- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- PK-34-659/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00047-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kaltinamasis
- N. Ž.
- Advokatai
- Robertas Skėrys, Vytautas Griškevičius
- Kategorijos
N. Ž. (N. Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirbantis (duomenys neskelbtini) vyresniuoju kapitono padėjėju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustato:
N. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-01-07, apie 19.30 val., Debreceno g. 31 namo laiptinėje, tyčia sukdamas ranką L. R., padarė dešinės plaštakos 1 piršto - delnikaulio sąnario raiščių patempimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.
Kaltinamasis kaltės nepripažino ir parodė, jog konfliktas buvo žiemą, kai daug snigo. Ketvirtadienį pastatęs automobilį namo kieme, ten kur nebuvo sniego, nuėjo namo. Po kurio laiko į buto duris paskambinęs kaimynas V. R. pasakęs, jog jis pasistatė automobilį į jo automobilio stovėjimo vietą, liepė jį patraukti. Kaimynui paaiškino, jog ryte iš tos vietos išvažiuos. Tačiau kitą rytą, penktadienį, sausio 7 d. ryte daug prisnigo ir žmona automobiliu negalėdama išvažiuoti į darbą, jį paliko stovėti kieme. Penktadienį jis iš namų niekur nevažiavo ir sniego kieme nekasė. Vakare namuose buvo vienas, žmona su giminėmis išvažiavo į Melnragę. Penktadienio vakarą vėl atėjo kaimynas R. R. ir liepė patraukti automobilį iš jo automobilio stovėjimo vietos. Su kaimynu kalbėjo stovėdamas tarpduryje ir paskęs, kad automobilio nepatrauks, uždarė duris. Jau nuėjus miegoti, kadangi sirguliavo, vėl išgirdo durų skambutį, manydamas jog grįžo giminės, atidarė duris, tačiau tamsiame koridoriuje prie buto durų stovėjusi moteris, namo kaimynė, liepė patraukti automobilį. Paklausus, kur statyti automobilį, kaimynė L. R. nurodė vietą pusnyje, todėl jai pasakė, kad automobilio nepatrauks. Tuomet moteris į durų tarpą įkišo koją, puolė jam į atlapus ir jie tarpduryje susistumdė. Moteriai jis pasakė, kad jei ji neišeis, jis iškvies policiją, tačiau moteris jam atsakė - „kviesk, ten mūsų pažįstami“. Moteris besistumdydama įbrėžė jam į petį, todėl ją suėmęs už riešų stumtelėjo ir užtrenkė savo buto duris. Tuo metu, kai stūmė L. R. nuo savęs, ji galėjo pasinarinti pirštą. Laiptinėje tuo metu buvo tamsu. Po konflikto su kaimyne jis paskambino žmonai ir papasakojo apie įvykusį konfliktą.
Nukentėjusioji L. R. parodė, kad dėl automobilio statymo vietos pas kaimyną N. Ž. pirmas buvo užėjęs jos sutuoktinis V. R.. Automobilio stovėjimo vietos kieme nėra išsipirkę, tačiau jie pastoviai nuo tos vietos atkasa sniegą, kad galėtų pastatyti savo automobilį, o kaimynas savo automobilį pastatė į jų atkastą nuo sniego vietą. Kiemas yra bendro naudojimo, bet su kaimynu geranoriškai norėjo susitarti dėl automobilių statymo. Kaltinamasis N. Ž. retai važiuodavo automobiliu, dažniausiai jis stovėdavo kieme. Tą vakarą sutuoktinis jai paskambino į darbą ir pasakė, kad užimta jų automobilio statymo vieta. Grįžusi namo, nuėjo pas kaimyną pasakyti, kad jis patrauktų savo automobilį, nes ji nori pasistatyti automobilį į savo nuvalytą nuo sniego vietą. Tą automobilio statymo vietą, kas dieną nuo sniego valydavo sūnus ir sutuoktinis. Į butą pas kaimyną N. Ž. ji nesiveržė, tik norėjo kaimyniškai pasiklabėti, tačiau kaimynas sugriebė ją už rankų, o ji rankomis įsikibo į jo rūbus, todėl jis pamatęs, kad nieko nepadarys, norėjo ją nustumti nuo laiptų. Kaimynas jai ranką suko ilgai, kol išsuko rankos pirštą. Po to, N. Ž. ją stipriai stumtelėjo ir ji krisdama ant laiptų, galva