lovoje, tačiau jokių veiksmų, kurie liudytų neištikimybę, o juolab cinišką ir demonstratyvią, nei nukentėjusysis, nei K. Ž. neatliko. Pastebėtina, kad tuo metu, kai nuteistasis atėjo pas K. Ž., ši sėdėjo ant lovos, jos ranka buvo subintuota, aplink kruvina, tad akivaizdu, kad jokių intymių santykių tarp jos ir nukentėjusiojo tuo metu nebuvo, o kaip seka iš nuteistojo paaiškinimų, nukentėjusysis neigė ir anksčiau tarp jo ir K. Ž. buvus intymių santykių. Tad jokio pagrindo laikyti, kad toks nukentėjusiojo elgesys (nuogo gulėjimas lovoje), buvo iššaukiantis ar rizikingas. Nuteistasis atėjęs pas K. Ž. jokio fizinio kontakto tarp jos ir nukentėjusiojo nematė. Nuteistasis pripažino, kad pamatęs K. Ž. lovoje gulintį nukentėjusįjį ir po to, kai atitraukęs antklodę pamatė, kad pastarasis yra nuogas, labai supyko. Apklausų metu jis minėjo, kad nors nukentėjusysis sakė, jog tarp jo ir K. Ž. nieko nebuvo, nežiūrint to, jis iš prieškambario pasiėmė ten buvusią lazdą ir ja ėmė mušti lovoje gulintį M. L., didžiąją dalį smūgių suduodamas į galvą – gyvybei svarbią kūno dalį, kol lūžo lazda. Taigi nuteistojo smurtą prieš nukentėjusįjį sąlygojo jo paties impulsyvumas, netinkamas situacijos suvokimas, nenoras įsiklausyti, polinkis smurtauti. Apie tokį polinkį galima spręsti iš to, jog paskutiniai trys jo teistumai yra susiję būtent su smurtinių nusikaltimų padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo kalbėti apie M. L. neteisėtą ar įžeidžiantį elgesį nuteistojo atžvilgiu, o tuo pačiu ir apie situaciją, galėjusią sukelti nuteistajam fiziologinio afekto būseną. Aplinkybė, kad nukentėjusysis gulėjo nuteistojo draugės, su kuria girtavo, lovoje, negali būti vertinama kaip esminė, galėjusi staiga sukelti nuteistajam labai didelį susijaudinimą. Esant šioms aplinkybėms, kvalifikuoti M. D. įvykdytą veiką pagal BK 136 straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

12. Apeliaciniame skunde M. D. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas M. L. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

13. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Šiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sąmoningai skatinti kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. išprovokavo M. D. įvykdyti nusikaltimą, nes nuogas gulėjo jo gyvenimo draugės lovoje, o paklausus, kas čia vyksta, „pasiuntė“ jį kuo toliau. Tačiau pastebėtina, kad versiją apie „pasiuntimą“ iškelta tik apeliaciniame. Nežiūrint to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo tvirtinimu, kad nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju buvo provokuojantys.

14. Iš liudytojos K. Ž. parodymų matyti, kad ji įvykio vakarą savo gyvenamojoje vietoje kartu su M. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu susižalojo ranką, todėl namuose buvo daug kraujo. Kadangi buvo labai girta, daugiau šio vakaro detalių nepamena. Pats M. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jam skambino M. L. ir prašė ateiti, nes K. Ž. persipjovė ranką. Kai apie vidurnaktį jis atėjo pas K. Ž., rado ją sėdinčią ant lovos apibintuota ranka, visur buvo kruvina, o M. L. gulėjo lovoje. Patraukus antklodę, pamatė, kad pastarasis nuogas. Nors M. L. aiškino, kad tarp jo ir K. Ž. nieko nebuvo, nuteistasis nurodė buvęs piktas ir norėdamas pamokyti nukentėjusįjį, pasiėmęs prieškambaryje buvusią medinę lazdą ėmė mušti ja M. L. į įvairias kūno vietas, o po to pastarąjį nuogą išstūmė lauk. Kad nukentėjusysis būtų M. D. atžvilgiu atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, nuteistasis nenurodė, priešingai, iš jo parodymų galima spręsti, kad net nepajėgė aktyviai pasipriešinti nuteistajam. M. D. neminėjo ir to, kad M. L. būtų konfliktavęs su juo, įžeidinėjęs ir tokiu būdu skatinęs savo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad po išgertuvių metu (M. L. buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas) jis nuogas gulėjo nuteistojo gyvenimo draugės lovoje, neleidžia tokio jo elgesio vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo. Iš paties nuteistojo parodymų galima spręsti, kad jo nusikalstamus veiksmus sąlygojo pavydas ir pyktis, noras paauklėti, jo nuomone, nederamai pasielgusį nukentėjusįjį, o nukentėjusysis jokių veiksmų, nulėmusių itin intensyvių ir pavojingų smurtinių veiksmų naudojimą jo atžvilgiu, neatliko. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuteistojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte

15. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas. Kaip jau buvo konstatuota šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis M. L. įvykio metu su M. D. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldamas pastarojo staigų didelį susijaudinimą. Be to, nuteistasis gerai prisiminė įvykio aplinkybes, pakankamai detaliai nurodė jo eigą, taip pat savo veiksmus po nusikaltimo padarymo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. D. numatė savo tolesnius veiksmus konflikto su nukentėjusiuoju metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti M. D. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Dėl bausmės

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius nusikaltimus. Nuteistasis niekur nedirba, 13 kartų teistas ir nors didžioji dalis teistumų yra išnykę, tačiau ši aplinkybė visgi parodo, kad M. D. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kad nusikaltimas padarytas ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o yra nulemtas jau susiformavusių nuteistojo neigiamų vertybinių nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutinius 3 kartus nuteistasis buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą – smurtavimą savo sugyventinės atžvilgiu. Visi šie teistumai neišnykę. Dabartinis sunkus smurtinis nusikaltimas padarytas praėjus vos dviem savaitėms po jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuteistajam už paskutinius jo įvykdytus smurtinio pobūdžio nusikaltimus buvo skiriamos su ilgalaikiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Dabartinis nusikaltimas padarytas intensyviais smurtiniais veiksmais, nukentėjusiajam smūgiuota medine lazda į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybei pavojingas, tol, kol lūžo lazda, nusikaltimo pasekmės sunkios. Nukentėjusysis vis dar gydomas palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, dėl reikšmingų išliekamojo pobūdžio reiškinių medikai šiuo metu neprognozuoja, kokio neįgalumo lygis M. L. galėtų būti nustatytas. Įvertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam M. D. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta vienintelė sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis didesnis už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Be to, kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

17. Nuteistasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, prašo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju švelnesnė, negu įstatyme numatyta, bausmė negali būti skiriama, kadangi nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau jis savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką, visiškai ar iš dalies neatlygino padarytos turtinės žalos. O švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimui būtina visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių visuma. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo M. D. atžvilgiu skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl M. D., kuriam Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Vytautas Gineika, gynybos patyrė 93,06 Eur išlaidų (2 t., b. l. 206-211).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nuteistajam M. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas V. Gineika. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. D. 93,06 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir 6 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.