trenkėsi į laiptinės lauko duris duris. Nukritusi nuo laiptų, apsvaigo. Pagalbos ji nešaukė, nes konfliktas įvyko pirmo aukšto laiptinėje, o tuo metu vyras ir sūnus buvo kieme prie kitos namo laiptinės ir jie nebūtų galėję patekti į rakinamą laiptinę. Grįžusi namo sutuoktiniui papasakojo, kad kaimynas ją nustūmė nuo laiptų, todėl jie nuvažiavo į policiją bei į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Ligoninėje galvos traumos jai nenustatė. Nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes prašė Jūrininkų poliklinikos, kurioje ji dirba, vedėja. Sužalotą ranką ilgai gydėsi ir lankėsi pas gydytojus. Pirko vaistų, tačiau receptų neišsaugojo, nes į teismą kreiptis negalvojo, manydama, kad kaimynas N. Ž. policijoje jos atsiprašys. Vaistų jai buvo išrašyta nemažai, leidosi dvi pakuotes, „Neurorubino“, pirko nuskausminamuosius. Dabar gailisi, kad neišsaugojo receptų ir neturi įrodymų dėl padarytos turtinės žalos. Jai padaryta 2000 Lt turtinė žala, kodėl pareiškė tokį didelį ieškinį turtinei žalai atlyginti, negali paaiškinti. Be to, jai padaryta ir moralinė 4000 Lt žala, darbe kolegos buvo nepatenkinti, jog negali dirbti šimtu procentų ir daugiau darbo tenka kolegoms. Atvėsus orams, pradėjo vėl skaudėti ranką. Ji dirba Jūrininkų poliklinikos laboratorijoje laborante, ima kraują iš pacientų ir negali pilnai dirbti, nes ji dešiniarankė ir dirbant skauda sužalotą dešinės rankos pirštą.
Liudytojas V. R. parodė, kad konfliktas įvyko 2011-01-07, nuėjęs pas kaimyną N. Ž., paprašė, kad jis patrauktų savo automobilį iš jo automobilio stovėjimo vietos. Nuo tos vietos, kur buvo pastatytas kaimyno automobilis, jis nusikasė sniegą. Visi kaimynai buvo susitarę dėl automobilių statymo vietos. Kieme buvo organizuota talka sniegui kasti, tačiau kaimynas N. Ž. sniego nekasė, išvažiuodavo iš kiemo ir grįžęs automobilį statydavo į jau kitų nukastą vietą. Kaimynai laikėsi tvarkos, jei kas pastatydavo ne į savo vietą automobilį, tai vėliau jį patraukdavo. Tačiau kaimynas N. Ž., jam nuėjus su juo pasiklabėti pasakė, kad automobilį patrauks kitą dieną. Tačiau ir kitą dieną automobilis nebuvo patrauktas. Nuėjus dar kartą pas kaimyną pasiklabėti, kaimynas pasiuntė jį „labai toli“ ir uždarė duris. Grįždama namo žmona paskambino ir paklausė, ar kieme yra vietos pastatyti automobilį, jai paaiškino, kad vieta yra užimta. Grįžusi namo žmona L. R. pasakė, kad eina pasiklabėti su kaimynu dėl automobilio statymo. Kiek laiko žmona buvo išėjusi jis nežino, tačiau grįžo su sužalota ranka ir galva.
Liudytojas G. R. parodė, kad nukentėjusioji L. R. jo mama. Įvykio nematė, tačiau ėjo į kiemą pasitikti mamos. Jai grįžus iš darbo, jų automobilio srovėjimo vieta buvo užimta. Tą vietą jie nuolat nukasdavo nuo sniego, kai mama grįžo iš darbo, ją buvo užėmęs kaimynas N. Ž. ir mama dėl to nuėjo pasiklabėti su kaimynu. Kai ji grįžo pasakė, kad ją kaimynas sumušė. Po to nuvažiavo į policiją.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad sausio 7 d. su giminėmis buvo svečiuose. Sutuoktinis tuo metu sirgo, automobilio nevairavo ir buvo namuose. Apie 21.00 val. paskambino vyras ir pasakė, kad kažkas su mašina, reikia kviesti policiją. Jai grįžus namo, vyras papasakojo, kad buvo atėjusi kaimynė, liepė patraukti automobilį ir dėl to įvyko konfliktas, be to, pamatė, kad buvo nuplėšta vyro marškinių rankovė. Vyras papasakojo, kad kaimynė neleido uždaryti buto durų, įkišusi tarp durų koją, tuomet jis suėmė kaimynę už rankų ir stumtelėjo, kad ji išeitų iš buto. Jie buvo nuėję į policiją surašyti su kaimynais susitarimą, tačiau kaimynai neatėjo.
Liudytoja K. P. parodė, kad apie šią situaciją sužinojo iš J. Ž., su ja gyvena vienoje namo laiptinėje. Nukentėjusioji L. R. gyvena kitoje laiptinėje. Jekaterina jai papasakojo, jog L. R. atėjusi su jos vyru pasiklabėti, įkišo koją į tarpdurį ir veržėsi į jų butą. Paklausus, dėl ko kaimynė taip elgėsi, paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dėl automobilio statymo kieme, todėl atėjusi į jų butą L. R. liepė patraukti automobilį iš nuvalytos nuo sniego vietos. Kaimynei J. Ž. ji papasakojo, kad taip pat turėjo tokią situaciją su kaimynais Rimkais. Parvažiavusi į namus su vaikais iš darželio, kieme pamatė vieną laisvą vietą ir ten pastatė savo automobilį. Vaikai liko namuose, o ji užėjo pas kaimynus. Vėliau jai kaimynai pasakė, kad jiems skambino kaimynas V. R. ir liepė jai perduoti, kad patrauktų automobilį iš jo automobilio statymo vietos. Nesupranta, kodėl turėtų patraukti automobilį, jei nėra pažymėta kieno tai vieta. Tą žiemą buvo daug sniego ir visi kaimynai valydavo kieme sniegą, kokiu pagrindu kaimynas V. R. reikalauja savo vietos negali suprasti, nes kiemas juk visų bendras. V. R. liepus patraukti mašiną, jam pasakė, kad ir ji valė kiemą ir dabar turi teisę statyti automobilį į nuvalytą vietą, be to ji matė, kad kieme dar buvo laisvų vietų. Tačiau kaimynas V. R. jai pasakė, jei nepatrauksiu automobilio - „savo ventilius rasiu ant automobilio stogo“. Kitą dieną po mašinos valytuvais rado užkištą raštelį – „mūsų name gyvena kiaulės“. Tą dieną paskambino namo pirmininkui ir paklausė ar automobilių statymo vietos yra pažymėtos, namo pirmininkas pasakė, kad nėra jokių žymėjimų.
Iš teismui pateiktų L. R. ligos istorijos įrašų matyti, jog ji dešinės plaštakos I piršto ( nykščio) – delnikaulio sąnario raiščių patemimą gydėsi nuo 2011-01-11 iki 2011-02-03 bei gydymui jai buvo skirti vaistai ( b.l. 46-48).
Iš 2011-01-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 70/11(03) matyti, jog L. R. dėl dešinės plaštakos 1 piršto - delnikaulio sąnario raiščių patempimo sveikata sutrikdyta ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 65-66).
Dėl pareikšto kaltinimo N. Ž. išteisintinas.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo praradimu, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles laikoma, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažiau nei 30 procentų, bet daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Ilgalaike liga, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles laikytina, kai asmuo serga ilgiau nei 10 dienų. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. R. dėl neatsargumo, konflikto su kaimynu N. Ž. dėl automobilio statymo daugiabučio namo kieme metu, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nutrauktos b/b Nr. 30-2-00041-11 l. 65-66), kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį. Kaip teigė pati nukentėjusioji L. R., kaltinamasis N. Ž. namo laiptinėje, prie kaltinamojo buto durų jai ilgai, kol išsuko, suko rankos pirštą, tačiau ji nešaukė laiptinės kaimynų pagalbos. Ši aplinkybė teismui kelia abejonių. Iš bylos medžiagos bei pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, jog nukentėjusioji dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nedarbingumo pažymėjimo neėmė ir ėjo į darbą, t.y. per visą ligos laikotarpį dirbo. Todėl teismui pagrįstai kyla abejonių dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog nukentėjusioji L. R. konfliktuodama su kaltinamuoju N. Ž. dėl automobilio statymo vietos daugiabučio namo kieme, pati veržėsi į kaltinamojo butą, neleisdama kaimynui uždaryti buto durų, įkišdama tarp durų koją bei nutverdama N. Ž. už atlapų. Taip besistumdant, L. R. nuplėšė kaltinamajam marškinių rankovę, kaip teigė liudytoja J. Ž., tuo metu gindamas savo būsto neliečiamybę N. Ž. suėmęs L. R. už riešų ją pastūmė ir tokiu būdu nukentėjusioji susižalojo dešinės rankos nykštį.
Teisė aktyviai gintis, darant kitam asmeniui žalą baudžiamojoje teisėje įvardijama kaip būtinoji gintis. Žmogaus teisė aktyviai gintis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje. Būtinoji gintis, remiantis baudžiamosios teisės teorija apibrėžiama, kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebus peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia yra nužudoma arba sunkiai sutrikdomas sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Šiuo atveju kaltinamasis N. Ž., nukentėjusiajai L. R. nesunkiai sutrikdė sveikatą, gindamas savo būsto neliečiamumą, kėsinimasis patekti į butą buvo realus ir akivaizdus, nes nukentėjusioji L. R. neleido uždaryti N. Ž. buto durų, įspraudusi tarp durų koją, įsitvėrė jam į atlapus ir šie jos veiksmai buvo nukreipti prieš N. Ž.. Gindamas savo būsto neliečiamumą N. Ž. suėmęs L. R. už riešų ją stumtelėjo, taip sužalodamas jai rankos nykštį. Todėl esant šioms aplinkybėms N. Ž. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnį, t.y. būtinoji gintis ir vertinama, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Baudžiamosios atsakomybės šalinimo pagrindas yra tai, kad padarytai veikai nebūdingas vienas iš nusikaltimo požymių - veikos pavojingumas. Tokiais atvejais baudžiamasis procesas yra nutraukiamas, nes veika neturi visų nusikaltimo sudėties požymių. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalimi baudžiamasis procesas kaltinamojo N. Ž. atžvilgiu nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog L. R. veiksmuose galima įžvelgti savavaldžiavimo požymių, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnį. Šis nusikaltimas padaromas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdant ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarant didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Liudytojų, kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog daugiabučio namo kiemas yra bendro naudojimo, niekas iš namo gyventojų atskirų vietų nėra išsipirkęs ir jų pasižymėjęs, todėl laikytina, kad visi daugiabučio namo gyventojai turi vienodai lygias teises statyti automobilius namo kieme, nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų ar kitų aplinkybių. Nukentėjusioji L. R. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos išskirtinę teisę į konkrečią vietą, daugiabučio gyvenamo namo bendro naudojimo kieme. Taigi įvertinus aplinkybių visumą, galima įžvelgti L. R. veikoje savavaldžiavimo požymių, neteisėtais veiksmais ginant savo tariamą teisę į automobilio statymo vietą daugiabučio gyvenamo namo kieme. Tačiau ši veika L. R. neinkriminuotina, nes nėra nustatytas būtinas savavaldžiavimo požymis - didelės žalos padarymas asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu konkrečiu atveju jis įrodinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
Nukentėjusioji L. R. pareiškė 2000 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 4000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( b.l. 42-44), tačiau teismui pripažinus kaltinamojo N. Ž. veiksmuose esant būtinąją gintį, asmuo neatsako už padarytą veiką, atitinkančią LR BK 139 str. 1 d., nes nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos požymių, todėl nukentėjusiosios ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atmestinas. Atmestinas ir prašymas priteisti turėtas 1000 Lt procesines išlaidas, t.y. už advokato teisinės pagalbos suteikimą bei atstovavimo teisme išlaidas.
Kaltinamojo N. Ž. prašymas priteisti turėtas proceso išlaidas, t.y. advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 2500 Lt, atmestinas. LR BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš bylos medžiagos matyti, jog privati kaltintoja – L. R. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu kreipėsi dėl N. Ž. veiksmų jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ką patvirtina specialisto išvada. Kiekviena iš proceso šalių gynė savo interesus. Iškėlus baudžiamąją bylą, tiek L. R., tiek N. Ž. turėjo proceso išlaidų, jie mokėjo advokatams už teisinės pagalbos suteikimą, atstovavimą jų interesams teisme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo principu, teismas mano, kad išteisintajam N. Ž. proceso išlaidos iš privačios kaltintojos L. R. nepriteistinos, ir toks sprendimas teisingumo principo nepažeidžia.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. R. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai bei proceso išlaidoms atlyginti, atmesti.
N. Ž. ieškinį dėl proceso išlaidų atlyginimo, atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.